|
Saulės švietimo draugija
1904 metais buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Vadovaujantis Laikinosiomis taisyklėmis dėl draugijų ir sąjungų (1906-03-04), buvo leista kurti švietimo draugijas. Ypač didelę reikšmę turėjo Didžiojo Vilniaus Seimo raginimas kurti lietuviškas mokyklas ir auklėti jaunimą tautine dvasia.
Tokiomis palankiomis sąlygomis įkurtos Žiburio (1906-05-15), Saulės (1906-06-25), Ryto (1912-ll-29) ir kitos švietimo draugijos. 1906 m. birželio 25 d. Kauno gubernijos gubernatorius P.Veriovkinas patvirtino Saulės draugijos įstatus. Ši data - draugijos gyvavimo pradžia. Kunigas K.Olšauskas, pasauliečiai P.Januševičius, A.Laumianskis, pedagogas T.Žilinskas, gydytojas R.Šliūpas, vargonų meistras J.Garalevičius ir buvo draugijos steigėjai. Vėliau, jau papildytuose draugijos įstatuose, buvo nurodytas draugijos tikslas: Platinti apšvietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių gubernijoje. Pagrindinis draugijos tikslas - rengti mokytojus lietuviškoms mokykloms.
1906 metais draugija slaptai įkūrė mokytojų kursus, o kitais metais jie buvo legalizuoti ir vadovu paskirtas žymus pedagogas J.Vokietaitis. Kadangi tuo metu Veiverių ir Panevėžio mokytojų seminarijos rengė mokytojus vyrus, Kaune pradėjo rengti mokytojas mergaites. Tai ir buvo pirmoji mokykla moterims.
Kursai vyko išnuomotose patalpose Kaune, Donelaičio ir Maironio gatvių kampiniame name, dar vadinamame Miulerio namais. Už nuomą reikėjo daug mokėti, todėl buvo nutarta pasistatyti savo namus, kuriuose galėtų įsikurti ir pati draugija, o svarbiausia - pedagogų kursai. Vadovaujantis šūkiu Pastatykime namus tiems, kurie Lietuvos vaikus mokys bei draugijos ir jos vadovo K.Olšausko pastangomis, 1912-1913 metais buvo pastatyti Saulės namai. Pastatas Kaune buvo tikrai įspūdingas. Net kardinolas E.Pačelis (pamatęs Saulės rūmų nuotrauką) juos pavadino puikiaisiais. Tai buvo pirmasis ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje visuomeninės paskirties pastatas, pastatytas lietuvių iniciatyva ir lėšomis.
Pedagogikos kursai Kaune veikė iki karo. Vėliau buvo perkelti į Vilnių, o dar vėliau - į Voronežą. Tik 1918 metais sauliečiai grįžo į savo rūmus, o rudenį buvo įsteigta Saulės mergaičių mokytojų seminarija. 1923-1924 metais į seminariją buvo priimamos tik mergaitės.
Sauliečiai aktyviai dalyvavo Kauno kultūriniame gyvenime. Buvo gerai žinomas J.Naujalio suburtas Saulės mokytojų mišrus choras, sauliečiai dalyvavo S.Šimkaus chore, Dainos draugijoje ir kitur. Baigę kursus, dalyvaudavo scenos mėgėjų veikloje, organizuodavo vakarus, kurių metu vaidindavo lietuviškuose spektakliuose.
Iki 1918 metų kursus baigė apie 200 žmonių. Dauguma jų papildė lietuviškas mokyklas. Kai kurie pasuko kitu keliu - tapo bankininkais (J.Kaupas), dailininkais (K.Šimonis), operos artistais (V.Polovinskienė-Grigaitienė, A.Nezabitauskaitė-Galaunienė), žurnalistais (M. Šalčius), kunigais, politikais, mokslininkais (prof.Gylys) ir kitais Lietuvai reikalingais veikėjais.
Saulės rūmai kaip magnetas traukė žinomus kultūros veikėjus. Čia dirbo J.Balčikonis, F.Damijonaitis, J.Karosas, S.Kymantaitė-Čiurlionienė, S.Matjošaitis-Esmaitis, J.Matusas, R.Olekas, R.Šliūpas, ilgametis kursų vedėjas J.Vokietaitis ir kiti. Saulės rūmai 1919 metais priglaudė pirmąją muzikos mokyklą Lietuvoje, vadovaujamą J.Naujalio.
Draugija net tik rengė mokytojus, ji ypač daug nuveikė steigdama įvairias švietimo įstaigas Kauno gubernijoje. Įvairiose vietose organizavo savo skyrius 1913 metais buvo 63 draugijos skyriai, 3372 nariai. Draugijos skyriai steigė pradines mokyklas, sekmadieninius ir vakarinius kursus suaugusiesiems, bibliotekas, skaityklas, knygynus, vaikų darželius ir kitas švietimo įstaigas. Draugijos skyriai 1906-1914metais įsteigė 62 pradines mokyklas ir kursus suaugusiesiems, kuriuose dirbo 42 mokytojai, o mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių. Vien Kaune įsteigė daugiau kaip 12 pradinių mokyklų. Draugija skyrė dėmesio ir aukštesniosioms mokykloms. 1916-1918 metais įsteigė gimnazijas Kaune, Telšiuose ir progimnazijas Biržuose, Kupiškyje, Zarasuose, Jurbarke, Ramygaloje, Rokiškyje, Šeduvoje, Utenoje ir Žagarėje.
Atkūrus nepriklausomybę, draugija stengėsi išlaikyti savo pozicijas. Dar kūrė naujas mokyklas. 1923 metais įsteigė pirmąją Lietuvoje Kauno Saulės mergaičių progimnaziją, kuri vėliau tapo Saulės gimnazija.
Draugijos veikla susilpnėjo po 1926 metų diktatūros įvedimo. Saulė negalėjo išlaikyti mokyklų, todėl buvo priversta jų atsisakyti. 1930 metais atsisakė Kauno Saulės mergaičių gimnazijos, o 1936 metais Kauno Saulės mergaičių mokytojų seminarijos. 1940 metais, prieš įsiveržiant bolševikams, draugija teišsaugojo tik Švėkšnos gimnaziją, Šeduvos progimnaziją ir pradžios mokyklą Kaune. 1940 metais bolševikams užgrobus Lietuvą, Saulės švietimo draugija buvo paleista.
Taigi Saulės draugija turėjo didžiulę reikšmę nacionalinėje mokytojų ugdymo sistemoje. Ji sukūrė pradinių mokyklų tinklą, įsteigė daug gimnazijų ir progimnazijų. Švietimo draugija Žiburys įsteigė tris kartus mažiau pradinių mokyklų nei Saulės draugija.
Saulės mokyklų ugdymo programa buvo suderinta su Katalikų Bažnyčios keliamais tikslais, mokyklas globojo bažnytinė vadovybė. Nepriklausomybės laikotarpiu draugijos mokyklose buvo dirbama pagal Švietimo ministerijos parengtas mokymo programas.
Saulės draugijos vaidmuo švietimo raidoje yra tikrai svarbus. Lietuvišku patriotiniu ir katalikišku auklėjimu ji yra nusipelniusi lietuvių tautai ir valstybei. Draugija paspartino šalies švietimo raidą visu dešimtmečiu.
2006-aisiais sukaks l00 metų nuo draugijos įkūrimo. Tai gera proga paanalizuoti jos nueitą kelią, įvertinti veiklą ir atskleisti reikšmę. Draugijos veikla nuo 1906 iki 1915 metų neblogai apibendrinta Vidos Pūkienės knygoje Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906-1915 metais) (V.,1994).
Koks Saulės draugijos įkurtų švietimo įstaigų likimas? Kokie žmonės yra baigę šias mokyklas? Ar nereikėtų pažymėti draugijos veiklos svarbesnių momentų atminimo lentose? Jubiliejus galėtų paskatinti domėtis Saulės draugijos veikla pedagogus, Katalikų mokslo akademiją, katalikus dvasininkus ir kitus suinteresuotus asmenis.
Tikėtina, kad šis jubiliejus bus deramai paminėtas ir bus įvertinta Saulės draugijos reikšmė Lietuvos švietimo raidoje.
Valdemaras Jaruševičius,
Laima Stasiūnaitė,
Kauno Saulės gimnazijos mokytojai
© 2004 "XXI amžius"
|