Laisvės kovos Anykščių krašte
Anykščių krašto patriotai išleido antrą laidą žinyno Laisvės kovos Anykščių krašte 1944-1954 m.. Žinynas svarbus šaltinis laisvės kovų istorikams profesionalams.
Įvade rašoma: Iš viso vardyne minima 2017 asmenų. Iš jų 1410 partizanų. Daugiau kaip pusė iš jų žuvo kovose su okupantais ar lageriuose.
Į žinyną neįtraukti apie 500 rajone nužudytų civilių asmenų. Iš jų apie 200 nužudė sovietiniai okupantai bei jų talkininkai, kitų žuvimo aplinkybės nėra žinomos.(
) 1944-1954 m. mūsų rajone žuvo daugiau kaip 2000 asmenų.(
) Žinyno rengėjai supranta, jog šio leidinio pasirodymas tik didelio darbo pradžia. (
) Tikimės, kad, pasklidęs po seniūnijas, rajono bibliotekas, mokyklas, patekęs į politinių kalinių, tremtinių bei jų artimųjų rankas, šis žinynas bus atidžiai skaitomas, taisomas, papildomas. Juk svarbiausia, kad istorijai liktų kuo išsamesnė ir tikslesnė informacija apie mūsų krašto rezistentus. Šventa tiesa nė vienas laisvės kovotojas negali būti užmirštas! Juolab kad atsiranda įvairių stakvilevičių, truskų, ivaškevičių, kurie stengiasi ne tik sumenkinti visatautinio pasipriešinimo okupantams ir jų samdiniams svarbą tautos gyvasčiai, bet ir diskredituoja ginkluotą pasipriešinimą, kompromituoja jo vadus, o neretai net bando ir pakenkti buvusiems laisvės kovotojams.
Žinynas rimta paskata visų Lietuvos kraštų istorijos mokytojams ir kultūros darbuotojams sekti anykštėnų pavyzdžiu ir pasistengti, kad nė vienas tautos gyvasties ir laisvės gynėjas neliktų pamirštas. Juk priešo kulkos pakirstas partizanas su paskutiniu atodūsiu Amžinybėn nusinešdavo viltį, kad jo auka tėvynei nebus pamiršta. Tad kiekvienas pagal savo išgales privalome pasistengti, kad toji viltis būtų įvykdyta.
Pirmajame skyriuje Svarbiausi mūšiai, susidūrimai, miestelių užpuolimai, diversijos išvardyti 35 svarbūs įvykiai kovose su priešais. Tie įvykiai iliustruoja partizaninio karo dinamikos pokyčius 1944-1954 metais. Anykščių krašte laisvės gynėjai į kovą su okupantais įsitraukė vieni pirmųjų vos tik bolševikų daliniai antrą kartą įsibrovė į Lietuvą. Okupantai nesitikėjo tokio aršaus pasipriešinimo, jie nebuvo pasirengę partizaniniam karui Lietuvoje. Okupacijos pradžioje tikroji valdžia kaime buvo partizanų rankose. Kovai su partizanais ir buvo organizuoti stribų būriai. Netrukus paaiškėjo, kad tautos atplaišos visiškai nepajėgūs kovoti su patriotais. Tada į karą su partizanais okupantai metė reguliariosios kariuomenės dalinius, kurie jau buvo sulaužę hitlerinės armijos nugarkaulį. Jėgų santykis buvo nelygus. Todėl, išblėsus vilčiai, kad Vakarai laikysis Atlanto chartijos garantijų, partizaninis karas buvo pasmerktas neišvengiamam pralaimėjimui. Kova, kurios baigtis buvo, deja, nulemta, tęsėsi dešimtį metų. Amžina šlovė tiems, kurie, suprasdami kovos baigtį, nepanoro tapti vergais ir pasirinko Pilėnų gynėjų lemtį.
Antrame skyriuje Lietuvos partizanų judėjimas Anykščių krašte rašoma apie partizanų padalinius rinktines, būrius, kuopas Anykščių krašto valsčiuose. Informacija pateikta apie Anykščių, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių, Svėdasų, Traupio, Troškūnų, Viešintų valsčius. Šių duomenų skyriuje pateikti ir tuose valsčiuose vykusių svarbiausių kovinių įvykių chronologiniai sąrašai, kurie yra labai informatyvūs ir svarbūs laisvės kovų istorijos tyrinėtojams. Šie duomenys organiškai papildo pirmame skyriuje pateiktą informaciją apie kovinius veiksmus bei jų rezultatus, daugiausia, deja, tragiškus.
Trečiame skyriuje Partizanų būriai, veikę Anykščių krašte įvardijama čia veikusių partizanų būrių asmeninė sudėtis. Krašte veikė šie būriai: A.Morkūno-Plieno, Aitvaro, Aro, Aro būrio Liūto rinktinė, Aušros, Čigono, Dragūno, Girininko, Herkaus, Jaguaro, Jauniaus, Kęstučio, Kirvio, Kuprio, Lengvenio, Liūto, Liūto būrio Žėručio dalinys, Lokio, Margio, Medvėgalio, Naro, Patašono, Perkūno, Robinzono kuopa, Sakalų, Šarūno, Šmėklos, Tauro, Tigro būrio Butageidžio kuopa, Tigro būrio Jovaro kuopa, Traidenio, Užugirio, Viesulo, Vytenio, Vyties, Žaibo, Žalgirio, Žolyno būrys ir Žalioji rinktinė. Už kiekvieno dalinio pavadinimo slypi dešimtys patriotų, kurie troško gyventi, dirbti ir mylėti, neapkentė okupantų ir daugelis krauju aplaistė tėvynės žemę. Skyriuje pateikta informacija ir apie valsčiuose buvusius svarbiausius laisvės kovų įvykius. Šio skyriaus medžiaga patvirtina tą nenuginčijamą faktą, jog su okupantais kovojo didžioji tautos dalis, į partizanus ėjo ištisos šeimos. Štai A.Morkūno-Plieno būryje buvo šeši, Čigono vienuolika (!) Simanonių, Jauniaus trys seserys Karvelytės, Šmėklos penki Morkūnai, Viesulo šeši Budreikos, Žaibo penki Vanagai, Žaliojoje rinktinėje septyni Tylos ir t.t. Taip buvo ir kituose Lietuvos kraštuose.
Ketvirtame skyriuje Anykščių krašto partizanai, ryšininkai, rėmėjai pateiktas laisvės kovotojų vardinis sąrašas su trumpa informacija apie kiekvieną asmenį.
Užvertus paskutinį žinyno lapą, norisi nuoširdžiausiai padėkoti jo sudarytojams A.Baranausko ir A.Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus darbuotojams ir visiems, kurių paramos dėka šis žinynas išvydo dienos šviesą. Žinynas tai pagarbos ženklas laisvės kovotojams, kurių dėka mes šiandien džiaugiamės laisve. Kol tarp mūsų bus tokių entuziastų, mūsų tautos gyvasčiai nebus pavojinga jokia neganda.
Kazys BLAŽEVIČIUS
© 2004 "XXI amžius"
|