|
Mintys
1. Lietuviai moka laisvę apginti, tik nemoka laisvėje vieningai gyventi, sutarti.
2. Sovietmečiu mūsų gyvenimas buvo panašus į batoną, iškeptą iš labai skystos tešlos, į kurią pridėta labai daug mielių.
3. Žmonės buvo pripratę prie diktatūros, kurios dabar jau nėra. Dabar demokratija, todėl jie pasimetė ir nesąmoningai kelia paniką, chaosą, taip atsiranda nepasitenkinimas.
4. Masės tvarumo dėsnis sako: Niekas iš nieko neatsiranda ir į nieką nepavirsta. Energija iš vieno būvio pereina į kitą. Vadinasi, žmogus po mirties neišnyks: jis pereis į kitą būvį. Tai rodo, kad žmogus turi nemirtingą sielą.
5. Į ES Konstituciją neįrašė žodžio Dievas, krikščionybės šaknų reikšmės, kad neįžeistų musulmonų, nepažeistų demokratijos. Sakykim, taip, bet dabar įžeidė katalikus, krikščionis ir taip pažeidė demokratiją. O svarbiausia nusikalto teisybei: juk krikščionybė, katalikybė Europos istorijoje vaidino didelį vaidmenį. To nereikia užmiršti.
6. V.Uspaskich neturtingas archangelskietis Lietuvoje išsiskyrė su žmona ruse ir vedė lietuvaitę. Rusijos remiamas tapo milijonieriumi ir žada, tapęs Premjeru, Lietuvą orientuoti į Vakarus, o ne į Maskvą. Po šiuo pasakymu slepiasi melas.
7. Jei ir nebūtų Dievo, sielos, pomirtinio gyvenimo (bet taip yra), Bažnyčia, religija, tikėjimas vis tiek reikalingi: jie saugo moralę, dorą, ugdo gėrį. Vadinasi, Bažnyčia reikalinga, jei ne pomirtiniam gyvenimui įrodyti, tai žemiškajam tvarkyti, kad jis būtų dvasingesnis, geresnis, gražesnis, šviesesnis. Mes akivaizdžiai matome, ką ateizmas, okupacija padarė Lietuvoje.
8. Sovietmečiu mokyklos buvo reikalingos, kad įskiepytų komunistinę pasaulėžiūrą, sovietinį-rusišką patriotizmą, ateizmą. O kam dabar jos reikalingos? Ar tam, kad tą sovietinę pasaulėžiūrą pagilintų, įtvirtintų, nes savo apolitiškumu kenkia nepriklausomybei?
9. Visuomenei neskelbiama narkomanų, nusikaltėlių pavardės, kad jų nepažemintų, kad nebūtų jiems gėda. Tačiau, sakoma, kad žmonės, jei ko ir nebijo, tai gėdos, pažeminimo visi bijo, todėl gal reikia skelbti tegul bijo gėdos ir gal taip stengsis nenusikalsti, būti geresni.
10. Sako, rusai garbinga tauta, laikosi duoto žodžio. Jei negali laikytis duoto žodžio, nusišauna. Jeigu jau taip, tai kodėl nenusišovė Brežnevas, jį parėmęs politbiuras, kurie teigė, kad mūsų karta jau gyvens komunizme? O komunizmas skelbė, kad kiekvienam bus skiriama pagal poreikius. Bet kur tas komunizmas pasidėjo, nes 1980 metais (pagal pažadus) jo dar nebuvo. Deja, nei Brežnevas, nei politbiuro nariai, pažadėję komunizmą, nei jiems pritariantys komunistai nenusišovė, nesilaikė komunizmo statytojo kodekso. Vadinasi, nesilaikė duoto žodžio, komunizmo neįgyvendino. Tai kur ta jų garbė?! Net teigė: Kaip Brežnevas pasako, taip ir būna. Deja
11. Aš, lietuvis, sovietmečiu buvau verčiamas rašyti pagal komunistų reikalavimus. Nesu didvyris, kartais neatlaikydavau to spaudimo ir parašydavau, todėl dabar dėl to kenčiu. Galėčiau šiandien labiau prisidėti prie nepriklausomybės, bet man to daryti neleidžia mano nusikaltimai. O tikrieji nusikaltėliai ir tie, kurie mane vertė nusikalsti, užima aukštus postus ir trukdo Lietuvai laisvai gyventi, o man jai sąžiningai tarnauti. Jie geri, o aš ne. Jie, siekdami aukštų postų, kuria vis naujas geresnes partijas
12. Sovietmečiu, nors ir parašydavau verčiamas kaip reikalavo, manęs nemėgo, nes suprato, kad man nepatinka sovietinė santvarka, o rašymas man buvo kūryba, savęs išreiškimas. Komunizmo nemėgau: nestojau partijon, nesiekiau karjeros, nors buvau jaunas ir galėjau taip daryti, būčiau turėjęs, kas mane palaikytų, rekomenduotų. Karjeros ir dabar nesiekiu (esu senas, todėl jokion partijon nestoju), bet noriu laisvai reikšti mintis, kas mane liūdina ir džiugina, skaudina. Deja, padarytų nusikaltimų neatleidžia, todėl aš nereikalingas, o tie, kurie vertė mane nusikalsti, reikalingi, geri, nes moka prisitaikyti.
Jonas DŪDA
© 2004 "XXI amžius"
|