|
Rudens voratinkliai
Petras KATINAS
Vienas žinomas politikos apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad 800 tūkst. Lietuvos pensininkų nė motais Premjero įspėjimai, jog visokių Uspaskich ir Paksų pažadai, jeigu jie būtų įgyvendinti, sugriautų visą Lietuvos finansinę sistemą bei biudžetinę sandarą. Tačiau paprasčiausiai daugeliui jų tokie dalykai kaip finansinė sistema bei panašūs yra visiškai nesuprantami. Tuo ir naudojasi ištisas spiečius pažadų dalytojų, tarp kurių nemažai labai spalvingų ir keistų asmenybių, kurioms, anot vieno rašytojo, vieta ne Seime, o Lukiškėse arba bent jau Pravieniškėse. Iš tiesų vien pavarčius laikraščių puslapius, pasižvalgius po internetą, apima keistas jausmas: kuo laiko Lietuvos žmones, pavyzdžiui, Skrajojančio Rolando ar vandens motociklininko iš Archangelsko komandą. Negi absoliučiais nesubrendėliais ar beraščiais? Štai jau paskelbė apie savo paraiškas į Seimą kone visa nušalintojo R.Pakso komanda, pradedant oro balionininku G.Šurkumi, baigiant buvusiu visagaliu patarėju prekeiviu baltarusiškų traktorių detalėmis R.Aču. O juk dar visai neseniai atrodė, kad tokie jau amžinai nuėjo nuo politinės scenos. Bent jau taip turėjo būti. Tačiau daugelis mūsų pagalvoja kuo jie blogesni už buvusius partinius ir ūkinius nomenklatūrininkus, kurie jau keturiolika metų tebesėdi savo kėdėse. Kiti pakilę į dar didesnes aukštumas. Niekas nenustebtų, jeigu kokiame nors Visagine užsimanytų kandidatuoti šiomis dienomis išėjęs iš kalėjimo perversmininkas ir tikrasis bolševikas Juozas Kuolelis, kuris Atgimimo metais gyrėsi bendrapartiečiams, jog niekas Lietuvoje iki jo nebuvo dirbęs Maskvoje, SSKP centro komiteto propagandos skyriuje. Nebe reikalo išėjusio iš Lukiškių draugo J.Kuolelio pirmasis atskubėjo su raudonų gvazdikų puokšte pats Jedinstvos lyderis V.Ivanovas. O J.Kuolelio advokatė E.Šajauskaitė, irgi iš tų pačių tikrųjų leniniečių, jau tvarko popierius į Strasbūro teismą dėl šio tyro komunisto žmogaus teisių pažeidimo. Ir negalima tvirtinti, kad tos bylos pučistas nelaimėtų. Juk žlugus komunistiniam režimui Rytų ir Vidurio Europos socialistinio lagerio valstybėse, atrodė, kad garsusis Markso posakis apie po Europą klaidžiojančią komunizmo šmėklą išnyks iš atminties. Deja, to neatsitiko. Dargi atvirkščiai. Kuo toliau, tuo labiau komunistinės jėgos Rytų Europoje kelia galvas. O kai kurių pokomunistinių valstybių vadovų veiksmai darosi sunkiai suvokiami. Žinoma, tokie reiškiniai pirmiausia yra Rusijos nupirktų vietinių politikų ir FSB (KGB) darbo rezultatas. Taigi ir čistas (kaip jis pats save pavadino) komunistas J.Kuolelis dar gali būti reikalingas. Tuo labiau kad čistas komunistas sakė nesigailintis padarytų nusikaltimų.
Bet net brežnevinės stagnacijos metais nebuvo tokių dalykų, kokie dedasi dabar, pasinaudojant labai klaidingai suprantama demokratija, kuri kai kam tapo tikru aukso puodu. Pradėta įdiegti politikoje netgi gorbačiovinės perestrojkos metais skelbta šeimynine ranga. Štai buvusio R.Pakso patarėjo A.Medalinsko, to paties, kuris buvo užsimojęs tvarkyti visą Lietuvos užsienio politiką, žmona irgi sumanė tapti Seimo nare. Iš tiesų kuo ji blogesnė už avantiūristę R.Smailytę ar tą, pasiskelbusią vyriausiąja Lietuvos ragana. Kita vertus, juk šeimyninę rangą naudoja net pats Premjeras, kol kas valdančiosios partijos vadas. Juk vado žmona sostinės tarybos narė, turi toli gražu ne paskutinį balsą partijos taryboje. Taigi ponia Medalinskienė jokios Amerikos neatrado.
