Patys muša patys rėkia
Petras KATINAS
Atėjus į valdžią prezidentui V.Putinui ir svarbiausius Kremliaus postus užėmus buvusiems kadriniams KGB darbuotojams, Maskvos politika pastebimai grįžta į sovietinių laikų tradicijas: pirmiausia patiems sukelti sumaištį įvairiose pasaulio vietose, vėliau šaukti apie JAV imperialistų ir kitų Maskvos priešų užmačias. Pastaruoju metu tokios tendencijos ypač išryškėjo Maskvos specialiai sukurstytame vadinamajame Gruzijos ir Pietų Osetijos bei Abchazijos separatistų ginkluotame konflikte. Kad už viso to slypi Maskvos ranka, niekam nekelia abejonių. Ir visai nesvarbu, kad Vakarai, netgi Gruzijos gynėja besiskelbiančios Jungtinės Valstijos dedasi nematančios tos rankos. Vašingtone nutylimi ir Rusijos priekaištai, reiškiami Vašingtonui, esą JAV užvirė naują Kaukazo konfliktą, ir teigiama, kad Jungtinės Valstijos stengiasi dezintegruoti Rusiją. Tai strateginis JAV planas 2005-2010 metams, teigia rusų politologas Aleksandras Duginas. Jis net aiškina, kad situacija, susidariusi Kaukaze, o ypač Gruzijoje ir Pietų Osetijoje, yra tiesioginis JAV planas stiprinant amerikiečių hegemoniją. O Gruzijoje įvykusi rožių revoliucija, pasirodo, yra to strateginio plano labai svarbi dalis. Štai ką rašo A.Duginas savo straipsnyje Kruvini Kaukazo šachmatai (paantraštė Ar atiduos Putinas amerikiečiams Pietų Osetiją), išspausdintame dienraštyje Komsomolskaja pravda: Gorbačiovas ir Jelcinas akivaizdžiai pataikavo Vašingtonui jo šachmatų partijoje savanoriškai likviduojant visus barjerus, užkertančius kelią amerikiečių viešpatavimui pasaulyje, - Varšuvos sutartį, o vėliau ir pačią SSRS. Maskva žaidė JAV pusėje, o tai reiškia prieš save pačią. Kaip vertinti tokį elgesį, matyt, nereikia aiškinti. Ir štai Putinas atėjo į valdžią tuo metu, kai vyko Rusijos savanoriškos likvidacijos strategija. Putinas buvo išrinktas už jo raumenis, už ryžtingumą pagaliau baigti Rusijos interesų atidavimą vidaus ir užsienio politikoje. (
) Galima įsivaizduoti, kaip sudėtinga yra Putinui: būti šalies bei liaudies pusėje ir mesti iššūkį užatlantės gigantui; arba pasiduoti atlantinio milžino spaudimui, kas reikštų ne tik osetinų, bet ir visos Rusijos, jos nacionalinės istorijos išdavystę
Taigi vienas aktyviausių imperijos atgaivinimo šauklių pakankamai atvirai atskleidė Kremliaus užmojus. Aišku, naujasis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis jau paskelbtas JAV įtakos pagrindiniu agentu ir vykdytoju, kaip ir jo liberali atlantinė aplinka. Vienas aukštas Rusijos URM pareigūnas pareiškė, kad situacija regione tampa ypatingai kritiška, nes M.Saakašvilis Pietų Osetijoje susiduria ne su kokio nors klano režimu, o su karinga osetinų liaudimi, kuri jau seniai savanoriškai prisijungė prie Rusijos ir šimtmečius atliko Rusijos forposto Kaukaze funkciją.
Neseniai su darbo vizitu Vašingtone viešėjęs Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis, nors ir gavęs pažadą, kad amerikiečiai suteiks Gruzijai materialinę ir finansinę pagalbą pagal programą Išmokyk ir aprūpink, nesulaukė Vašingtono pažado paremti Tbilisį vis didėjant Rusijos kurstomų Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistų ginkluotoms provokacijoms. Amerikiečiai, puikiai žinodami, kad Maskva dosniai remia ginkluotas gaujas Pietų Osetijoje, o Rusijos taikdariai, vadovaujami generolo Stanislavo Nezbrodovo, apšaudo gruzinų kaimus, vis dėlto nesiryžta tvirtai paremti M.Saakašvilio. Pasak aukštų JAV valstybės departamento pareigūnų, JAV įdėmiai seka įvykius konfliktų zonoje, tačiau pabrėžė, jog padėtį turi sureguliuoti Tbilisis, Maskva ir vadinamoji ESBO misija. Tuo tarpu Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistų vadovų pareiškimai darosi vis agresyvesni. Abchazijos saugumo tarnybos viršininkas Michailas Tarba pareiškė, kad Abchazijos karinės jūrų pajėgos nedvejodamos skandins Gruzijos piratus, jeigu jie neleis Rusijos turistams atplaukti į Abchaziją. Kokie tai turistai, neseniai paaiškino Gruzijos prezidentas, pareiškęs, jog tai rusų smogikai. Teritorijoje, kuri aplaistyta gruzinų krauju ir kurioje osetinai žaidė futbolą spardydami nužudytų gruzinų galvas ne vieta vadinamiesiems rusų turistams, - pareiškė M.Saakašvilis. O Abchazijos premjeras Raulis Chadžimba kategoriškai atmetė bet kokių derybų su Gruzija galimybes.
Dar daugiau, Abchazijos gynybos ministras Viačeslavas Ešba, įsakydamas pradėti Abchazijos karinių pajėgų manevrus, pareiškė, kad jų pagrindinis tikslas pereiti nuo taikos sąlygų į karinės padėties režimą. Maskvos laikraštis Rossijskaja gazeta džiūgauja, jog per manevrus buvo labai efektyviai pademonstruotos karinių pajėgų permetimo kombinacijos, taip pat faktinis oro ir jūrų desanto išmetimas bei šaudymas. Pabrėžiama, kad manevruose dalyvavo Abchazijos karinės jūrų ir aviacijos pajėgos bei artilerija. Iš kur tik iš Maskvos išmaldos egzistuojantis separatisto S.Ardzimbos režimas gali turėti savo karo laivų, lėktuvų ir sraigtasparnių bei artilerijos? Kodėl dėl tokio absurdo nekelia jokio triukšmo JT kariniai stebėtojai, esantys Abchazijoje, telieka tik spėlioti.
Todėl nei Maskvai, nei Pietų Osetijos marionetėms nereikėtų piktintis dėl Gruzijos parlamento priimto pareiškimo, kuriame reikalaujama sustabdyti Rusijos taikos palaikymo pajėgų mandatą Gruzijos ir Pietų Osetijos konflikto zonoje. Pareiškime pabrėžiama, jog neleistina atlikti taikos palaikymo misiją valstybei, kuri realiai yra ne taikdarė ir tarpininkė, bet viena iš konflikto šalių, kuri daro viską, kad išliktų dabartinė labai pavojinga padėtis. Gruzijos parlamentas artimiausiomis dienomis padarys analogišką pareiškimą reikalaudamas išvesti Rusijos taikdarius ir iš Abchazijos. Na, o padėtis regione vis labiau aštrėja ir jau labai rimtai svarstoma apie karo tarp Gruzijos ir Pietų Osetijos galimybę. Kasdienės Pietų Osetijos savanorių ginkluotos provokacijos prieš Gruzijos karius ir policininkus, kurių metu žūsta gruzinų kariai, aiškiai rodo, kad be Maskvos Pietų Osetijos separatistai net nebandytų kurstyti šio pavojingo židinio.
© 2004 "XXI amžius"
|