Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rengiamasi intervencijos į Ukrainą variantui

Petras KATINAS

Viktoro Juščenkos rėmėjai per sambūrį Nepriklausomybės aikštėje Kijeve

Nepaisant visų įmanomų pastangų pakreipti Ukrainos įvykius sau naudinga linkme ir padaryti Ukrainos prezidentu V.Janukovičių, Maskva, atrodo, pati nelabai tiki, kad jai pavyks įgyvendinti planą paversti Ukrainą savo protektoratu. Sprendžiant iš kai kurių Kremliaus atstovų kalbų, prezidento V.Putino patarėjai, iš pradžių tikėjęsi be didelio vargo tiesiogiai ar politiškai sunaikinti opozicijos lyderį Viktorą Juščenką, dabar jau negarantuoti, jog V.Janukovičiui pavyks paimti valdžią. Netgi nepaisant galimos Rusijos karinės intervencijos. Vienas aukštas dabartinio irgi pakankamai prorusiško Ukrainos prezidento Leonido Kučmos administracijos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, Vakarų žurnalistams pranešė, kad Rusija visiškai pasirengusi suteikti dabartinei Ukrainai „karinę pagalbą“ tuo atveju, jeigu L.Kučma su V.Janukovičiumi nuspręs panaudoti jėgą prieš opoziciją. Tai rodo, kad Kremlius nepasitiki Ukrainos jėgos struktūromis – armija, milicija ir saugumu. Pasak to L.Kučmos administracijos pareigūno, Rusijos karinė pagalba bus suteikta pasinaudojant „diplomatinės priedangos“ pretekstu. Tai yra paskelbiant, jog Rusijos diplomatams bei verslininkams „buržuaziniai nacionalistai ir banderininkai“ kelia grėsmę jų gyvybei ir turtui. Beje, tas pareigūnas atkreipė dėmesį, kad apie tokią karinę Rusijos intervenciją Maskva pranešė L.Kučmai dar prieš prezidento rinkimus. Tai reiškia, jog Rusijos saugumo šnipai ir agentai jau iš anksto numatė, kad rinkimų klastotės taip lengvai nepasiseks ir V.Juščenka be kovos nepasiduos. Kaip skelbia agentūra „Associated Press“, tą pasiūlymą dėl karinės „pagalbos“ Kremlius pakartojo dar kartą, kai Ukrainos Aukščiausioji Rada (parlamentas) paskelbė negaliojančiais antrojo prezidento rinkimų rato rezultatus, o valdžios kontrolė ėmė pastebimai slysti iš L.Kučmos ir V.Janukovičiaus rankų. Be to, negalima atmesti galimybės, kad Rusija ir dabartinė Ukrainos valdžia rengiasi išprovokuoti konfliktą pagal Gruzijos variantą, kai nuo Gruzijos buvo atplėšta Abchazija, pasodinant ten marionetinę valdžią. Toks variantas, tai yra Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Ukrainą bus pateikiamas kaip „NVS taikdarių“ misija. Tos misijos uždavinys, bent jau iš pradžių, - atplėšti didelę dalį Rytų Ukrainos teritorijos ir atkirsti visus išėjimus prie Juodosios jūros. Tam jau rengiamasi. Rytų Ukrainoje sparčiai vyksta pasirengimas vadinamajam referendumui dėl Pietryčių Ukrainos respublikos sukūrimo. Vietiniai rusai ir sumankurtėję ukrainiečiai, net nekalbantys ukrainiečių kalba, jau masiškai pasirašinėja būsimojo referendumo lapus. V.Janukovičiaus šalininkų mitinguose be jokių diplomatinių gudrybių skelbiama: „Mes pasiliekame sau teisę jau gruodžio 12 dieną surengti referendumą dėl Pietryčių Ukrainos Respublikos įkūrimo“.