Tačiau rinkimai rinkimais, kurių dar teks mažumėlę palaukti, nors kai kurie orakulai jau net suskaičiavo, kiek mandatų naujajame Seime turės V.Uspaskich darbiečiai, A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija, K.Prunskienės valstiečiai ir visuomenės lyderiai. Atitinkamai 52, 30 ir 20 mandatų. Štai tamstoms ir solidi valdančioji dauguma, jeigu taip, visų nelaimei, atsitiktų. Tėvynės sąjungai prognozuojama keturiolika vietų, o liberalcentristams ir paksininkams vos po kelias kėdutes. Užtat liberalcentristai netgi sugalvojo puikų ėjimą: pirmuoju į savo sąrašą įtraukė ne patį pirmininką, o nepriklausomą P.Auštrevičių, tiesa, už tą paslaugą turėjo įsileisti nepriklausomojo keletą žmonių. Štai kaip lengvai daroma koalicija. Tikras pavyzdys socialdemokratams ir socialliberalams, kurie net visą mėnesį traukė žiniasklaidos dėmesį, kol susirokavo. Bet minėtos pranašystės ir prognozės dar ne viskas. Gal po vasaros darbų ir atostogų maudynių daugeliui žmonių protas prašviesės ir jie nepuls stačia galva į nepasotinamų avantiūristų glėbius. Be to, negalima nurašyti ir tų, kurie neva savarankiškai, už savo kruvinai uždirbtus pinigus irgi veržiasi Seiman. Dėl tų neva plušant nuo tamsos iki tamsos uždirbtų pinigų, galima manyti, kad daugelio iš tų pretendentų kapitalai atsirado panašiai kaip ir Kėdainių dvarponio ar panašių.
Praėjusį antradienį Premjeras, apsilankęs Valdovų rūmų atstatymo statybvietėje, pasidžiaugė statybų eiga, pažadėjo, kad pinigų tam reikalui nepritrūks. Tačiau jis pasakė labai įdomią mintį, į kurią pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį piliečiai, ateisiantys prie balsadėžių. Pasak Premjero, po Seimo rinkimų būsimosios valdžios požiūris ne tik į Valdovų rūmų atstatymą, bet ir į Lietuvos istoriją gali labai pasikeisti. Pasakyta pakankamai aiškiai ir tiksliai, žinoma, turint galvoje, kas gi gali po rinkimų peržiūrėti Lietuvos istoriją. Nors ir neminint rusų oligarcho pavardės, bet to ir nereikėjo. Juk pats pensijų didintojas aiškiai pareiškė, koks bus tas požiūris. Esu internacionalistas, - teigė į Lietuvos premjerus besitaikantis Kėdainių dvarponis. Gerai dar, kad nepridėjo žodžio proletarinis. Antra vertus, negalima pamiršti, kas prieš 200 metų sulygino su žeme tuos Valdovų rūmus. Ogi būsimojo gelbėtojo tėvynainiai. Pastarieji iki šiol negali to pamiršti ir vis dažniau primena apie savo teises į senąsias rusų (iskonno ruskije) žemes. Taip galvoti verčia Rusijos prezidento V.Putino kvietimas Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui dalyvauti kitais metais Maskvoje vyksiančiose iškilmėse minint sovietinę pergalės dieną - gegužės 9-ąją. Tai galima vertinti tiktai kaip eilinį Maskvos pasityčiojimą ir šantažą (gąsdinimą), kad armija išvaduotoja gali bet kada pakartoti savo žygdarbius. Juk ta pergalė reiškė tiktai naują Lietuvos okupaciją, ir nieko daugiau. Kruvinos represijos prasidėjo tada, kai iki Berlyno buvo dar tolokai, o visa Lietuva buvo atiduota visiškai čekistų valdžiai ir savivalei. Pirmaisiais antrosios okupacijos mėnesiais, 1944 metų gruodį, NKVD daliniai sudegino dešimtis visiškai nekaltų žmonių sodybų Panemunės dzūkų kaimuose ir kitose vietose - su gyvais žmonėmis. Matyt laukiama, kad Lietuvos Prezidentas, dabar nuvykęs į Maskvą po 60 metų, dar turėtų padėkoti už išvadavimą.
