Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Naujoji Vyriausybė ar akcinė bendrovė?

Petras KATINAS

Visi keliai veda į... Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Premjeras A.Brazauskas pateikė prezidentui Valdui Adamkui kandidatų į būsimosios Vyriausybės ministrus sąrašą. Kaip ir buvo žadėjęs, be jokių pakeitimų. Mat jokie politikų, politologų, žiniasklaidos argumentai prieš tą ar kitą kandidatą A.Brazauskui nesvarbūs. Dargi baisiai supyksta, kai kažkokie plunksnagraužiai, o labiausiai „sužlugdę liaudies ūkį“ konservatoriai (pažodžiui cituojant Uspaskichą) drįsta priminti, kad ministrais negali būti asmenys, šlovinantys Baltarusijos komunistinį draustinį ir to draustinio viršininką. Ar Lietuvos švietimui vadovauti žmogus, kuris, klastodamas dokumentus, faktiškai įteisino šalyje penktąją Rusijos koloną, pasivadinusią Baltijos rusų institutu. Jeigu dėl daugelį šiurpinančių kandidatų į ministrus (teisingumo – Gintauto Bužinsko ir vidaus reikalų – Viktoro Muntiano) Premjeras dar gali pasiteisinti rusų oligarcho ultimatumais, tai kaip suprasti, kad į švietimo ministrus sodinamas jo paties partijos augintinis Rimantas Vaitkus, tipiškas sovietinės sistemos produktas. O gal ir čia neapsieita be V.Uspaskicho ar tų, kurie už jo stovi, „tėviškų patarimų“. Ar tik ne todėl Premjeras taip atkakliai, kartodamas kelis kartus per dieną, atsisako bet kokios atsakomybės už būsimųjų ministrų veiklą? Matyt, suvokia, kad neturės jokios įtakos ir galios paveikti V.Uspaskicho paskirtų ministrų. Juk neatsitiktinai iš Premjero lūpų išsprūdo frazė, jog ir pats nevisiškai patenkintas būsimojo Ministrų kabineto sudėtimi. Netgi užsiminė apie galimą Vyriausybės krizę. Ir ne po kokių pusantrų ar dvejų metų, o jau artimiausiais mėnesiais. Negi tai galėtų reikšti iš anksto užprogramuotą valdžios chaosą? Jeigu taip, tai gal būtų galima pasakyti, kas yra tokios programos autorius. Bet ir sakyti nereikia. Visi mato, kad naujoji Vyriausybė bus ne kas kita, o V.Uspaskicho valdoma akcinė bendrovė. Nesvarbu, kad toje bendrovėje akcijų turi ir pats Premjeras bei K.Prunskienė. Kontrolinį akcijų paketą savo kišenėje vis dėlto turi rusų oligarchas. Ir tik pigia demagogija atsiduoda Premjero „susirūpinimas“, kad Vyriausybei nebus lengva dirbti, nes ji suformuota iš keturių partijų „koalicijos“ deleguotų atstovų. Tačiau jeigu anksčiau visos „broliškos“ dirbtinai sulipdytos partijos ir partijėlės sėdėjo LDDP – socialdemokratų vado kišenėje, tai dabar jos, įskaitant ir A.Brazausko išmintinguosius ir kompetetinguosius socdemus, atsidūrė V.Uspaskicho sterblėje. Bet ir tai dar nevisiškai. Ta sterblė kur kas gilesnė ir didesnė. Tai „Lukoil“ ir „Gazprom“ syvais besimaitinanti sterblė. Tą puikiai supranta ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri nė apie vieną kandidatą į ministrus nesurado nė menkiausio „kompromato“. Juk dėl to ir buvo naujai į postą pasodintas naujasis STT vadas. Visi vos ne šventieji! Naujasis STT vadas žino, ką daro. Juk, drįsęs paskelbti apie kokią nors net ir menkiausią „darbiečio“ ar socdemo nuodėmėlę, gali net kojų neapšilęs naujojoje kėdėje iš jos išlėkti.

Tų „šventųjų“ legionas pasiėmė sau ne tik ministrų, bet ir Seimo komitetų pirmininkų bei jų pavaduotojų potfelius. Č.Juršėnas gali dar kartą pasidžiaugti, kad Lietuvoje klesti demokratija. Putiniško, lukašenkiško ir brazauskinio tipo. Kaip didelę malonę opozicijai valdančioji dauguma leido, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoju būtų liberalcentristas Algis Kašėta. Teisės ir teisėtvarkos – irgi liberalcentristas Raimundas Šukys, o Sveikatos reikalų komiteto – Tėvynės sąjungos atstovas Antanas Matulas. Štai kokie mes geri! Bet tai ir viskas. Į pagrindinius komitetus – Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Užsienio reikalų opozicijos atstovams kelias uždarytas. Kaimo reikalų komitetui vadovaus „darbietis“ milijonierius ir buvęs partinis nomenklatūrininkas Jonas Jagminas, o Biudžeto ir finansų – buvęs liberalas, vėliau paksininkas, dabar irgi „darbietis“ Jonas Lionginas. Koalicijos partneriai taip pat pasidalijo ir tarptautinių reikalų tvarkymą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, įstūmęs į niūrią neviltį esamus ir būsimus ligonius, „vadovaus“ Lietuvos Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, o V.Uspaskicho partietis Virginijus Domarkas – Seimo delegacijai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje.

Prezidentas Valdas Adamkus susitiks su kiekvienu A.Brazausko pateiktu būsimuoju ministru. Prognozuojama, kad Prezidentas bandys nepritarti kai kurioms daugiausia abejonių sukėlusioms kandidatūroms. Pirmiausia V.Uspaskicho vidaus reikalų ministru paskirtam V.Muntianui ir teisingumo ministru – G.Bužinskui bei socdemui švietimo ir mokslo ministrui R.Vaitkui. Tačiau vilties ką nors pakeisti šiame sąraše yra labai nedaug. Nes „amžinai gyvasis“ jau iš anksto kategoriškai pareiškė, kad visi, be išimties, būsimojo Ministrų kabineto nariai dirbs vos ne kaip šveicariškas laikrodis, laikysis Lietuvos įstatymų, netgi suderins viešuosius ir privačius interesus. Tais „asmeninių ir grupinių“ interesų suderinimais niekas netiki. Vargu ar tuo tiki ir Ministras Pirmininkas, nes socdemų aplinkoje dar nepradėjusi darbo Vyriausybė jau vertinama kaip krizinė, kurios nariai mirtinai susiries dėl ES pinigų.

Taigi, be Premjero bei socdemų vado A.Brazausko, Lietuvą į šviesų rytojų ves jo partiečiai – aplinkos ministras, laiku įstojęs į partiją, Arūnas Kundrotas, finansų – Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos – Gediminas Kirkilas, susisiekimo – Zigmantas Balčytis, švietimo ir mokslo – Rimantas Vaitkus. V.Uspaskichas pasiėmė sau Ūkio ministeriją, o vidaus reikalų ministru paskyrė savo ginklanešį V.Muntianą, teisingumo – Gintarą Bužinską, kultūros – Vladimirą Prudnikovą, sveikatos apsaugos – Žilviną Padaigą. „Jaunesniesiems broliams“ socialliberalams, be Seimo Pirmininko posto, leista turėti du ministrus – užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį ir socialinės apsaugos ir darbo – Viliją Blinkevičiūtę. „Gintarinei ledi“ K.Prunskienei atiteko svarbi žemės ūkio ministrės kėdė.

Tačiau grįžkime prie fakto, ko dėl Premjeras tarsi velnias kryžiaus taip kratosi atsakomybės už jo vadovaujamos būsimosios Vyriausybės darbą. Kaip jau įpratęs, dėl reikalavimų prisiimti atsakomybę pirmiausia kaltina konservatorius, kurie esą neišmano Konstitucijos bei kitų įstatymų ir be reikalo „kabinėjasi“ prie Vyriausiojo. Juk, kaip žinoma, tuos dalykus geriausiai išmano tiktai jis pats. Na, gal dar „pilkasis kardinolas“ Č.Juršėnas. „Šito (t.y. Premjero atsakomybės) niekada nebus“, - kaip kirviu nukirto A.Brazauskas. Nežinia, kuo čia dėti konservatoriai. Juk net nesidomintys politika, netgi Konstitucijos neskaitę „žmonės iš gatvės“ suvokia, jog vargu ar gali vadovauti Vyriausybei faktiškai už nieką neatsakantis žmogus. Pareiškęs, kad jo Vyriausybė yra tarsi nacionalinė jungtinė krepšinio komanda, A.Brazauskas netgi neprisiima tos komandos trenerio vaidmens ir atsakomybės. Kažin, kas atsitiktų, pavyzdžiui, Vokietijoje ar kokioje kitoje demokratinėje valstybėje, jeigu kancleris ar ministras pirmininkas viešai pareikštų, kad jam vis tiek, ką daro jo kabineto ministrai. Atsakymas labai paprastas - jau kitą dieną nebevadovautų.

Tad kas yra Premjeras? V.Uspaskicho valdomos uždarosios rusiškos akcinės bendrovės paprastas vadybininkas? Tiktai taip galima suprasti nerišlius Premjero samprotavimus apie atsakomybę. Tiesa, reikia net pagirti A.Brazauską, pareiškusį, jog niekada per savo gyvenimą nepažeidinėjęs jokių įstatymų ir netgi tarnavęs Lietuvai. Kas tiesa, tai tiesa. Turbūt ne vieną padėką ir ordiną bei medalį gavo iš Maskvos už tą „tarnystę Lietuvai“. Beje, ir tais laikais Maskva pirmiausia reikalaudavo atsakomybės ne iš „LTSR ministro“, o iš pirmojo sekretoriaus.

Neatsakyti už nieką – tiesiog idealus būdas taip elgtis ir kitiems valdininkams. Ypač vadinamiesiems Temidės sargams, kurie tiesiog ciniškai šaiposi iš bet kokio teisingumo. Štai daugelį tiesiog šokiravo Vilniaus apygardos teismo sprendimas išteisinti tris buvusius teismų pirmininkus, susijusius su didžiulio masto kontrabandos bosais. Teismas „nerado“ jų veiksmuose jokio nusikaltimo. Nebent „nežymių etikos pažeidimų“. Neseniai, suėjus visų nusikaltėlių tiesiog dievinamam „senaties terminui“, buvo išteisintas aferistas, pasiskelbęs netgi milijonierių klubo prezidentu, A.Stašaitis. Mažai kas abejoja, kad būtų išteisintas dar didesnis apgavikas – buvusio sukčių koncerno EBSW prezidentas G.Petrikas, net jeigu JAV ir išduotų jį Lietuvai. Antra vertus, to išdavimo pernelyg ir nereikalaujama. Mat gali paaiškėti gana nešvarių dalykų, susijusių su G.Petriko veikla finansuojant LDDP „grietinėlę“.

Taigi kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad Lietuvoje jau galutinai susiformavo ne vienpartinė, o oligarchinio klano valdžia. Nebetoli ir iki diktatūros. Mat, kaip neseniai viename rajono laikraštyje dėstė vienas socialdemokratų veikėjas, Lietuvai būtų labai pravartu imti pavyzdį iš „broliškosios“ Baltarusijos, kurios šeimininkas A.Lukašenka, pasirodo, labai rūpinasi savo šalies piliečiais. Rūpinasi taip, kad visi tapo jo asmeniniais baudžiauninkais.

Na, o pabaigai, kad naujosios valdančiosios koalicijos nuvorišai neapkaltintų esant jų keikiamų konservatorių ruporu, būtina pacituoti žymų Rusijos politologą Stanislavą Belkovskį, kuris išanalizavo ir negailestingai sukritikavo ne tik Rusijos, bet ir kitų posovietinių valstybių valdžią. Štai ką jis rašo: „Bet koks žmogus, einantis į valstybinę tarnybą, turi vadovautis pagrindine idėja: jis tarnauja savo šaliai ir savo tautai. Mūsų valdžios vertikalėje nesurasi nė vieno, kuris tuo vadovautųsi. Nei projektų, nei ideologijos ar tarnystės idėjos jie neturi. Valdininkai savo pareigose regi tik savo praturtėjimo placdarmą. Ir nieko daugiau. Jie netgi nesiekia nei laipsnių, nei antpečių. Vienintelis tikslas – kuo daugiau uždirbti. Todėl tie valdininkai ir nenori atsakyti už bet ką“.

© 2004 "XXI amžius"