|
Šv.Petro parapija turi būti išgelbėta dėl ištikimybės Kristui
Prel. Albertas Kontautas
Koks ypatingas mūsų džiaugsmas šiandien švenčiame pirmąjį Šv.Petro lietuviškos parapijos šimtmetį! Garbė parapijos steigėjams. Jie buvo stiprūs tikėjime ir ištikimi Kristui ir Jo Bažnyčiai. Pasiryžę garbinti Viešpatį pagal tėvų ir senolių religinius papročius ir lietuvių kalba, kalba, artimiausia širdžiai. Jie surinko lėšas ir pastatė bažnyčią. Joks kunigas, joks vyskupas nedalyvavo. Tai buvo vien pasauliečių kilniausia katalikiška veikla.
Garbė tūkstančiams parapijiečių, kurie subrendo ir gavo religinį bei dvasinį auklėjimą šioje parapijoje, mokomi pasiaukojusių kunigų, seserų vienuolių, bei pasauliečių mokytojų, ir vėliau įsteigtoje Šv.Petro mokykloje (kurios didžiausias mokinių skaičius 1954 metais siekė 523). Garbė daugybei tremtinių iš Lietuvos, po Antrojo pasaulinio karo čia radusiems namus. Garbė ir jauniems šių dienų emigrantams iš Lietuvos, kurie atvyksta į Bostono apylinkes, ieškodami galimybių sukurti naują gyvenimą. Garbė kiekvienam iš jūsų, kurie šiandien mūsų mylimą parapiją palaikote ir ją vedate į gyvavimo naująjį šimtmetį.
Lietuva pasižymėjo per jos krikščionybės istoriją savo narsia ištikimybe Kristui ir Jo Bažnyčiai. Šv. Petro parapijiečiai gyvena tokia pačia ištikimybe Kristaus žodžiui. Jie reiškia meilę ir pagarbą Popiežiui. Jie tvirtai laikosi II Vatikano Susirinkimo mokymų.
Šimtą metų parapijiečiai gyveno ištikimai sekdami Kristaus mokymu. Kai Fariziejus paklausė Kristaus: Koks įsakymas yra didžiausias?, Kristus atsakė: Mylėk Viešpatį, mylėk artimą, kaip pats save. Šitais dviem įsakymais remiasi visi kiti įstatymai, taip pat ir pranašai (plg.Mt 22, 32-40). Toks yra dieviškasis Kristaus įstatymas. Tuo Kristaus įstatymu ir gyveno parapijiečiai.
Šimtą metų parapijiečiai mylėjo ir gerbė Popiežių. Šiandien, kai parapijos gyvybė atsidūrė pavojuje, naudodami Bažnyčios kanonų įstatymus, parapijiečiai semiasi drąsos iš popiežiaus Jono Pauliaus II žodžių, pasakytų pristatant naują Kanonų teisės kodeksą ir jį paryškinant. Popiežius rašo: Yra pakankamai aišku, kad Kodeksas jokiu būdu neturi būti pakaitalas - nei tikėjimo, nei malonės, nei Šv. Dvasios dovanų, ypač ne meilės pakaitalu - Bažnyčios bei tikinčiųjų gyvenime. Dabartinio arkivyskupo ketinimas sunaikinti Šv. Petro parapiją remiantis Kanonų įteisės įstatymais yra suprantamas kaip meilės įstatymo pakeitimas Kanonų įstatymu. Tai būtų nusižengimas popiežiaus Jono Pauliaus II mokymui. Parapijiečiai kreipiasi į Popiežių, siekdami teisingumo, pagrįsto meile, kuris išgelbėtų jų parapiją.
Parapijiečius skatina tai daryti II Vatikano Susirinkimas, kuris ypač pabrėžė pasauliečių orumą, jų lygybę ir beribę vertę Dievo akyse. Susirinkimas moko: Visi tikintieji turi visišką lygybę, Kristaus Kūno (Bažnyčios) kūrime (Lumen gentium, 32).
Arkivyskupas OMalley maloniai atvyko į Šv. Petro bažnyčią aukoti šv. Mišias per Marijos Gimimo šventę. Buvo parengta ypač graži liturgija bei deramas priėmimas parapijos salėje. Daugiau nei keturi šimtai parapijiečių atvyko, jausdamiesi kaip ta Evangelijos pamesta avis, apleisti savo ganytojo, užgniaužimui pažymėti. Atėjo jie prisisegę ant krūtinių apvalius ženklus (ant Lietuvos trispalvės - lietuviškas kryžius su šauksmu Gelbėkit Šv. Petro lietuvių parapiją!). Tai buvo jų svarbiausias rūpestis, o Arkivyskupas į jų širdgėlą atsiliepė didžiąja tyla. Ar arkivyskupas atėjo kaip Jėzus, Gerasis Ganytojas, ieškodamas pamestų avių, spinduliuojąs Dievo meile, trokštąs pažinti savo avis? Ar jis pasirengęs parnešti savo avis, susigrąžinti jas į bandą ant savo pečių, kaip tai darė Gerasis Ganytojas? Nežinome... Laikas parodys...
Arkivyskupas per šv.Mišias paskatino parapijiečius sekti Marijos atsiliepimu arkangelui, kuris pranešė, kad ji taps Dievo Motina. Marija, sutikdama su Dievo žodžiu, atsiliepė su visišku Taip!. Praeito amžiaus pradžioje pasauliečiai, steigdami Šv. Petro parapiją, tarė skardėjantį Taip!. Žengiant į šį naująjį parapijos gyvavimo šimtmetį, pasauliečiai, vadovai ir rėmėjai išeina į priekį kaip Šv. Petro parapijos draugai. Jie taip pat taria skardėjantį Taip! Dievo pašaukimui išgelbėti parapiją.
Marijos pavyzdys - ne vien pasauliečiams, bet taip pat ir kunigams bei vyskupams. Visi privalo tarti skardėjantį Taip Dievo žodžiui, kurį kalbėjo Jėzus; skardėjantį Taip Dievo žodžiui, kurį skelbia II Vatikano Susirinkimas; skardėjantį Taip Dievo žodžiui, kurį skelbia popiežius Jonas Paulius II. Šv. Petro parapija bus išgelbėta dėl ištikimybės Kristui, ištikimybės Popiežiui, ištikimybės II Vatikano Susirinkimui. Ne vien dėl parapijiečių ištikimybės, bet ypač dėl arkivyskupijos vadovų ištikimybės.
Tokia yra Kristaus Bažnyčia, už kurią kentėjo ir mirė Lietuvos kankiniai.
Tokia yra Bažnyčia, už kurią Šv. Petro parapijos parapijiečiai
gyveno ir aukojosi. Tokia yra Kristaus Bažnyčia, kuriai mes prisiekiame
savo tikėjimą ir meilę, peržengiant slenkstį į antrąjį šimtmetį
Šv. Petro lietuvių parapijos gyvavimo.
Bostono (Masačiusetso valstija) Šv. Petro lietuvių bažnyčios
100 metų jubiliejinių šv.Mišių metu rugsėjo 12 dieną pasakytas pamokslas.
Prel. A.Kontautas yra JAV lietuvių Romos katalikų Kunigų vienybės
prezidentas ir Bostono Šv. Petro lietuvių parapijos klebonas emeritas.
© 2004 "XXI amžius"
|