Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Kultūra
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Vertybinių klausimų svarba
politiniuose debatuose

Mindaugas BUIKA

Dabartinis JAV prezidentas Dž. Bušas rinkimų kampanijos metu susitiko su Filadelfijos arkivyskupu kardinolu Džastinu Rigaliu Nuotrauka iš „The Washington Times“

Su savo šalininkais po pamaldų Švč. M. Marijos bažnyčioje Čilkote, Ohajo valstijoje, atsisveikina pretendentas į JAV prezidentus Džonas Keris

JAV prezidento Dž. Bušo žmona ir dukros klausosi rinkimų kampanijos debatų

Demokratų kandidatas į JAV prezidento postą Džonas Keris su žmona Tereza Heinc Keri EPA-ELTA nuotraukos

Ateinantį antradienį, lapkričio 2 dieną, bus išrinktas galingiausios pasaulio valstybės prezidentas, todėl šie rinkimai Jungtinėse Valstijose bus su ypatingu dėmesiu stebimi tarptautinėje plotmėje. Paskutinėmis rinkimų kampanijos savaitėmis abu kandidatai – antrosios ketverių metų kadencijos siekiantis dabartinis JAV prezidentas respublikonas Džordžas Bušas ir senatorius demokratas Džonas Keris – dalyvavo trijuose televizijos debatuose, kurių paskutiniajame gana plačiai buvo paliesti su tikėjimu susiję klausimai, ypač aktualūs religingai amerikiečių visuomenei. Abu varžovai tikėjimo vaidmenį jų politiniuose sprendimuose išsamiai aptarė ir duotuose interviu populiariam žurnalui „Catholic Digest“, kurie buvo publikuoti spalio pradžioje. Jungtinių Valstijų katalikų vyskupai daugelyje savo paskelbtų dokumentų bei pasisakymų stengėsi stiprinti tikinčiųjų rinkėjų sąmoningumą atliekant pilietinę pareigą ir telkė dėmesį į principinius bendrojo gėrio ir gyvybės kultūros uždavinius.

Dž.Bušas pasisako už „gyvybės kultūrą“

Baigiamieji Dž.Bušo ir Dž.Kerio debatai, kurie spalio 13-osios vakarą buvo tiesiogiai per televiziją transliuojami iš Arizonos valstijos universiteto, dar kartą patvirtino jų didelį nuomonių skirtumą dėl negimusios gyvybės gynimo. Liberalusis senatorius, kuris – „taip jau atsitiko“ – yra katalikas, su būdingu kairiesiems nusistatymu, pareiškė, kad nepritaria vyskupų pastangoms sumažinti abortų blogį, renkant gyvybei palankius kandidatus. „Aš gerbiu jų požiūrį, - sakė Dž.Keris. – Tačiau, kaip ir daugelis, nesutinku su jais“. Demokratų partijos kandidatas taip pat pabrėžė, jog tapęs prezidentu jis darytų viską, kad abortus leidžiantis įstatymas nebūtų pakeistas, nes savo katalikų tikėjimo nuostatų nenori primesti „kitiems Amerikos piliečiams“.

Tuo tarpu prezidentas Dž.Bušas, kuris yra protestantas ir priklauso metodistų konfesijai, atsakydamas į tą patį klausimą, pabrėžė, jog „yra svarbu skatinti gyvybės kultūrą“ ir kad svetinga visuomenė turi leisti gyventi kiekvienai pradėtai žmogaus gyvybei. „Aš tikiu, kad idealus pasaulis yra tas, kuriame kiekvienas kūdikis yra ginamas įstatymo ir priimamas į gyvenimą“, - sakė jis. Prezidentas nurodė, jog reikia stengtis „įstatymų gerinimu“ sumažinti abortų skaičių ir priminė, jog jo pirmosios kadencijos metu buvo priimtas įstatymas, draudžiantis vėlyvojo aborto „brutalią praktiką“. Senatorius Dž.Keris buvo vienas nedaugelio liberaliųjų senatorių, kurie balsavo prieš šio įstatymo priėmimą.

Prezidentas kalbėjo, kad skatinant gyvybės kultūrą reikia priimti įstatymus, kurie būtų kaip „alternatyva abortams“, pavyzdžiui, gerinant įvaikinimo sąlygas, taip pat kuriant motinystės namus bei ugdant jaunimą per vadinamąsias „abstinencijos programas“. Pastarųjų programų pagrindu mokyklose ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis jauni žmonės yra auklėjami susilaikyti nuo seksualių santykių iki santuokos. Dž.Bušo administracija tokioms abstinencijos programoms finansuoti yra skyrusi 1,2 milijardo dolerių, ir prezidentas pažadėjo, kad antroje kadencijoje – jeigu bus išrinktas – tų lėšų kiekį padidins du kartus.