Dabar skelbiama, kad mūsų Užsienio reikalų ministerija suka galvas, ką daryti su tuo V.Putino kvietimu, nes supranta, kad dalyvavimas tose iškilmėse reikštų švęsti savo šalies okupaciją ir genocido pradžią. Antra vertus, gegužės 9-ąją minima Europos diena, o visas pasaulis, išskyrus Rusiją, Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini dieną anksčiau gegužės 8-ąją. Tad mūsų diplomatams užduotas didelis galvosūkis - ką daryti su tuo V.Putino kvietimu. Ypač žinant, kad, turint galvoje Rusijos politikos neprognozuojamumą, iki 2005 m. gegužės 9-osios dar visko gali atsitikti. Kol kas stabiliausia ir kompetentingiausia Vyriausybė (užtat stabiliausia, kad jai niekas pagalių į ratus nekaišioja, kaip būdavo daroma dešiniesiems) karštligiškai ieško būdų, kaip čia dar labiau save sureikšminti ir pavaizduoti visų nuskriaustųjų ir pažemintųjų gynėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, buvusi kandidatė į prezidentus V.Blinkevičiūtė jau žada padidinti minimalų atlyginimą iki 600 litų. Tik kas gi privalės mokėti tuo minimalius atlyginimus? Juk daugelis vos galą su galu suduriančių smulkaus verslo bendrovių, jau nekalbant apie tuos, kuriose žmonės dirbdami ir už 500 litų minimalų atlyginimą džiaugiasi nors tokį darbą gavę, neišvengiamai bankrutuos. Tad nemažai žmonių liks ne tik be minimalios algos, bet ir be cento kišenėje. Pasak V.Blinkevičiūtės, ir didysis ūkininkas Premjeras pritaria tokiam sumanymui. Ir kaip nepritars, jeigu be galo trokšta ir toliau vadovauti. Mažesnio nei Premjero posto jis net neįsivaizduoja. Jeigu jau taip rūpi paprastų žmonių gyvenimo pagerinimas, tai kur kas paprasčiau būtų sumažinti pajamų mokesčius, kurie dabar yra didžiausi iš visų dešimties naujųjų Europos Sąjungos valstybių. Tai padėtų ir sunkiai besiverčiančiam smulkiajam verslui, kurio produkcija skirta vidaus vartotojams. Tad kuo gi skiriasi tokie eksperimentai nuo vaikino iš Archangelsko į visas puses žarstomų pažadų? Viena aišku, kad ir kiek žadėtų socialinė rūpintojėlė ir jos tiesioginis viršininkas, tas vaikinas pažadės dvigubai daugiau. Tiesa, nenurimstantis R.Paksas jau užpirkęs visą žiniasklaidą ir vaizdasklaidą, netgi nacionalinį radiją, žada dar daugiau. Ir niekas nepaklausė, iš kur pinigai tokiems užpirkimams. Vietiniai piniguočiai tokiam perdėm susikompromitavusiam veikėjui pinigų tikrai neduos. Negi vėl atsivežė iš kokių chantų-mansių? Todėl ir skamba per nacionalinį radiją beveik kas pusvalandį: Kalba prezidentas Rolandas Paksas! Koks prezidentas ir kokioje valstybėje jis prezidentauja? O jeigu kas nors, neturėdamas kur dėti milijonų, ims ir sugalvos nupirkti nacionalinį radiją skelbdamas: Aš Lietuvos karalius Mindaugas II?
© 2004 "XXI amžius"
|