Dar iki paskelbiant Ukrainos Aukščiausiojo Teismo verdiktą dėl rinkimų rezultatų klastojimo, V.Janukovičiaus štabas pareiškė ignoruosiantis Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Visi pripažįsta, kad Rusijos agentai ir vietiniai kolaborantai daro viską, kas įmanoma, kad sukurstytų neramumus, netgi pilietinį karą „ne tik Ukrainoje, bet ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose“. Tačiau į Ukrainą buvo mesta visa Kremliaus „sunkioji artilerija“. Į masinį rusakalbių mitingą Severodonecke buvo atvykęs ir aršiausias Rusijos imperijos atkūrimo šauklys Maskvos meras Jurijus Lužkovas, ir garsusis juodųjų politinių technologijų meistras Glebas Pavlovskis. Premjeras V.Janukovičius juos priėmė kaip brangiausius svečius, nepaisant to, kad dar visai neseniai Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė šiuos asmenis personomis non grata, tai yra nepageidautinais asmenimis. J.Lužkovas ir G.Pavlovskis Ukrainos URM buvo įvardyti kaip fašistinės propagandos skleidėjai siekiant diskredituoti demokratinius procesus Ukrainoje ir patriotinės opozicijos veikėjus. Kalbėdamas vietinių rusų ir kolaborantų mitinge J.Lužkovas pavadino V.Janukovičiaus surengtą „suvažiavimą“ istorinės reikšmės įvykiu ir net kelis kartus pabrėžė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas pasveikino V.Janukovičių su „pergale“ prezidento rinkimuose. Galima priminti, jog V.Janukovičių paskubėjo pasveikinti ir Baltarusijos „batka“ A.Lukašenka. Daugiau tokių kol kas neatsirado. Netgi ir Maskvai labai atsidavusių kitų NVS šalių prezidentų.

Pačioje Ukrainoje kilo pirmieji ir grėsmingi finansinės krizės požymiai. Pirmiausia todėl, kad dalis Ukrainos sričių vadovų atsisakė pervesti pinigus į valstybės biudžetą. Pavymui daugelį finansinių operacijų sustabdė ir komerciniai bankai. Iš laisvos prekybos jau dingo tvirta valiuta – doleriai ir eurai. Beje, mokėjimus į valstybės biudžetą sustabdė Rytų Ukrainos prorusiškos sritys. Matyt, dėl tokių priežasčių apie savo atsistatydinimą pranešė Ukrainos nacionalinio banko pirmininkas Sergejus Tigipko. Pastarasis laikomas V.Janukovičiaus žmogumi, todėl jo atsistatydinimas demokratiniuose sluoksniuose laikomas kaip viena šantažo formų. Dar daugiau. S.Tigipko pareiškė, kad nuo šiol užsiims tiktai politika. Mat jis yra prorusiškos partijos „Darbo Ukraina“ pirmininkas.

S.Tigipko, metęs visus Nacionalinio banko reikalus, vadovavo V.Janukovičiaus rinkimų štabui. O jo „Darbo Ukrainos“ partija kaip du vandens lašai panaši į Lietuvos V.Uspaskicho „Darbo“ partiją. Taigi abu sutartinai darbuojasi. Vienas Kijeve, kitas Vilniuje, dirbdami tam pačiam Maskvos šeimininkui.

Dėl susidariusios krizės dabartinė valdžia visą kaltę verčia opozicijai ir jos lyderiui V.Juščenkai. Nors pastarasis dar prieš rinkimus net kelis kartus įspėjo apie artėjančią finansinę krizę, nes iš valstybės biudžeto plaukė didžiuliai pinigai V.Janukovičiaus rinkimų kampanijai. Ir ne tik. Prieš rinkimus, nepaisant abejomis kojomis šlubuojančio biudžeto, buvo padidintos pensijos, kitos socialinės išmokos, nurašomos skolos. Be to, visu pajėgumu buvo įjungtos nacionalinės valiutos – grivnos – spausdinimo mašinos. Tas irgi labai prisidėjo prie grėsmingos infliacijos kilimo.