Panašiai abiejų kandidatų nuomonės išsiskyrė Arizonoje vykusiuose debatuose homoseksualų „santuokos“ klausimu, kas dabar plačiai diskutuojama Vakarų visuomenėje. Dž.Bušas priminė toleranciją, būdingą demokratinei santvarkai, tačiau pabrėžė tradicinės „santuokos šventumą“, kuri suprantama kaip vyro ir moters sąjunga visam gyvenimui. Homoseksualų aktyvistams dabar imantis iniciatyvų, kad ši santuokos definicija būtų peržiūrėta, prezidentas šiemet yra pasiūlęs Kongresui patvirtinti JAV federalinės konstitucijos pataisą dėl tradicinės santuokos įtvirtinimo. Jis priminė, kad Kongresas jau yra priėmęs Santuokos apsaugos aktą (DOMA), kuriuo draudžiama civiliniuose procesuose sulyginti homoseksualų partnerystę su šeimos santykiais ir kad šio dokumento patvirtinimui Senate jo varžovas Dž.Keris prieštaravo.

Masačiusetso senatorius, kuris rinkimų kampanijos metu yra davęs interviu gėjų žurnalams, pabrėžė, jog jam tapus prezidentu homoseksualai „nebus diskriminuojami“ dėl jų partnerysčių įteisinimo. Nepadidino Dž.Kerio populiarumo nemandagi asmeninio pobūdžio užuomina Arizonos debatuose, kad štai ir viceprezidento Diko Čenio duktė yra lesbietė. Siekimas diskredituoti Dž.Bušo šeimos gynimo politiką tokiu įsikišimu į privačią sferą sukėlė nemažą pasipiktinimą visuomenėje, o D.Čenio žmona Lina tai pavadino „pigiu ir niekingu politiniu triumfu“ ir teigė, jog Dž.Keris „nėra geras žmogus“.

Dž.Keris už žmogaus embrionų „paaukojimą“ mokslui

Abiejų varžovų nuomonės išsiskyrė ir dėl šiuo metu plačiai diskutuojamo etinio aspekto biotechnologinės problemos, kuri yra susijusi su žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyrimu galimam jų panaudojimui debilizuojančioms ligoms (Alzheimerio, Parkinsono, diabeto) gydyti. Dž.Bušo ir Dž.Kerio antruosiuose televizijos debatuose, spalio 8 dieną vykusiuose St.Luiso miesto salėje, viena žiūrovių senatoriui uždavė labai puikų klausimą: „Ar nebūtų išmintingiau gydymui naudoti tik kamienines ląsteles, gautas iš suaugusiojo audinio, užuot naikinus embrionus?“. Šį savo klausimą ji pagrindė žinomu faktu, kad jau „tūkstančiai žmonių yra pagydyti arba gydomi suaugusiojo audinio kamieninėmis ląstelėmis“, tuo tarpu iki šiol dar niekas nebuvo išgydytas embrionų kamieninėmis ląstelėmis, kurioms gauti, kaip minėta, reikia sunaikinti užsimezgusią žmogiškąją gyvybę.

Atrodo, kad pastarųjų eksperimentų šalininkai galvoja ne tiek apie medicinos mokslo pažangą, kiek siekia turėti „laisvas rankas“ elgiantis su „pertekliniais embrionais“, kaip jie nori, iki gyvybės sunaikinimo. Dž.Keris, atsakydamas į minėtą klausimą, taip pat nurodė, jog JAV dabar jau yra nuo 100 iki 200 tūkstančių „perteklinių“ embrionų, sukurtų dirbtinio apvaisinimo klinikose, kurie „arba bus sunaikinti, arba toliau bus laikomi įšaldyti“. Taigi, jo manymu, tuos embrionus galima „naudingai“ skirti eksperimentams galimo gydymo tikslu. Senatorius pažymėjo, kad, šį klausimą sprendžiant, reikalingas „etinis priėjimas“, bet apie kokią etiką čia galima kalbėti, jeigu yra sunaikinama pradėta žmogaus gyvybė!

