|
Saugumiečiai perima Rusijos ūkį
Rusijos naujienų agentūra Interfax paskelbė, kad naftos kompanijos Jukos direktorių taryba nusprendė iki metų pabaigos nutraukti naftos tiekimą Jukos valdomai Mažeikių naftai. Lietuvos vadovai paskubėjo pareikšti, jog tai neatitinka tikrovės ir tėra Interfaks išsigalvojimas. Kitaip tariant - specialiai paleista informacijos antis. Jukos atstovybės Lietuvoje vadovas Tomas Gižas irgi paneigė tokius pranešimus. Jis sakė kalbėjęs su aukštais Jukos vadovais, kurie kol kas nesvarsto naftos tiekimo nutraukimo Mažeikių naftai. Kiek atsargesnis buvo ūkio ministras Petras Čėsna, kuris, pareiškęs irgi neturįs informacijos apie galimą naftos tiekimo nutraukimą, pažymėjo, jog gali būti kalbama apie mokėjimo už gaunamą naftą terminus.
Tačiau tokios kalbos gali būti ne iš piršto laužtos. Sprendžiant iš Rusijos prokurorų ir mokesčių inspektorių totalinio puolimo prieš Jukos, ši kompanija išties atsidūrė ties bankroto riba. Vien už 2000-2001 metus Jukos kompanijai priskaičiuota 7,5 mlrd. dolerių skolų. Kiek dar priskaičiuos už 2002 ir 2003 metus, galima tik spėlioti. Tiesa, Jukos atstovai teigia, kad trečdalį tų 7,5 mlrd. tikrų ar tariamų skolų kompanija jau sumokėjo. Bet iš kur paimti dar du trečdalius šios milžiniškos sumos? Tuo labiau kad ne be valdžios spaudimo bendrovė Tiumenenergo jau apribojo Jukos naftos gavybos padaliniui Juganskneftegaz elektros energijos tiekimą. Energetikai teigia, kad sankcijos apriboti elektros energijos tiekimą irgi priimtos dėl 50 mln. rublių skolų. Aišku, Jukos, nors ir labai norėdama, tokios skolos sumokėti negali. Visos kompanijos sąskaitos areštuotos. Todėl ši naftos kompanija negali sumokėti ne tik energetikams, bet ir kitiems tiekėjams bei rangovams.
Nepaisant kai kurių Jukos atstovų skelbiamų vilčių, kad dar ne viskas prarasta, įvykiai rodo, kad kompanijos bankrotas artėja. Rugsėjo 20 dieną Jukos pranešė, kad nutraukia naftos eksportą geležinkeliais į Kiniją. Priežastis - irgi konfiskuotos sąskaitos. Mat naftos transportavimas į Kiniją vyksta per kompanijos Transneft monopolinę naftos transportavimo sistemą. Iki šiol Jukos geležinkelių cisternomis transportuodavo į Kiniją daugiau kaip 100 tūkst. barelių naftos kasdien ir iki 2006 metų planavo transportuoti tris kartus daugiau naftos į šią šalį.
Rusijos ir Vakarų žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad puolimas vykdomas ne tik prieš Jukos, bet ir kitas kompanijas. Pirmiausia todėl, kad prezidentas V.Putinas siekia į svarbiausių ne tik naftos, bet ir kitų kompanijų vadovų postus paskirti jėgos struktūrų, pirmiausia KGB-FST atstovus. Štai valstybinės naftos bendrovės Rosneft valdybos pirmininku paskirtas V.Putino bičiulis ir buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas Igoris Sečinas, žmogus, glaudžiai susijęs su saugumu. Manoma, kad netrukus prie šios valstybinės monopolininkės bus prijungtas ir dujų monopolininkas Gazprom.
Be to, Kremlius perima savo kontrolėn ir Rusijos nacionalinę
oro bendrovę Aeroflot, kuriai vadovauti netrukus pradės irgi V.Putino
aplinkos saugumietis prezidento patarėjas Viktoras Ivanovas, ėjęs
labai aukštas pareigas Federalinėje saugumo tarnyboje. Paskyrus
V.Ivanovą Aeroflot vadovu, anot britų dienraščio Financial Times,
iš įtakingo posto išstumiamas paskutinis buvusio prezidento Boriso
Jelcino žmogus. Šį kartą jo žentas Valerijus Okulovas. Taigi KGB-FST
veikėjai perima visų svarbiausių strateginių bendrovių ir įmonių
valdymą.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|