Praėjusį antradienį opozicija įvykdė savo pažadą ir nutraukė Vyriausybės rūmų blokadą. Tačiau visi ženklai rodė, kad dabartinė valdžia, turėdama už nugaros agresyvų Maskvos meškiną, laikysis iš paskutiniųjų.

Gal net paaukodama Ukrainos vientisumą. Ukrainos Aukščiausioji Rada delsė priimti sprendimą dėl V.Janukovičiaus vyriausybės atstatydinimo. Negana to, pasigirdo raginimų atšaukti praėjusio savaitgalio nutarimą, pripažįstantį antrojo prezidento rinkimų rato rezultatus negaliojančiais. Išgirdę tokią žinią, V.Juščenką remiantys demonstrantai puolė veržtis į parlamento rūmus. Tačiau į posėdžių salę jiems kelią užtvėrė daugybė milicininkų. Į aikštę išėjęs parlamento pirmininkas V.Litvinas ramino minią, kad nutarimas dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais atšauktas nebus. Tačiau vis daugiau žmonių Ukrainoje jau nebetiki nė vienu dabartinės valdžios žodžiu. Visa laimė, kad šturmuojant parlamentą nebuvo pralietas kraujas, nors, kaip praneša kai kuri Ukrainos ir užsienio žiniasklaida, atvykusiems į Kijevą perrengtiems ukrainietiškomis uniformomis Rusijos specialiųjų pajėgų smogikams buvo paskelbta kovinė parengtis. Tačiau nenorėdama didinti įtampos Aukščiausioji Rada trečiadienį vis dėlto atstatydino V.Janukovičiaus vadovaujamą vyriausybę. Kita vertus, L.Kučma neigia bet kokią galimybę surengti pakartotinus antrojo rato rinkimus. Tuo tarpu V.Janukovičius bando vaizduoti sukalbamą žmogų ir pasiūlė V.Juščenkai premjero postą, jeigu jis sutiktų, kad V.Janukovičius būtų prezidentu. V.Juščenka iškart atmetė tokį pasiūlymą.

Į Kijevą vėl atvyko tie patys užsienio tarpininkai, bandantys padėti išspręsti gilią politinę krizę. Tai ES užsienio politikos vadovas Ch.Solana, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai A.Kvašnievskis ir V.Adamkus, taip pat ir Rusijos Dūmos pirmininkas B.Gryzlovas. Bet, sprendžiant iš B.Gryzlovo paskutiniojo pareiškimo prieš jam išvykstant į Kijevą, Maskva jau iš anksto netiki, kad bus rastas koks nors kompromisas tarp V.Juščenkos ir V.Janukovičiaus. Pasak B.Gryzlovo, Ukrainos laukia arba skilimas, arba ginkluotas vidaus konfliktas. Pietrytiniuose Ukrainos rajonuose tebevyksta pasirengimas vadinamajam referendumui dėl Krymo autonominės respublikos, Donecko, Odesos, Chersono, Dnepropetrovsko, Charkovo sričių atsiskyrimo, kurios vėliau „paprašytų“ prisijungti prie Rusijos Federacijos.

Kai kurie Europarlamento nariai, tarp jų ir Lietuvos europarlamentaras Aloyzas Sakalas, gana skeptiškai ir atsargiai žiūri į ES užsienio politikos vadovo Ch.Solanos neaiškų vaidmenį vadinamojoje tarpininkavimo misijoje. Jiems susidaro įspūdis, kad Ch.Solana daugiau atstovauja Rusijos prezidento V.Putino interesams nei demokratinėms Ukrainos jėgoms.

Tuo tarpu trečiadienio popietę įvyko daugiašalis susitikimas, kuriame toliau buvo mėginta išspręsti susidariusią politinę krizę Ukrainoje. Jame dalyvavo kandidatai į prezidentus V.Juščenka ir ką tik atstatydintas premjeras V.Janukovičius, nepaisant to, kad jis buvo susirgęs - pakilo aukšta temperatūra.

© 2004 "XXI amžius"