Atnaujintas 2004 lapkričio 5 d.
Nr.83
(1286)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ukraina kryžkelėje

Petras KATINAS

Spalio 31 dieną prezidento
rinkimuose Kijeve balsuoja
Viktoras Juščenka. Jį stebi
dukterys (iš kairės) Kristina,
Vitalina ir Sofija

Ukrainos prezidento rinkimuose
balsuoja ministras pirmininkas
Viktoras Janukovičius
EPA-ELTA nuotraukos

Net 24 kandidatai buvo iškėlę kandidatūras spalio 31 dieną įvykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose. Aišku, didžioji jų dalis - tiktai politiniai statistai ar norintys išgarsėti ir sureikšminti save politikieriai. Pagrindiniai kandidatai į Ukrainos vadovus buvo dabartinis prezidentas L.Kučma ir Maskvos remiamas premjeras Viktoras Janukovičius bei opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka. Pastarojo šalininkai ir jo rinkimų štabas jau kelias savaites prieš rinkimus, taip pat Vakarų šalių žurnalistai, esantys Kijeve, įspėjo, kad valdžia ėmėsi visų priemonių rinkimų rezultatams suklastoti V.Janukovičiaus naudai. JAV Valstybės departamentas per savo atstovą Ričardą Baučerį pareiškė, jog rinkimų kampanija Ukrainoje visiškai neatitinka tarptautinių demokratinių standartų. Valstybės departamento pareiškime sakoma, kad JAV gali peržiūrėti savo santykius su Ukraina kaip su šalimi, nesilaikančia demokratijos principų. Tokį R.Baučerio pareiškimą L.Kučmos kontroliuojama žiniasklaida, jau nekalbant apie Rusijos žiniasklaidos priemones, daugelį Valstybės Dūmos deputatų, bemat įvertino kaip grubų Vašingtono kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, siekimą pasodinti į prezidento kėdę tariamą savo statytinį V.Juščenką ir sugriauti „brolišką“ Rusijos ir Ukrainos sąjungą. Vienas pagrindinių Maskvos ir dabartinės Ukrainos valdžios argumentų, jog V.Juščenka vykdo proamerikietišką politiką, yra tas, kad jo žmona - JAV pilietė. Rusijos ambasadorius Ukrainoje, buvęs premjeras Viktoras Černomyrdinas, rinkimų išvakarėse pareiškė: „Ukraina, Rusija ir Baltarusija pačios sprendžia savo reikalus. JAV mūsų niekada nesuprato ir nesupras. Reikia liautis atsigręžinėti į Jungtines Valstijas. Mums nereikia jokių patarėjų“.

Beje, analogišką JAV Valstybės departamentui rezoliuciją dėl Ukrainos prezidento rinkimų priėmė ir JAV Senatas. Panašų pareiškimą paskelbė ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja. Šios Asamblėjos atstovas Graikijos politikas Christos Purguridos labai supykdė Maskvą, primindamas ukrainiečiams ir baltarusiams būti drąsiems, nes „Kučma ir Lukašenka ne karaliai“.

Ukrainos valdžia prieš rinkimus sukėlė tikrą isteriją, esą V.Juščenkos šalininkai, pralaimėjus jų kandidatui, rengia „kaštonų revoliuciją“, o sukurstytos minios šturmuos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatą, prezidentūrą ir kitas vyriausybines įstaigas. Ta dingstimi į Kijevą sutrauktos milžiniškos milicijos, kariuomenės ir specialiosios paskirties dalinių pajėgos. Gąsdinant patiems save prieita iki absurdo. Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinė per vieną naktį buvo aptverta trijų metrų betonine tvora, o šalia jos pastatyti šarvuočiai ir kita karinė technika. Daugelis rinkimų apylinkių priminė karinės apgulties stovį. Prie jų sutelkta dešimtys milicininkų ir kareivių. Prieš pat rinkimus valdžia sufabrikavo „šnipų skandalą“ ir išsiuntė iš šalies amerikiečių organizacijos „Freedom Hous“ atstovą Aleksandrą Maričių, kuris organizavo seminarą pagal šios organizacijos programą „Piliečių dalyvavimas rinkimuose“. Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė, kad A.Maričius priklauso dviem organizacijoms - „Atkirtis“ ir „Kmara“, kurios neva surengė perversmus Serbijoje ir Gruzijoje. Tai yra nuvertė diktatorių S.Miloševičių ir Gruzijos prezidentą E.Ševardnadzę.

Valdžią palaikantys Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai išsijuosę gąsdino rinkėjus, jog, laimėjus V.Juščenkai, tas pataikaudamas Vašingtonui nusiųsiąs į Iraką tūkstančius Ukrainos jaunuolių, o štai V.Janukovičius atšaukia ukrainiečių karius iš Irako. Tradicinis propagandinis V.Janukovičiaus rinkimų akcentas buvo pažadas ženkliai padidinti pensijas. Tai mėgstamiausias prorusiškų jėgų propagandinis akcentas ne tik Ukrainoje, bet ir visose buvusiose sovietinėse respublikose. Jis, ką pažymi ir nepriklausoma Ukrainos žiniasklaida, sėkmingai buvo išbandytas per Lietuvos Seimo rinkimus.

