Atnaujintas 2004 lapkričio 5 d.
Nr.83
(1286)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Bostono šv.Petro  lietuvių parapija: „Mes dar esam!“

Pasibaigus šv.Mišioms tikintieji
išėjo į šventorių statyti kryžių

Spalio 31 dieną Bostono
šv.Petro parapijoje  „kavutės“
metu uždegtos žvakės už
parapijos mirusiuosius

Pagal ankstesnius Bostono vyskupijos pranešimus, spalio 31 diena, sekmadienis, Šv.Petro lietuviškoje parapijoje turėjo būti pati gedulingiausioji diena. Jau lapkričio 1-ąją bažnyčia turėjo būti užrakinta ir pradėtas jos pardavimo procesas. Tačiau dar nebuvo gautas oficialusis šios bažnyčios uždarymo dokumentas su data paskutinėms šv.Mišioms, kas vietos lietuvių bendruomenei teikia vilčių. Prieš keletą savaičių Bostono vyskupija sudarė komisiją parapijų uždarymo argumentams apsvarstyti bei pateikti rekomendacijoms dėl tolesnių vyskupijos veiksmų. Atsirado viltis, kad, apsvarsčius šios lietuviškos parapijos rodiklius (sakramentinį indeksą, finansinį pajėgumą, pastatų būklę, parapijiečių geografiją), bus leista šiai parapijai išlikti.

Prabėgo beveik pusė metų nuo pirmosios žinios apie  šios parapijos uždarymą. Tai buvo nerimo, bet kartu ir didelių darbų laikas. Daugelis parapijiečių galėtų pasakyti, kad praeitą vasarą neturėjo atostogų. Parašyta dešimtys laiškų, straipsnių, kreiptasi į Bostono vyskupą, Vatikaną, studijuota kanonų teisė, atnaujinti parapijiečių sąrašai, surengtos prasmingos akcijos, susivienyta ir susidraugauta. O dabartinių „kavučių“ metu (tai išeivijos lietuviškose parapijose įprastas susibūrimas ir bendravimas po šv. Mišių, stiprinantis parapijos bendruomenę - red.) neretai pritrūksta laiko ir pačiai kavutei, nes yra svarbesnių dalykų – diskutuojama, kaip toliau ginti parapiją.

Džiaugiamasi skambučiais iš Lietuvos su klausimu: „Kaip galėtume padėti?“ Atsakymas kol kas vienas: „Melskitės, kad nepavargtume, nenusiviltume ir išliktume bendruomene“.

Taigi praėjusį sekmadienį Bostono apylinkių lietuviai rinkosi paminėti Vėlinių ir Visų Šventųjų švenčių. Ta diena buvo pasirinkta ir „Kryžių kalno“ diena. Kiekvienas parapijietis, taip pat skautai ir lietuviškos šeštadieninės mokyklos mokiniai atsinešė po kryžių. Prelatui A.Kontautui po šv. Mišių juos pašventinus, žmonių procesija patraukė prie pagrindinių bažnyčios laiptų. Skambant „Viešpaties angelas“, iškilo kryžių kalnas, kurie tarsi sargai, tarsi motinos žegnonė laimina parapijos žmones, išsirengiančius į nežinomą kelionę.

Prisimenant seną lietuvišką posakį „Pradėdamas darbą persižegnok – tada pasiseks“, atrodytų, kad Bostono lietuviai yra pasiryžę žygiams, ir tie žygiai, laiminami kryžiaus ženklu, turėtų pasisekti.

 Bostono lietuvių bendruomenės vardu

 Aldona TURAUSKYTĖ

 Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija