Ukrainoje - revoliucijos grėsmė
Petras KATINAS
|
Viktoras Juščenka dėkoja
savo šalininkams
|
|
Daugiatūkstantinė žmonių
minia Kijeve dalyvavo
demonstracijoje prieš rinkimų
rezultatų klastojimą
EPA-ELTA nuotraukos
|
Neoficialiai paskelbus, kad rinkimus trijų procentų persvara laimėjo Maskvos remiamas kandidatas ministras pirmininkas V.Janukovičius, opozicijos kandidatas V.Juščenka, kreipdamasis į milžinišką savo rėmėjų minią, pareiškė, kad valdžia grubiai suklastojo rinkimų rezultatus. V.Juščenka rėmėsi Rusijos Jurijaus Levados sociologinio centro, kurio kompetencija pripažįstama visame pasaulyje, duomenimis, skelbiančiais, kad už V.Juščenką balsavo 54 proc. rinkėjų, o už V.Janukovičių - 43 proc. Todėl V.Juščenka paragino neabejingus valstybės likimui piliečius pradėti pilietinio nepaklusnumo akcijas, panaikinti balsavimo rezultatus Lugansko ir Donecko srityse, kuriose į balsavimo apylinkes nebuvo įsileisti opozicijos stebėtojai. Kad rinkimų rezultatai buvo klastojami ir pažeidimų buvo kur kas daugiau nei per pirmąjį rinkimų ratą, pripažino ir Europos Sąjungos bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai, kurių buvo ypač gausu. Klastojimo faktus patvirtino ir Rusijos dešiniųjų jėgų sąjungos lyderis buvęs Rusijos vicepremjeras Borisas Nemcovas. Jo žodžiais tariant, ukrainiečiai nenori, kad juos valdytų žmogus, du kartus sėdėjęs kalėjime už kriminalinius nusikaltimus. Dabartinę prezidento L.Kučmos ir premjero V.Janukovičiaus valdžią B.Nemcovas pavadino čekistų ir kriminalinių nusikaltėlių sąjunga.
Jeigu ES ir kitų Vakarų šalių stebėtojai beveik vieningai pripažino rinkimus nedemokratiškais, Rusijos ir NVS šalių stebėtojai nepastebėjo jokių pažeidimų. Tą patį buvo pareiškęs po pirmojo rinkimų rato ir Lietuvos Seimo stebėtojas, besidedantis dideliu profsąjungų veikėju ir darbo žmonių gynėju A.Sysas.
Vakarų politikus ir žurnalistus labai nustebino Rusijos prezidento V.Putino pasveikinimas V.Janukovičiui kaip rinkimų laimėtojui. Toks V.Putino akibrokštas buvo padarytas labai nelaiku. Juk net Ukrainos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Sergejus Kivalovas pareiškė, kad galutiniai rinkimų rezultatai bus paskelbti po kelių dienų. Apžvalgininkai pažymi, kad V.Putinas, pasveikinęs V.Janukovičių su pergale, padarė didelę ir nedovanotiną klaidą, nes dar labiau sukėlė antirusiškas nuotaikas Ukrainoje, kokių iki šiol dar niekada nebuvo. Neatsitiktinai didžiausio Vakarų Ukrainos miesto Lvovo skubiai sušauktoje neeilinėje miesto tarybos sesijoje buvo paskelbta, kad Ukrainos prezidentu pripažįstamas tiktai V.Juščenka. Tą pačią dieną tokį sprendimą priėmė Ivano Frankovsko miesto taryba. O Kijevo, Lvovo ir kitų miestų gatvėse pasirodė šūkiai, skatinantys ne tik surengti visuotinį streiką protestuojant prieš suklastotus rinkimų rezultatus, bet ir raginantys L.Kučmą ir V.Janukovičių nedelsiant susikrauti lagaminus ir kraustytis į Maskvą pas savo šeimininkus ir globėjus.
Visą naktį po Ukrainos prezidento rinkimų ir visą dieną į Kijevo centrą rinkosi šimtai tūkstančių žmonių protestuodami prieš suklastotus rinkimų rezultatus. Minios plūdo nepaisydamos, kad buvo paskelbta, jog armija ir milicija bei saugumo pajėgos rengiasi žiauriai susidoroti su demonstrantais, sudeginti Nepriklausomybės aikštėje stovinčias opozicijos palapines. Kol kas taip neatsitiko, nors Kijevo gatves užplūdo tūkstančiai vidaus reikalų kariuomenės kareivių.
Įtakingi Vakarų šalių laikraščiai, komentuodami padėtį Ukrainoje, susiklosčiusią po prezidento rinkimų, Ukrainai pranašauja netgi skilimą ir nedviprasmiškai užsimena apie pilietinio karo galimybę.
Daugelis užsienio žurnalistų, atvykusių į Kijevą, atkreipia dėmesį į faktą, kad tarp šimtų tūkstančių demonstrantų, remiančių opozicijos lyderį V.Juščenką, daugumą sudaro jaunimas. Ypač aktyvūs studentai. Lvove ir kituose Vakarų Ukrainos miestuose tarp demonstrantų yra labai daug ir jaunų darbininkų.
Įvykiai Ukrainoje darosi vis sunkiau prognozuojami. Antradienio vakarą, kai į Nepriklausomybės aikštę susirinko pusę milijono žmonių, opozicijos iniciatyva įvyko parlamento (Aukščiausiosios Rados) posėdis, kuriame, padėjęs ranką ant senovinės Biblijos, prisiekė opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka. Tačiau posėdyje dalyvavo tik 192 deputatai iš 450. Jeigu parlamentas ir būtų priėmęs kokį nors sprendimą, jis neturėtų įstatymo galios, nes tam būtų reikalingas dabartinio prezidento L.Kučmos pritarimo dekretas.
