Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Kultūra
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Nuo 80 metų aukštumos

Benjaminas ŽULYS

Minėjime kalba LŽŪU rektorius prof. Albinas Kusta

Į šventę atvyko kai kurių aukštųjų mokyklų rektoriai, Ministras pirmininkas A. Brazauskas, kiti garbūs svečiai

Truputis istorijos

Lietuvos žemės ūkio universiteto bendruomenė, mūsų kaimo žemės ūkio specialistai pažymėjo šios aukštosios mokyklos 80 metų jubiliejų.

Šventė buvo pradėta šv. Mišiomis LŽŪU koplyčioje.

Tą dieną Kauno rajono Noreikiškių gyvenvietė, LŽŪU studentų miestelis, centriniai rūmai, fakultetų auditorijos almėte almėjo nuo studentų klegesio, gausaus darbuotojų būrio šnekų, įspūdžių, prisiminimų. O prisiminti buvo ką, taip pat - pakalbėti apie universiteto ateinančią dieną, studijų, mokslinės veiklos perspektyvas. Šiuos akcentus minėjo universiteto rektorius, šias pareigas einąs jau dešimt metų, prof. Albinas Kusta, prieš šventę, jos metu ir po jos kalbėjo kiti jos dalyviai - senbuviai bei jaunesnieji mokslininkai, specialistai, iš kitur atvykę kolegos. Iškilmėse taip pat dalyvavo Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, šalies aukštųjų mokyklų rektoriai, svečiai iš kai kurių užsienio aukštųjų mokyklų.

Kaip ir tinka jubiliejaus proga, dera prisiminti nueitą bendruomenės kelią, čia dirbusius žmones, jų nuveiktus darbus. Rektorius prof. A.Kusta, buvęs rektorius prof. Jonas Dromantas papasakojo, kad ši aukštoji mokykla buvo įkurta 1924 m. spalio 15 d. Dotnuvoje, tuometės žemės ūkio mokyklos bazėje, kur veikė 21-erius metus. Negalima pamiršti ir to, kad pirmos sovietų okupacijos metu nemažai dėstytojų, studentų buvo ištremti į Sibirą... Besitraukdama vokiečių kariuomenė akademiją susprogdino.

Po karo tęsti mokslą Dotnuvoje buvo neįmanoma, o pastatyti naujus rūmus tuomet nebuvo galimybių. Todėl akademija buvo perkelta į Kauną. Kaip minėjo prof. J.Dromantas, pirmosios paskaitos vyko dabartinio Kauno technologijos universiteto Ekonomikos fakulteto pastate. Darbo sąlygos tuomet buvo skurdžios, stigo mokymo priemonių, daug literatūros buvo vien rusų kalba. Iš Dotnuvos pavyko parsigabenti arklinių žemės ūkio mašinų, padargų, ir tuo kurį laiką teko tenkintis.

Vėliau Žemės ūkio akademija imta statyti Kaune, Vileišio aikštėje. Bet tuo metu Sovietų Sąjungos valdžioje buvęs Nikita Chruščiovas buvo nurodęs, kad aukštosios žemės ūkio mokyklos veiktų arčiau kaimo, žemės masyvų. Todėl Kaune statybos buvo nutrauktos, ir Žemės ūkio akademijai buvo surasta kita vieta - Noreikiškėse, kur ji, dabar jau universitetas, sėkmingai gyvuoja.

Gyvuoja pažanga

Nūnai šioje aukštojoje mokykloje iš viso studijuoja 7214 studentų, 89 doktorantai. Juos rengia 40 profesorių, 200 docentų ir daktarų, 128 lektoriai bei asistentai, 20 mokslo darbuotojų. Veikia Agronomijos, Ekonomikos ir vadybos, Miškų, Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Žemės ūkio inžinerijos fakultetai. Vien šiemet parengti 1098 absolventai, o per pastarąjį dešimtmetį - 9092 specialistai. Be to, universitete buvo įkurti Kaimo kultūros, Aplinkos ir informacijos technologijų, mokslo ir studijų institutai, Žemės ūkio mokslo technologijų parkas, Vandens ūkio ir Žemės ūkio inžinerijos mokslo institutai. Dabar LŽŪU turi penkis mokymo korpusus, Bandymų stotį, Mokomąjį ūkį, 32 katedras, 42 mokymo kabinetus, 40 auditorijų, 80 laboratorijų, biblioteką su 600 tūkstančių knygų fondu, ištisą studentų miestelį, dendroparką, pomologinį sodą, poilsio namus, kitokių gėrybių. Tad kuo ne miestas? Be to, 78 studentai savo žinias gilina 26-iuose Europos Sąjungos universitetuose bei koledžuose, keturiolika dėstytojų skaito paskaitas Austrijos, Olandijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos universitetuose. Šį rudenį LŽŪU rektorius prof. A.Kusta Italijoje, seniausiame Europoje, Bolonijos universitete, pasirašė Didžiąją universitetų chartiją. Beje, prof. A. Kusta išrinktas Baltijos šalių žemės ūkio ir veterinarijos universitetų rektoriumi. Taigi atsivėrė dar didesnės galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui.

