|
Nereikia nusiminti
Nedėkingi tie Lietuvos žmonės! Nepatenkinti ir patys nežino, kodėl. Turėtų pulti ant kelių kaip Dovydo žvaigždei užtekėjus ir sveikinti apsireiškusį geradarį. Jau vien ko verta, kad žmogus pasiryžęs atsisakyti garsiųjų Kibučių ir dirbti tautos labui. Viskas iš altruistinių paskatų, kad žmonėms būtų geriau. Tik niekaip to nesupranta tautiečiai. Ne geresni ir žurnalistai, užduodantys provokacinius klausimus. Turėtų suprasti, kad socialiniai klausimai geradariui, tituluojamam ubagų karaliumi, neįdomūs. Ar būtina žinoti, kokia valdinių bazinė pensija? Tuo labiau kiek jie moka už kilovatvalandę elektros energijos? Klausimai užsienio politikos srityje irgi garbės nedaro. Ar gali gerasis karalius žinoti atsakymą į tokius supainiotus klausimus? Kiek valstybių priklauso Europos Sąjungai? Kiek priklauso NATO? Galai žino! Tenka skaičiuoti ant pirštų. Suskaičiavus viską, pasidaro nebeaišku, kiek yra nuosavų pirštų. Tenka universitete mokslais užsiimti. Bet ko nepadarysi žmonių labui? Dar labiau niekam tikę klausimai iš istorijos: Žalgirio mūšis? Liublino unija? Negi kam nors neaišku, kad Lietuvos istorija prasidėjo nuo Vytauto iš Kibučių. Žiūri žmonės į geradario nuotrauką ir savo akimis netiki: sėdi ponas Vytautas ir kėdėje netelpa. Tai vis nuo tų rūpesčių dėl labiausiai nuskurdusių tautiečių. Tuo tarpu jis pats jaučia didelį energijos antplūdį ir pasirengęs suintensyvinti pastangas tautiečių gerovei. O kokia pono Vytauto gyvenimiška patirtis! Vien ko vertas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros raštas, patvirtinantis teistumą už kriminalinį nusikaltimą. Tai šiek tiek daugiau nei pastovūs apsilankymai blaivykloje. Savo idėjoms įgyvendinti ponas Vytautas sukūrė stiprią komandą. Dauguma jų baigę Lukiškių akademijas ir gerai pailsėję. Kiti tebesiilsintys, bet visuomet pasirengę padėti savo patronui. Jų pasiryžimu ir kompetencija abejoti netenka. Turbūt tik iš didelio kuklumo geradarys į komandą neįtraukė savo sūnaus, kuris dėl tėvelio pedagoginio auklėjimo jau spėjo plačiai pagarsėti. Ši komanda, pasivadinusi garbingu Laisvės sąjungos vardu, visiškai pasirengusi dirbti žmonių gerovei. Bėda, kad nedėkingi tautiečiai to nenori suprasti. Priblokštas tokios neteisybės gerasis karalius nutarė palikti nedėkingus pavaldinius kauniečius likimo valiai ir apipilti savo malonėmis supratingesnius Klaipėdos Marių apygardos gyventojus. Ir paliko tautiečiai našlaičiais.
Kad ir kaip ten būtų, nereikia tautiečiams per daug nusiminti. Kyla nauja žvaigždė, dar ryškiau spindinti. Ateina naujas mesijas caras Viktoras iš Kėdainių, žadantis ne tik visokių gerovių, bet ir pasirengęs būti tavo dvasiniu tėvu. Tautieti, esi labai reikalingas carui-tėveliui, o tavo balsas vertesnis už auksą. Tai raktas nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Būk geras naujajam carui. Balsuok už jį bei jo pranašus ir neturėsi jokių rūpesčių dėl struktūrinių fondų lėšų. Gali neabejoti, tavo kišenių fondų pinigai neplėšys. Bus pasirūpinta, kad jos liktų sveikos ir tuščios.
Vladas POVILONIS,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos
Kauno skyriaus pirmininkas
© 2004 "XXI amžius"
|