Tuo tarpu Europos Sąjunga ir JAV vis griežčiau smerkia Ukrainos prezidento rinkimų klastotes. Ir Briuselyje, ir Vašingtone jau niekas neabejoja, kad rinkimai buvo grubiausiai klastojami. Rusijos ambasados Vašingtone atstovas buvo iškviestas į Valstybės departamentą ir jam buvo pareikštas protestas dėl Rusijos prezidento V.Putino neleistino elgesio, kai jis, nelaukdamas oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo, pasveikino Maskvos kandidatą V.Janukovičių su pergale. Valstybės departamentas pareiškime Ukrainos valdžiai paragino ją sąžiningai peržiūrėti rinkimų rezultatus ir nubausti jų klastotojus. Nedviprasmiškai užsimenama apie galimas JAV ekonomines sankcijas Ukrainai, jeigu rinkimų rezultatai nebus peržiūrėti. Panašų pareiškimą padarė ir ES šalių užsienio reikalų ministrai, susirinkę Briuselyje. Beje, be V.Putino, V.Janukovičių paskubėjo pasveikinti ir Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka. Kitų NVS šalių vadovai, nors ir tylomis pritardami Maskvos kandidato pergalei, oficialių sveikinimų paskelbti nedrįsta. Bet ir pats V.Putinas, matyt, suprato, jog persistengė. Jis jau pareiškė, kad viską turi nuspręsti pati ukrainiečių tauta.
Daugybė užsienio žurnalistų, esančių Kijeve, nedrįsta prognozuoti tolesnės įvykių eigos. O prognozės pačios įvairiausios. Pradedant tuo, kad L.Kučma ir V.Janukovičius bus priversti susitaikyti su V.Juščenkos pergale, baigiant visuotine anarchija ar net pilietiniu karu.
Ukrainos parlamento pirmininkas V.Litvinovas, demonstratyviai palikęs posėdžių salę skaitant V.Juščenkai priesaikos tekstą, po kelių valandų paragino abi puses susėsti prie derybų stalo ir išspręsti problemą. Antraip, anot V.Litvinovo, viską nuspręs minia. Viena iš opozicijos lyderių buvusi vicepremjerė Julija Timošenko paskelbė, kad prezidentas L.Kučma sutiko derėtis ir perduoti valdžią. Tik nepaaiškino kam V.Juščenkai ar V.Janukovičiui.
Labai svarbu, kokių rezultatų pasieks vakar Hagoje prasidėjęs ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame, be abejo, iškils ir Ukrainos klausimas bei atviras Maskvos kišimasis į jos vidaus reikalus. Lietuvos europarlamentarė L.Andrikienė pažymėjo, kad Rusijos prezidentas V.Putinas, mėgindamas nukreipti dėmesį nuo Ukrainos reikalų, bandys vėl iškelti Kaliningrado tranzito klausimą, jį vykdant pagal Rusijos vidaus taisykles. Tuo tarpu Gruzijoje, minint pirmąsias rožių revoliucijos metines, kai buvo nuverstas E.Ševardnadzės korumpuotas režimas, prezidentas M.Saakašvilis pareiškė, jog tiki Ukrainos tautos pergale, pakartosiančia gruzinų pergalę, įvykusią prieš metus.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Chavjeras Solana pareiškė, kad Ukrainoje po prezidento rinkimų gali kilti smurto proveržis. ES rinkimus vadina suklastotais. Šalis dabar kryžkelėje, - sakė Ch. Solana. - Negalime atmesti, kad įmanomas smurto proveržis. Jis taip pat pažymėjo, kad strategiškai svarbios rytinės kaimynės santykiai su 25 valstybes vienijančia ES ateityje priklausys nuo to, kaip baigsis rinkimų drama.
Aštuoniasdešimt Lietuvos Seimo narių Tėvynės sąjungos iniciatyva paskelbė specialų pareiškimą dėl įvykių Ukrainoje. Šiame pareiškime pabrėžiama, kad Lietuvos parlamentarai remia demokratines Ukrainos jėgas. Tačiau toks kai kurių politikų optimizmas dėl demokratinių jėgų pergalės Ukrainoje gali būti per ankstyvas. Opozicijos pergalės pareiškimo dieną dar nebuvo. Vargu ar Kremlius nebandys imtis kraštutinių priemonių. Pirmiausia jėgos panaudojimo. Toks variantas yra visiškai galimas. Jau pasirodė pranešimų, kad Kijevo prieigose telkiami gausūs armijos daliniai su šarvuota technika. Dar daugiau, kalbama, jog iš Rusijos atvyko specialiosios paskirties dalinys Vitiazj, dėvintis ne savo uniformą.
Tuo tarpu V.Janukovičius paskelbė pasirengęs pripažinti savo pralaimėjimą opozicijos kandidatui V.Juščenkai tik teisėto sprendimo pagrindu. Jis tai leido suprasti trečiadienį, pradėdamas vyriausybės posėdį. Kai dėl įstatymų vykdymo, tai aš jų laikausi: jeigu bus priimtas teisėtas sprendimas, aš, nepažeisdamas nė vienos įstatymo raidės, jį vykdysiu, - sakė premjeras. - Jei man bus pasakyta, kad pagal įstatymą aš turiu pripažinti, tai aš pripažinsiu visa, ką reikia pripažinti.
© 2004 "XXI amžius"
|