Spręsdamas šį ginčytiną klausimą 2001 metais prezidentas Dž.Bušas leido skirti valstybėms lėšas toms kamieninėms ląstelėms tirti, kurios jau buvo sukurtos iki to laikotarpio. Tačiau naujo žmogaus embrionų sunaikinimo finansavimo buvo griežtai atsisakyta, kas sukėlė nepasitenkinimą tam tikruose moksliniuose sluoksniuose. Taip pat Dž.Bušo administracija sutelkė pagrindinį dėmesį į etiškai leistiną suaugusiojo audinio kamieninių ląstelių tyrimą. Štai iš 2003 metų federalinio biudžeto jau sukurtų (iki 2001 metų) kamieninių ląstelių tyrimams finansuoti skirta 26 milijonai dolerių, o eksperimentams su iš suaugusiojo audinio gautomis kamieninėmis ląstelėmis – 190 milijonų dolerių.

Tai, kad vyriausybė atsisako skirti pinigus tolesniam žmogaus embrionų naikinimui ir naujų kamieninių ląstelių kūrimui, senatorius Dž.Keris, birželio pradžioje kalbėdamas per radiją, prezidento Dž.Bušo administraciją pavadino „viena labiausiai antimokslinių administracijų per mūsų tautos istoriją“. Jis taip pat pažymėjo, kad tapęs prezidentu tuoj pat šį draudimą atšauktų „mokslo labui“. Tačiau kalbėdamas St.Luiso debatuose šiuo klausimu prezidentas Dž.Bušas pastebėjo, kad „mokslas yra svarbus, bet taip pat svarbi ir etika“, ypač kai kalbama apie gyvybę. „Sunaikinti gyvybę, kad išgelbėtų kitą gyvybę, yra viena iš realių etinių dilemų, kurių akivaizdoje esame atsidūrę“, - aiškino jis. Todėl, turėdama atitinkamą Kongreso paramą, vyriausybė neskiria federalinių lėšų tyrimams, kurių metu sunaikinami žmogaus embrionai.

Jungtinių Valstijų katalikų vyskupai savo pagrindiniame priešrinkiminiame dokumente „Ištikimas pilietiškumas: katalikiškas raginimas į politinę atsakomybę“ taip pat išreiškė aiškų prieštaravimą žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyrimui, remiantis principu, kad žmogiškoji gyvybė yra neliečiama nuo prasidėjimo momento. Ganytojai pabrėžė, jog „sunaikinimas žmogaus embrionų, kaip tyrimo objektų, yra blogis“. Tuo labiau kad eksperimentams naudojami ne tik turimi „pertekliniai“ embrionai, bet netgi norima kurti naujus (taip pat ir klonavimo būdu) jų vėlesnio sunaikinimo tikslu, tai yra gaunant kamienines ląsteles. „Mes kviečiame vyriausybę ir mokslinius tyrinėtojus savo sprendimus biotechnologijoje ir eksperimentuose su žmonėmis grįsti pagarba žmogiškosios gyvybės orumui ir nepažeidžiamumui nuo jos prasidėjimo momento, nepriklausomai nuo aplinkybių, kuriomis ji buvo pradėta“, - sakoma minėtame JAV vyskupų dokumente.

Patvirtinamas religijos vaidmuo visuomenės gyvenimui

Skirtingai nuo daugelio sekuliarizuotų Europos šalių, kuriose religiją stengiamasi nustumti į „privačią sferą“ ir aukšto pareigūno vieša savo tikėjimo nuostatų raiška prilyginama kone nusikaltimui ar „fundamentalizmui“, – geriausias pavyzdys - Briuselio „laicistinės inkvizicijos“ bandymas susidoroti su Europos Komisijos nariu kataliku Roku Butiljone, – Jungtinėse Valstijose nesibijoma kalbėti apie religijos reikšmę viešuosiuose reikaluose. Arizonoje vykusiuose debatuose apie tai, kokį vaidmenį tikėjimas vaidino jo politiniuose sprendimuose, prezidentas Dž.Bušas pirmiausia nurodė į maldos reikšmę. „Aš meldžiu stiprybės. Aš meldžiu išminties. Aš meldžiuosi už mūsų karius, esančius nuolatiniame pavojuje. Aš meldžiuosi už savo šeimą, meldžiuosi ir už savo mažąsias dukreles, - kalbėjo JAV prezidentas. – Malda ir religija mane palaiko, aš atgaunu ramybę prezidentavimo audrose“.

Dž.Bušas sakė, kad jam malonu, jog daug žmonių meldžiasi už jį ir jo šeimą, ką jis jaučia savyje. „Religija man yra svarbi, nors aš nenoriu savo tikėjimo primesti niekam, - aiškino prezidentas. – Tačiau kada aš darau sprendimus, remiuosi principais, kurie kyla iš to, kas aš esu“. Ypač jis iškėlė nuostatą, kad „Dievas nori, jog kiekvienas pasiektų laisvę“. Būtent šiuo Dž.Bušo įsitikinimu remiasi jo veiksmai užsienio politikoje, taip pat karinių operacijų sumanymas ir jų rengimas laisvinant iš diktatūrų Afganistaną ir Iraką. Taip pat ir senatorius Dž.Keris pripažino, kad „laisvė yra Visagalio dovana“.

Jis pripažino, jog buvo auklėjamas katalikiškai, lankė katalikų mokyklą, jaunystėje patarnaudavo prie altoriaus ir ši formacija darė įtaką visam gyvenimui. „Štai kodėl aš kovoju prieš skurdą. Štai kodėl aš kovoju už švarią aplinką, - sakė Dž.Keris. – Štai kodėl aš kovoju už lygybę ir teisingumą. Visi šie dalykai atėjo iš to pagrindinio (katalikiško) mokymo ir tikėjimo“. Tačiau kelis kartus cituodamas buvusį JAV prezidentą demokratą Džoną Kenedį, kol kas vienintelį kataliką, užėmusį šį postą per visą Jungtinių Valstijų istoriją (JAV katalikai sudaro apie 25 proc. šalies gyventojų, o vyrauja į daugybę konfesijų susiskirstę protestantai), senatorius pabrėžė, kad jo tikėjimas taip pat lieka privati sfera ir reiškiamas konkrečiais darbais.

Dž.Keris debatų metu iš atminties pacitavo, matyt, jam patinkančią frazę iš Jokūbo laiško: „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų? Tikėjimas be darbų yra miręs“. Jis pritarė, jog viskas, kas yra daroma mūsų viešajame gyvenime, turi vadovautis mūsų tikėjimu ir jo daroma įtaka, tačiau be bandymo jį perduoti „kitiems žmonėms kokiu nors oficialiu būdu“. Popiežius Jonas Paulius II tuo tarpu nuolat ragina politikus katalikus neslėpti savo moralinių įsitikinimų, drąsiai rodyti juos viešumoje ir ginti tikėjimo principus.

Duodamas interviu JAV katalikų žurnalui „Catholic Digest“ senatorius Dž.Keris patvirtino vadovavimosi Bažnyčios socialiniu mokymu svarbą politikoje, kuris telkia dėmesį į „vargšų ir pažeidžiamųjų poreikius bei bendrojo gėrio siekimą“. Absoliutų gėrio ir blogio standartą pateikia didysis įsakymas: mylėti Dievą visa širdimi, siela ir protu bei mylėti savo artimą kaip pats save. „Antroji šio įsakymo dalis reiškia, kad mūsų įsipareigojimas lygioms teisėms ir socialiniam teisingumui čia ir visame pasaulyje yra ne politinės mados ar ekonominės ir socialinės teorijos reikalas, bet tiesioginis Dievo nurodymas“, - sakė Demokratų partijos kandidatas. Jis vėl pritarė, kad religija viešuosiuose dalykuose turi reikšmę ir kad „politiniai svarstymai yra sustiprinami tikėjimo žmonių moraliniu ir pranašišku balsu“.

Kreipdamasis į katalikišką „Catholic Digest“ skaitytojų auditoriją, senatorius Dž.Keris nurodė, jog jam, „kaip katalikui, per visą gyvenimą tikėjimas visada buvo atramos punktu, moraliniu kompasu ir palaikančiąja jėga“, kad „tikėjimas suteikė vertybes ir viltį gyvenimui… nuo sekmadienio iki sekmadienio“. Jis taip pat patvirtino, jog kartu su žmona Tereza yra praktikuojantys katalikai, lankosi sekmadienio šv. Mišiose ir priima Komuniją, „kas yra mūsų tikėjimo ir mūsų gyvenimo centras“. Tačiau pastaruoju metu JAV Katalikų Bažnyčioje plačiai svarstoma, kad tokie katalikai politikai, kaip Dž.Keris, kurie, remdami aborto ir kitus gyvybę negerbiančius įstatymus, „bendradarbiauja blogyje“, neturėtų būti prileidžiami prie Komunijos.

Prezidentas neturi slėpti savojo pamaldumo nuo tautos

Tame pačiame „Catholic Digest“ numeryje publikuotame prezidento Dž.Bušo interviu – tuose abiejų kandidatų pokalbiuose nagrinėti taip pat ir vidaus bei užsienio politikos dalykai, tačiau dėl temos aktualumo čia sutelkiamas dėmesys į tikėjimo klausimus – vėl pabrėžiama religijos reikšmė visuomenės gyvenime. „Tie, kurie nori išstumti religiją ir išrauti religines vertybes iš viešosios plotmės, matyt, prastai informuoti apie Amerikos istoriją ir mūsų konstituciją“, - sakė prezidentas. Jis ypač iškėlė katalikiškų socialinių ir labdaros organizacijų veiklos svarbą padedant nepasiturintiems žmonėms ir priminė savo „tikėjimu grindžiamą iniciatyvą“, kuri buvo viena svarbiausių temų jo praėjusioje 2000 metų rinkimų kampanijoje. Tapęs prezidentu ir įgyvendindamas tą iniciatyvą Dž.Bušas daug padarė, kad karitatyvinės organizacijos būtų įtrauktos į valstybinių socialinių programų vykdymą, gautų atitinkamų lėšų iš federalinio biudžeto.

Kalbėdamas apie religinių vertybių reikšmę visuomenės gyvenimui JAV prezidentas pabrėžė, jog reikia keisti kultūrą, kurioje vyrauja nuostata, kad „jeigu tau gerai, tai daryk tai, o jeigu iškyla problema, kaltint kitus“, į kultūrą, kurioje visi supranta savo asmeninę atsakomybę už priimamus gyvenimo sprendimus. „Tikėjimas ir religija padeda sustiprinti vertybes, už kurias mes, kaip tauta, pasisakome ir kuriomis tikime, tarp jų ir sunkiu triūsu, savidisciplina ir rūpinimusi kitais“, - aiškino Dž.Bušas. Atsakydamas į klausimą dėl kartais pasirodančios laicistų kritikos, kad jis neva pernelyg atvirai demonstruoja savąjį pamaldumą, prezidentas sakė, jog nenori slėpti, kad jam asmeniškai tikėjimas daro didelę įtaką.

„Aš tikiu Aukščiausiąja galia ir taip pat manau, jog reikia, kad tauta tai matytų“, - kalbėjo Dž.Bušas, primindamas, jog daugelis jo pirmtakų per visą Amerikos istoriją rėmėsi Dievu atlikdami didžius darbus. Jis tai pat pažymėjo didelius popiežiaus Jono Pauliaus II nuopelnus, kuris primena „ypatingą Amerikos atsakomybę skatinant teisingumą ir ginant silpnuosius bei kenčiančiuosius pasaulyje“. Per praėjusius ketverius savo prezidentavimo metus Dž.Bušas tris kartus Vatikane buvo susitikęs su Šventuoju Tėvu ir per trečiąjį vizitą, įvykusį birželį, įteikė Popiežiui aukščiausią civilinį JAV apdovanojimą - Prezidento laisvės medalį.

Dž.Bušas pabrėžė, jog, nors nebūdamas katalikas, jis visa savo veikla „remia tas pačias vertybes ir vykdo tą pačią politiką, kuri yra svarbi amerikiečių katalikų gyvenimui“: gina žmogaus gyvybę ir orumą, tradicinę santuoką ir šeimą, rodo užuojautą vargstantiesiems. Išvardijęs tas įstatymines iniciatyvas dėl aborto apribojimo, kurias jo administracija iškėlė praėjusioje kadencijoje ir pats Dž.Bušas pasirašė, kai respublikonų daugumą turinčiame Kongrese buvo priimti atitinkami įstatymai, prezidentas dar kartą patvirtino: „Žmogiškoji gyvybė nėra vartojimo daiktas, kuris gali būti sukurtas tikslu jį vėl sunaikinti“. Dėl to jis pasisakė už visišką klonavimo uždraudimą, prieštarauja eutanazijos legalizavimui, nes „gyvybė turi būti ginama visuose jos etapuose“.

Interviu pabaigoje Dž.Bušas sakė, jog Amerikos žmonės netrukus prie rinkimų urnų turės nuspręsti, ar jų prezidentas per praėjusius ketverius metus šalį padarė stipresnę, saugesnę, labiau klestinčią. Jis mano, kad darė tuos dalykus ir kad amerikiečių dauguma galės pasakyti tą patį. „Aš didžiuojuosi, jog buvau prezidentu praėjusius ketverius metus. Tai buvo didelė garbė tarnauti tokiai didžiai tautai, - kalbėjo Dž.Bušas. – Esu pasirengęs vadovauti jai ir dar ketverius metus“.

© 2004 "XXI amžius"