Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Kultūra
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Metapoezija

Julė KILČIAUSKIENĖ

Kun. Skaidrius Kandratavičius skaito savo knygos ištraukas

Sūnaus eilių klausosi kunigo motina (viduryje)

Naujas žingsnis – iššūkis tradicinei poezijai – debiutinė kun. Skaidriaus Kandratavičiaus eilėraščių knyga rinktinė „Metareligija“. Naujas savo kryptimi ir aukščiu. Čia literatūrinis mąstymas perkeliamas į kitą, dar beveik nepraktikuotą lygmenį, artimą minties ir garsų žaismui. Lyg vaikas, dėliojantis iš kaladėlių namą – poetas, kaip grakštus akrobatas, šokinėdamas minčių ir garsų kaskadomis, sukuria neįtikėčiausias žodžių reikšmes ir sąvokas, pagrindinei minčiai suteikdamas daug platesnį nei įprasta spektrą ir jau diktuoja kompiuterinės eros poezijoje pradžią. Iš vienos pusės liūdna ir gaila tolstančio žmogaus ir gamtos ryšio, iš kitos - laikotarpis pateikia savas sąlygas, ir žmonės jau auga jose, tose sąlygose, taip pat auga jų mąstymas ir menas.

Ko ieško autorius šitokia menine išraiška? Ryšio su dabartimi? O gal brenda į pasąmonę? Brenda lengvai, kaip per žydinčių rugių lauką, rinkdamas melsvus rugiagėlių žiedus. Kodėl ne grūdus? Rugiagėlės savo spalvom greičiau patraukia skaitytojo dėmesį, ir poeto žodis jose, tose spalvingo žaismo vaivorykštėse, įgauna naujas, kiekvieno savaip suvokiamas prasmes. Bet jaučiu, kad varpos irgi brandins ir bers grūdus į jaunojo poeto aruodus. Jaučiu ir prieštaravimą tokiam mano vertinimui. Knyga ir debiutantas sutiktas didelėmis liaupsėmis. Nesu prieš jas, tik neskubu girti (kad neužmigtų ant laurų), nors tikiu, jog skaitytojai lauks antrosios kun. S.Kandratavičiaus knygos. Kada ji išeis? Gal jau rengiama? Kokia bus - ateities klausimas. O dabar susipažinkime su „Metareligijos“ posmais (tiksliau - kvadratinėmis šaknimis).

- šauliui iš Šaolin - / nuo nuogiausio / nuodėmingiausio / nudegusio gairinio / nuodingiausią / nuogąstį / nugalėsiu / iki kiklopiausio / cikliškiausio / ikoninio taikinio / iškiliausią / įkaltį / iškelsiu / pro progiausio / pragariškiausio / procesinio kaifinio / provaniškiausią / proveržį / protausiu - 1998 11 18 -

- pragaras - / rietenų / rykštėmis / vakar / Tave / užkapojau / geidulių / erškėčiais / rytoj / užbadysiu / Tave / savigailos / kryžiais / šiandien / Tave / nukryžiuosiu / laisvės / kančioje / amžiais / ilgėjaus / ilgėsiuos / ilgiuosi / Tavęs - 1993 05 04-

- aš (išpažintis) - / aš ne skaidrius / aš drumzlius / dumblina / mano meilė / užlipintomis akimis / aš ne skaidrius / aš murzius / dulkina / mano meilė / užpustytomis ausimis / aš ne skaidrius / aš ledžius / šalta / mano meilė / įstiklinta širdimi - 1993 03 13-

Nekasdieniškai, nebuitiškai kalba kūrėjas ir apie save: „Lemiančiajam laiminant – dzūkui Dailidei ir aukštaitei Kalbamylei lytėjant – jau trim dešimtim laiptų lėtinu laiką – suviliotas Jėzaus Kristaus treti metai ieškau Dievo valios šventojoje kunigystėje – iki tol – leista prisiliesti prie gyvenimo ir Vytauto Didžiojo universitetų – prie moters ir vienuolystės – skaityta ir rašyta – kalbėta ir tylėta – verkta ir džiūgauta – ragauta bedarbio ir mokytojo – studento ir mokslininko duonos – šiandien – teologijos licenciatas – mokytojų literatų Spindulio draugijos narys – kunigaujantis pamokslininkas ir rašinėtojas – pradėtas Alytuje tarnaująs Kaune atviras ateičiai – lietuvių kilmės pasaulio pilietis – katalikų krikšto tikintysis Dievą – bendradarbiauju almanachuose kultūrraščiuose interneto svetainėse – esmi nėščias pirmuoju kūdikiu knyga metareligija – pribuvėja leidinio Nemunas redakcija – nekantriai gimdau Jums dovanoju – imkit mane ir skaitykit“.

Skaidriaus poezija ne kiekvienam bus artima – ne visi mėgstame aukštąją matematiką... Tačiau, kaip atsitiko, kad per pirmąjį knygos pristatymą Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, susilaukė didesnio dėmesio, negu mūsų jau pripažintų poetų knygos. Pilnutėlė renginiui skirta salė, kita, esanti už jos, ir žmonės, stovintys ant laiptų, liudijo didelį susidomėjimą. Susirinko kunigo poeto pasveikinti parapijiečiai ir mokytojai, artimieji ir kraštiečiai.

Renginį „skaidrino“ pianistas Tomas Kukta, mažosios muzikės sesutės Ievutė ir Miglė Raketaitės - abi labai gražiai dainavo. O Ievutė dar visus stebino pianistės talentu. S. Kandratavičiaus eiles skaitė aktorius Egidijus Stancikas. Techninis ir meninis „Metareligija“ redaktorius Vaidotas Auškinis pasidalijo darbo įspūdžiais – knygą rengti nebuvo lengva, nes autoriaus pasaulis be galo didelis, kuo daugiau su juo bendrauji – tuo jis labiau atsiveria ir tampa dar sudėtingesnis. Ši knyga – 57-as „Nemuno“ leidinys – poeto, filosofo, kunigo, mąstytojo, į nieką nepanašaus... Gražus ir skoningas leidimas. Atitinkantis knygos dvasią apipavidalinimas yra dailininko Edmundo Saladžiaus darbas. Juoda ir raudona viršelių spalvos, alfa ir omega bei kiti simboliai jau perspėja, kad pasirengtume ne tik intrigai... Poetas Edmundas Janušaitis šią knygą lygina su deimantais, tačiau teisėju ir vertintoju palieka laiką ir tylą. Literatūrologas Ramutis Karmalavičius perskaitė recenziją, pastebėdamas, jog knygoje įsiurbtos postavangardinės kryptys, panaudojami žemaitiški dialektizmai ir „meta“ lygmuo čia yra kaip išcentrinė eilėraščio jėga..

Autorius sakė, kad nenorėjo susireikšminti, tačiau čia susirinkę žmonės savo atėjimu jį sureikšmino... Dėkojo visiems, ypač rėmėjams. Renginiui baigiantis laukė didelė eilė sveikintojų. Tačiau visus aplenkė Kauno, Pilėnų, vidurinės mokyklos mokytojų ansamblis (toje mokykloje S.Kandratavičius dirbo), pasveikinęs savo kunigą poetą daina iš vaikystės: „Paimk mane, mama, už rankų...“. Iki ašarų graudulio sujaudino daugelį, kai, šiai dainai skambant, debiutantas priėjo padėkoti savo motinai. Vieni jau ėjo iš salės, kiti – į ją, o visą laiką už durų prastovėjusieji sveikinti stojo į eilę – gerokai neįprastas reiškinys nuo visko pavargusioje mūsų visuomenėje. Manau, ne visos salėje sėdėjusios moterys suprato gerbiamo poeto eiles, kitos atėjo pagerbti savo kunigo. Tačiau atėjo! Negalėtume sumenkinti scenarijaus - viskas iki mažiausių smulkmenų apgalvota, surežisuota (gal ir ne be autoriaus patariamojo balso). Tikrai Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės - renginio vedėjos Aldonos Ruseckaitės iš širdies pasidarbuota.

Jau žvarbus drėgnas vėjas ir nyki vakaro blanda vienatve smelkias, tačiau skubančių iš renginio žmonių veidai nepavargę ir širdys tamsos nemato.

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"