Visa tai tik keli štrichai nušviečiant plačią LŽŪU veiklą.

Specialistų reikės vis daugiau

Rektorius sako, kad, nepaisant didelės universitete parengtos specialistų gausos, jų mūsų kaimui dar gerokai stinga.Dabar Lietuvoje yra apie 100 tūkst. oficialiai registruotų ūkių. Įstojus į Europos Sąjungą, šiems ir kitiems žmonėms prireiks žinių įvairiose žemės ūkio ekonomikos, žemės ūkio produktų gamybos srityse. Tad ir Žemės ūkio universitetas bus nuolat reikalingas, dar teks pažymėti ne vieną jubiliejų.

Papildydamas šią mintį, žemės ūkio ministras, buvęs šios aukštosios mokyklos auklėtinis Jeronimas Kraujelis patikslino, kad dabartiniu metu iš visų dirbančių žemės ūkyje ir miškininkystėje tik 4,7 proc. turi aukštąjį ar aukštesnįjį specialųjį išsilavinimą. Apie 70 proc. žemdirbių apskritai neturi profesinio išsilavinimo. Taigi dalis tinkamai parengtų specialistų turi ateiti tiesiogiai į žemės ūkį kaip kompetentingi, išmanantys verslo vadybą. Kita dalis specialistų laukiami dirbti valstybės valdymo, ES paramos administravimo srityse, ministerijose ir kitur. Kasmet didėja savivaldybių, seniūnijų, žemdirbių savivaldos organizacijų vaidmuo - ir čia reikės kvalifikuotų žemės ūkio specialistų.

Mūsų ūkininkai, žemdirbiai, bendrovių, firmų specialistai turi dirbti geriau nei vidutiniškai, kad būtų konkurencingi bendroje 25 šalių rinkoje ir dar toliau, sakė ministras.

Beje, šventės metu J.Kraujeliui buvo įteiktas diplomas dėl LŽŪU garbės nario vardo jam suteikimo. Šios aukštosios mokyklos garbės daktaro vardas suteiktas Kauno technologijos universiteto profesoriui Kęstučiui Kriščiūnui, taip pat - Švedijos žemės ūkio krypties mokslininkams profesoriams Harry Gustav Linner bei Marten Carlsson. O Latvijos žemės ūkio universiteto garbės daktaro vardas suteiktas LŽŪU rektoriui prof. Albinui Kustai.

Greta studijų - ir poilsis

Universiteto bendruomenė su atida žvelgia į ateitį. Jau parengtas šios aukštosios mokyklos strateginis veiklos planas artimiausiai ateičiai. Sudarytas vadinamasis stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių sąvadas, jį toliau tobulina universiteto Strategijos plėtros grupė. Plėtojant bendravimą su užsienio šalimis, reikia gerinti dėstytojų kalbinį pasirengimą. Drauge su užsienio universitetais bus rengiamos bendros studijų programos ir kt.

Šventėje ne vien buvo kalbėta apie studijas, mokslą, problemas. Scenoje skambėjo saviveiklininkų dainos, koncertavo kiti atlikėjai. Juk universitete veikia įvairūs meno, sporto kolektyvai. Tai - studentų mišrus choras „Daina“, ansamblis „Tautinė daina“, kaimo kapela „Ūkininkas“, šokių kolektyvas „Sėja“, teatro studija „Jovaras“, techninių sporto šakų klubas „Inžinerija”, kiti susibūrimai.

Ir tą jubiliejaus dieną universitete buvo linksma ir smagu.

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"