Kad ir kaip būtų, tačiau šie rinkimai Ukrainai beveik lemtingi. Apie tai šiomis dienomis pažymėjo ir JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Polas Vulfovicas, pareiškęs, jog nebus laisvos ir saugios Europos iki tol, kol Ukraina netaps NATO nare. P.Vulfovicas atkreipė dėmesį į prezidento L.Kučmos neseną sprendimą pakeičiant Ukrainos karinę-politinę doktriną išbraukti iš jos punktą apie šalies orientaciją į ES ir NATO. Tai su džiaugsmu buvo sutikta Maskvoje. Premjeras ir pretendentas į prezidentus V.Janukovičius, anksčiau lyg ir buvęs Ukrainos stojimo į ES šalininku, staiga tapo aršiu euroskeptiku. Jau nekalbant apie glaudų bendradarbiavimą su NATO. Pasak V.Janukovičiaus, jeigu Ukraina savo armijoje įvestų NATO standartus, tai žlugtų Ukrainos karinis-pramoninis kompleksas, kuris dabar yra labai svarbi Ukrainos ekonomikos dalis. Taip pat ir eksporto. Kai dėl ginklų eksporto, tai, amerikiečių žvalgybos duomenimis, su L.Kučmos palaiminimu Irako S.Huseino režimui buvo tiekiami ukrainietiški ginklai, tarp jų ir radarų kompleksai „Kolčuga“.

Tuo tarpu opozicijos kandidatas V.Juščenka, vertindamas dabartinės Ukrainos valdžios ryžtingą posūkį Maskvos link, amerikiečių laikraštyje „International Herald Tribune“ rašė: „Rytų Europoje vis labiau įsigali korumpuotas laukinis kapitalizmas, sovietinio pavyzdžio autoritarizmas, dargi viduramžiškas feodalizmas. Perspektyva turėti savo pašonėje visą bloką autoritarinių korupcinių režimų turi pagaliau pažadinti iš snaudulio Europos Sąjungos visuomenę ir politinį elitą. O Ukrainos prezidento rinkimai bus kovos, ar Ukraina pasirinks europietišką, ar rusišką kelią, kulminacija“. V.Juščenkos rinkimų štabas, taip pat nepriklausomi žurnalistai teigia, jog nėra jokios abejonės, kad rinkimai buvo klastojami įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų studentai buvo vežami autobusais į balsavimo apylinkes, o savo užpildytus biuletenius, už ką balsavo, privalėjo parodyti juos lydėjusiam dėstytojui. Taip pat nustatyta daugybė atvejų, kai nežinomi asmenys masiškai supirkinėjo rinkėjų pažymėjimus. Pranešama, jog vyko masinis rinkėjų pažymėjimų falsifikavimas, kai vienam žmogui buvo galima balsuoti du ar daugiau kartų. Kaip teigė V.Juščenkos rinkimų štabo vadovas Oleksandras Zinčenka, vien Lugansko srityje tokių pažymėjimų išdalyta per 700 tūkstančių. Tradiciškai prorusiškų Rytų Ukrainos sričių vadovai organizavo masinius žmonių vežimus už atitinkamą atlyginimą ir maitinimą į vakarinius Ukrainos regionus, palaikančius V.Juščenką, tariamų stebėtojų priedanga. Tačiau valdžia ir prezidentas L.Kučma vis dėlto nesiryžo pasielgti taip, kaip kaimyninės Baltarusijos vadovas A.Lukašenka, ir užtikrintai „laimėti“ rinkimus, kaip buvo per Baltarusijos „parlamento“ rinkimus ir referendumą. Mat Ukrainos visuomenė labai skiriasi nuo baltarusiškos. Ji kur kas brandesnė ir pilietiškesnė. Todėl, nepaisant akivaizdžių klastočių, suskaičiavus apie 98 proc. balsų, paskelbta, kad ir už valdžios bei Maskvos kandidatą V.Janukovičių, ir už V.Juščenką balsavo po 39,22 proc. rinkėjų. Taigi kandidatų į prezidento postą rezultatai susilygino. Antrasis rinkimų ratas įvyks lapkričio 21 dieną. Niekas neabejoja, jog per tą laiką bus dedamos visos įmanomos pastangos neleisti laimėti opozicijos kandidatui, t.y. V.Juščenkai.

Beje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų misijos vadovas Briusas Džordžas pareiškė, kad rinkimai neatitiko daugelio demokratinių standartų ir tarptautinių normų. Tuo tarpu Lietuvos Seimo narys socialdemokratas ir dideliu profsąjungų vadu besidedantis A.Sysas, kalbėdamas per Lietuvos radiją, sakė jokių pažeidimų nepastebėjęs. Kaip, beje, to nepastebėjo ir jo kolega kitas neokomunistas M.Pronckus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija