Atnaujintas 2004 spalio 8 d.
Nr.75
(1278)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rinkime nepriklausomybės gynėjus

Lietuva vėl reikšmingo įvykio kryžkelėje – netrukus rinkimai į Lietuvos Seimą ir tik nuo mūsų visų priklausys, kam patikėsime savo valstybės, o tuo pačiu ir savo vaikų bei vaikaičių ateitį.

Neseniai pažymėjome Baltijos kelio penkiolikmetį. Tame kelyje stovėjome susikaupę ir išdidūs, kad mūsų tiek daug, mano delnas patikimai gulėjo kito šiltame delne ir atrodė, kad taip bus visada. Giedojome Lietuvos himną ir skandavome: „Lietuva! Lietuva! Laisvė! Laisvė!…“ Ten nebuvo partijos sekretorių. Jie drebėdami sėdėjo prie telefonų ir raportavo Maskvai, kas čia darosi, ir prašė skubios pagalbos „pastatyti į vietą“ išsišokėlius.

Baiminosi komunistai be reikalo. Jiems net plaukas nuo galvos nenukrito. Jie ir toliau valdė valstybę, užėmė visus svarbiausius postus politikoje ir ekonomikoje bei visose ryšių priemonėse. O tie, kurie kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės, liko tik su kovų prisiminimais. Taip nepriklausoma Lietuvos valstybė jau penkiolikti metai valdoma komunistų. Tiesa, per Prezidento rinkimus buvome tikri lietuviai: išsirinkome tautos atstovą, o ne KGB ar komunistų pasiuntinį (tarp kandidatų tokių buvo daugiausia).

Kadangi išsirinkome Prezidentą, yra daug vilčių, kad išsirinksime ir valstybės vertą Seimą. Rinkime ne tuščiakalbius pagyrūnus, o valstybės patriotus, tautos tradicijų ugdytojus.

Dėl šventos atminties lietuvių, žuvusių, išniekintų ant gatvės grindinio, patvoriuose, atliekų duobėse, dėl nukankintų pašvinkusiose kalėjimų kamerose, gyvuliniuose vagonuose, išmėtytų už poliarinio rato ir Sibiro platybėse, dėl pralieto mūsų tėvų, brolių bei sesių kraujo ir ašarų būkime Lietuvos vaikai – valstybės valdymo neatiduokime į buvusių stribų, KGB atstovų, kompartijos sekretorių, įvairių kolaborantų rankas. Šias sunkias ir atsakingas pareigas patikėkime buvusiems Laisvės kovotojams, patriotams, neabejingiems valstybės interesams, kompetentingiems ir doriems žmonėms. Nusimeskime tą gėdos šleifą! Nebūkime abejingi. Tepadeda mums Dievas.

Julija ŠOLOMSKIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija