Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šv. Kazimiero jubiliejiniai metai
pratęsti nauja paroda

Šv. Kazimieras. XX a. ketvirtas dešimtmetis Dail. Juozas Ignatavičius (1884-1940). Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Šv. Kazimieras. 1943 m. Dail. Jonas Mackevičius (1872-1954). Kauno Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Procesijų altorėlis su šv. Kazimiero paveikslu. XIX a. antroji pusė. Nežinomas dailininkas. Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia

Šv. Kazimieras. 1932 m. Dail. Vytautas Kazimieras Jonynas (1907-1997). Lietuvos nacionalinis muziejus

Šv. Kazimieras. XIX a. pab. - XX a. pr. Nežinomas dievdirbys. Dailininko Petro Repšio nuosavybė

Sekmadienį, per Kristaus Karaliaus šventę, iškilmingomis padėkos šv. Mišiomis Vilniaus Arkikatedroje tikintieji užbaigė Liturginius metus. Kartu buvo užbaigti ir šv. Kazimiero kanonizavimo 400 metų sukakčiai paminėti skirti Jubiliejiniai metai. Kaip sekmadienio pamoksle sakė šv. Mišių koncelebracijai vadovavęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis, „šį sekmadienį susitinka dvi prasmingos šventės: Liturginių metų užsklandoje minime Kristaus Karaliaus šventę, o drauge užbaigiame šventojo Lietuvos karalaičio Kazimiero metus. Tai dar viena proga geriau suprasti, kas yra Kristus Karalius ir kas yra žmogus, šiam Karaliui paaukojęs savo gyvenimą”.

Užbaigus Šv. Kazimiero metus pagarbos jam laikas nesibaigė. Kaip tik paskutinę Šv. Kazimiero jubiliejinių metų savaitę, lapkričio 18-ąją, Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta paroda, skirta šv. Kazimierui. Tiksliau, tai buvo antroji jau pusmetį (nuo gegužės 6 d. iki lapkričio 7 d.) jame veikusios parodos „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje” dalis. Ši, antroji, parodos dalis apima prieš 400 metų šventuoju paskelbto karalaičio kultą įprasminančius meno ir ikonografijos dalykus iš XIX a. pabaigos – XX amžiaus. Pirmoji parodos dalis buvo skirta Šventojo kultui ir ikonografijai iš XVI-XIX amžių.

Iki 2005 m. kovo 5 d. veiksiančioje parodoje eksponuojamos autentiškos fotografijos, Vilniaus krašto Šv. Kazimiero draugijų žemėlapis, draugijų ženklai,vėliavos ir kt. Vieną vertingiausią parodos dalį sudaro įvairiais laikotarpiais piešti paveikslai. Kai Panevėžio vyskupija 1926 metais savo globėju pasirinko šv. Kazimierą, pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko užsakymu dailininkas Jonas Mackevičius Kristaus Karaliaus Katedrai nutapė freską „Šv. Kazimiero pasirodymas lietuvių kariuomenei ties Polocku” (1931-1933). Vyskupas rinko šv. Kazimierą vaizduojančius meno kūrinius, sovietinės okupacijos metais parašė studiją apie šv. Kazimierą. Parodoje eksponuojamas vyskupo rankraštis dėl šv. Kazimiero relikvijų iškėlimo iš Vilniaus Katedros.

Šv. Kazimiero atvaizdo žanrams bei moderniai ir naujai suvoktai ikonografijai atsirasti įtakos turėjo šv. Kazimiero jubiliejai. 1943 metais, kai buvo minima šv. Kazimiero kanonizacijos 340 metų sukaktis, lietuvių dailininkai surengė šv. Kazimiero atvaizdo konkursą. Kaip yra sakęs kunigas Stasys Yla, konkursui pristatyti „darbai buvo nelauktas įvykis religinėje mūsų dailės istorijoje”. Dailininkai nutolo nuo tradicinės ikonografijos formų, domėjosi šv. Kazimiero gyvenimo istorija, pabrėžė Šventojo ryšį su Lietuva. Parodoje eksponuojami Vytauto Kasiulio, Jono Mackevičiaus, Vinco Dilkos, Petro Kalpoko ir kitų konkurso dalyvių darbai.

Sovietmečiu šv. Kazimiero vardas tapo tarytum laisvos Lietuvos simboliu ir pasaulio lietuvių bendruomenėse, ir okupuotoje Lietuvoje. Parodoje eksponuojamas išeivio dailininko Vytauto Igno lino raižinys iš Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus. Paminėtinas Amerikos lietuvio skauto Vlado Bacevičiaus albumas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, kuriame yra sukaupta filokartijos ir filatelijos kolekcija. V. Bacevičius plačiai susirašinėjęs su sovietinės Lietuvos menininkais ir perdavė jiems daug vertingos medžiagos. Parodoje eksponuojami vokai ir atvirukai, skirti šv. Kazimiero mirties metų sukakčiai paminėti, juos puošia nežinomo autoriaus sukurta lipdė, išeivijos lietuvių dailininkų Romo Viesulo pašto ženklas ir Antano Tamošaičio proginis ženklas. XX amžiuje atvirukai bei maldyno paveikslėliai buvo dažnai leidžiami su šv. Kazimiero atvaizdais pagal Florencijos Pitti galerijoje saugomo italų menininko Karlo Dolčio paveikslą (apie 1670 m.) ir Danielio Šulco XVII a. antrosios pusės paveikslą iš Krokuvos pranciškonų bažnyčios. Sovietmečiu šv. Kazimiero atvaizdai buvo privačiai užsakomi dailininkams ir mažai žinomi plačiajai visuomenei. Vienas tokių pavyzdžių yra eksponuojamas parodoje – tai grafikos darbas, 1985 metais sukurtas kunigui Kastyčiui Matulioniui (Kastytis Juodikaitis. „Šv. Kazys”, 1985).

Parodoje pristatoma garsioji 1948 metais popiežiaus Pijaus XII paskelbta brevė, kurioje šv. Kazimieras skelbiamas Lietuvos jaunimo ypatingu dangiškuoju globėju. Šventasis Tėvas, 1948 metais rašydamas bulę ir skelbdamas šv. Kazimierą Lietuvos jaunimo globėju, tai darė iš pagarbos lietuvių tautai, kuri, anot Popiežiaus, „yra purtoma baisios griūties: visos geriausios jos atžalos, kone visame pasaulyje neseniai vykus ginkluotai kovai, narsiai kovodamos atidavė gyvybes už tėvynę arba pasmerktos lagerio darbams buvo išvežtos į tolimus svečius kraštus.

Vieni smurtu buvo priversti tarnauti svetimoje kariuomenėje, keliant didelį pavojų tikėjimui ir papročių tyrumui, kiti, likę tėvynėje, yra viliojami bedievių žabangomis ir vilionėmis, ypač specialiųjų profesinių mokyklų mokiniai, idant bukliau būtų išmokyti vadinamojo komunizmo melagingų tiesų; pagaliau daugelis kitų, išvyti iš tėvynės, yra priversti leisti dienas Europos, Pietų Amerikos, Australijos šalyse ar kituose kraštuose”. Tokiomis „pragaištingomis sąlygomis”, kaip rašė popiežius Pijus XII, „už kurias sunkesnių visoje Lietuvos istorijoje nėra buvę”, lietuvių jaunimas dar uoliau garbina šv. Kazimierą ir todėl skelbiąs jį Lietuvos jaunimo ypatingu dangiškuoju globėju. Brevę parodai paskolino kardinolas A. J. Bačkis, prieš keletą metų gavęs ją dovanų iš Amerikos lietuvių Anton ir Maria Rudžių. (Jiems šį svarbų dokumentą 1954 metais Austrijoje įteikė arkivyskupas Juozapas Skvireckas.)

Prieš parodą vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė ir parodos rengėjos pasakojo apie parodos rengimo aplinkybes, apie jos reikšmę ir svarbą.

Menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė plačiai papasakojo apie 1943 metais surengtą šv. Kazimiero paveikslo konkursą. Konkurse dalyvavo daug to meto jaunųjų dailininkų. Laimėtoju tapo V. Kasiulis. Kai kurie piešiniai buvo eksponuojami parodoje Kaune. Nors toks konkursas buvo išskirtinis kultūros srityje, tačiau dėl to, kad karo metu katalikiškos spaudos beveik nebuvo – ji buvo sunaikinta 1940-1941 metais, pirmosios bolševikų okupacijos laikotarpiu, ir nebuvo atkurta, konkursas ir paroda buvo beveik nepastebėti. Pasirodė tik Juozo Keliuočio recenzija. Daug konkursui pristatytų paveikslų išliko privačių asmenų dėka, bažnyčiose ar muziejuose.

Atidarant parodą kalbėjo muziejaus direktorė B.Kulnytė, kardinolas A. J. Bačkis, leidyklos direktorius Vytautas Ališauskas. Vilniaus arkivyskupas į parodos atidarymą susirinkusiems žmonėms sakė, kad „paroda – tai ženklas, jog dėmesys Šventajam Karalaičiui nesibaigs Lietuvos vyskupų paskelbtais Jubiliejiniais metais”. Kardinolas išreiškė viltį, kad parodą, kuri reiškia ne pavienius eksponatus, o rūpestingai sudėliotą visumą, aplankys daug Lietuvos jaunimo. Jis taip pat priminė istorinius faktus, kai dėl šv. Kazimiero garbinimo įtakos Amerikoje susikūrusi kazimieriečių kongregacija netrukus, XX a. pradžioje, įsikūrė ir Lietuvoje (muziejaus direktorė B.Kulnytė šį laikotarpį pavadino Bažnyčios lietuvėjimo laiku). Kardinolas A.J.Bačkis pacitavo pirmosios parodos dalies atidarymo metu popiežiaus Jono Pauliaus II pasiuntinio kardinolo Silvestrinio pasakytus žodžius, kad parodos surengimas yra valstybės ir Bažnyčios supratimo ir bendradarbiavimo pavyzdys. Kardinolas, cituodamas Popiežiaus pasiuntinio žodžius, įsitikinęs sakė, jog dalyvaudamas antrosios parodos dalies atidaryme gali tą nuostatą pakartoti „su dar didesniu tikrumu”.

XXI

© 2004 "XXI amžius"