Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Valstybė
    ir bažnyčia
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Padėties Ukrainoje bažnytiniai vertinimai

Mindaugas BUIKA

Šimtai Viktoro Juščenkos šalininkų Italijoje susirinko į protesto demonstraciją Respublikos aikštėje Romoje. Demonstracijos priekyje – Ukrainos rytų katalikų kunigai EPA-ELTA nuotrauka

Ukrainos rytų katalikų kardinolas Liubomiras Husaras

„Kada prezidentas, kaip Konstitucijos garantas, neįvykdo savo atsakomybės, garantais tampa žmonės, kurie išeina į pagrindines aikštes ir gatves skelbti tiesos“, – pažymi Ukrainos religiniai lyderiai

Demonstrantai iškėlė kryžių Nepriklausomybės aikštėje Kijeve

Būrys ukrainiečių, iškėlę lozungus už Viktorą Juščenką, dalyvavo Popiežiaus Jono Pauliaus II audiencijoje Vatikane EPA-ELTA nuotrauka

Popiežius ir Visuotinė Bažnyčia solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis

Pasaulio krikščionių bendruomenė rodo solidarumą Ukrainos žmonėms, kada suklastotų šalies prezidento rinkimų sukelta krizė iškėlė grėsmę stabilumui ir pasirinktam laisvės keliui. Kelis kartus viešuose susitikimuose su maldininkais, tarp kurių buvo ir grupės ukrainiečių katalikų, popiežius Jonas Paulius II pažymėdavo, kad Ukraina yra jo maldose. „Mielieji, aš užtikrinu jus ir visus Ukrainos žmones, kad šiomis dienomis aš ypač meldžiuosi už jūsų brangią tėvynę“, - kalbėjo ukrainietiškai Šventasis Tėvas lapkričio 24 dienos bendrojoje audiencijoje mojuojant geltonai mėlynomis valstybinėmis vėliavomis ukrainiečiams maldininkams, tarp kurių buvo ir kunigų bei seminaristų.

Katalikai sudaro apie 15 proc. iš 47 milijonų Ukrainos gyventojų ir dauguma jų priklauso Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčiai, išlaikiusiai savo bizantiškąsias apeigas, tačiau esančiai vienybėje su Roma. Trys ketvirtadaliai Ukrainos tikinčiųjų yra susiskaldžiusios Stačiatikių Bažnyčios nariai, kurios didžioji dalis priklauso Maskvos patriarchatui. Taip pat aktyviai veikia nepriklausomas Kijevo stačiatikių patriarchatas, tačiau dėl Maskvos spaudimo tarptautinė stačiatikių bendruomenė (įskaitant Konstantinopolį) to legalumo nepripažįsta.

Lietuvos katalikų vyskupai irgi kreipėsi į savo šalies tikinčiuosius maldai už Ukrainos žmones jų sunkių išbandymų akivaizdoje. „Kviečiame visus Lietuvos kunigus paraginti tikinčiuosius melsti Viešpaties globos Ukrainos žmonėms, kad jie sugebėtų kuo greičiau įveikti dabartinius sunkumus ir galėtų džiaugtis taika, teisingumu ir laisve“, – rašė lietuvių katalikų ganytojai. Pirmąjį Advento sekmadienį, celebruotą lapkričio 28 dieną, į visuotinę maldą per šv. Mišias jie siūlė įtraukti kreipinį: „Visagali Dieve, savo malone lydėk Ukrainos žmones, kad jie ištvertų dabartinius sunkumus ir, Tavo laiminami, galėtų džiaugtis taika, teisingumu ir laisve“.

Kaip pranešė Vatikano radijas, solidarumą Ukrainos katalikų hierarchams dėl kilusios sudėtingos politinės krizės išreiškė Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Mainco arkivyskupas kardinolas Karlas Lėmanas. Laiške ytų katalikų (unitų) kardinolui Liubomirui Husarui ir lotynų katalikų kardinolui Marianui Javorskiui Vokietijos episkopato vadovas pabrėžė pritarimą tiems veiksmams, kuriais siekiama be smurto, apdairiai ir nuosekliai rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Kardinolas K.Lėmanas nurodė, jog Europos valstybėms tenka aiškiai paliudyti, kad tiktai teisės ir demokratinio apsisprendimo principų įgyvendinimas gali sudaryti pagrindą bendromis pastangomis ir taikingai išspręsti Ukrainos politinę krizę. Reikia užtikrinti pagarbą ukrainiečių rinkėjų išreikštai autentiškai valiai. Nuo to priklausys, ar Ukraina gebės laiduoti laisvę ir demokratiją, o visa Europa – tos šalies stabilumą ir vientisumą.

Kanados, kurioje nuo seno gyvena didelė ukrainiečių išeivių bendruomenė, katalikų vyskupų pirmininkas Niufaundlendo arkivyskupas Brendanas O’Brajanas laiške šalies premjerui Poliui Martinui pareiškė savo visišką pritarimą Kanados vyriausybės kritikai dėl rinkimų Ukrainoje klastojimo. Arkivyskupas nurodė, jog Kanada toliau turi „raginti Ukrainos valdžią užtikrinti visišką pagarbą šalies žmonių teisei į laisvą apsisprendimą ir religijos laisvę“.

Ukrainiečių krikščionių hierarchai kviečia politinei atsakomybei

Pareiškimu į kadenciją baigiantį Ukrainos prezidentą Leonidą Kučmą, nuo kurio veiksmų daug priklauso krizės sprendimas, lapkričio pabaigoje kreipėsi ir Ukrainos krikščioniškų konfesijų vadovai. Laiške, kurį pasirašė unitų kardinolas L.Husaras, Kijevo stačiatikių patriarchas Filaretas bei keturi kiti šalies katalikų ir protestantų dvasiniai lyderiai, primenama, kad Ukrainos prezidentas, kaip Konstitucijos garantas, turi užtikrinti šalies stabilumą dabartinėje institucinėje krizėje. Tai išbandymas ir pačiam prezidentui, nuo kurio veiksmų priklauso ne tik tolesnė politinio proceso eiga, bet ir jo paties istorinis vertinimas tautoje.

„Kada prezidentas, kaip Konstitucijos garantas, neįvykdo savo atsakomybės, garantais tampa žmonės, kurie išeina į pagrindines aikštes ir gatves skelbti tiesos“, - pažymi religiniai lyderiai, nurodydami, kad ukrainiečiai buvo priversti tai padaryti dėl valdžios atstovų nusikalstamų ir antikonstitucinių veiksmų. Čia kalbama ne apie kurio nors kandidato į prezidentus asmeninių interesų gynimą, bet apie gynimą pagrindinių žmogaus teisių, kurios buvo brutaliai pažeistos. Būtent taip ukrainiečių protestus suprato ir visas pasaulis. „Ukrainos žmonės negrįš į savo namus, kol jų teisės nebus atstatytos ir garantuotos“, - teigiama laiške. Sostinėje ir kituose miestuose demonstruojančių žmonių tarpusavio broliškumas „rodo, kad Ukraina yra vieninga apsisprendime ginti įstatymus, teisingumą ir šalies vienybę“.

Ukrainos krikščioniškų konfesijų hierarchų laiškas buvo paskelbtas tą dieną, kai Ukrainos parlamente buvo priimta rezoliucija dėl nepasitikėjimo premjero Viktoro Janukovičiaus vyriausybe, kurį Vyriausia rinkimų komisija lapkričio 21 dieną paskelbė laimėjusiu prezidento rinkimus, nors sociologinės rinkėjų apklausos tvirtino, jog didelį pranašumą turi demokratinių jėgų kandidatas buvęs Ukrainos centrinio banko pirmininkas Viktoras Juščenka. Prezidentas L.Kučma kaip tik buvo pasiūlęs rinkti jo įpėdiniu V.Janukovičių, kurį dėl prorusiškos laikysenos aktyviai parėmė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ukrainos Aukščiausiajam Teismui gruodžio pradžioje paskelbus rinkimų rezultatus negaliojančiais, nuspręsta mėnesio pabaigoje surengti pakartotinus rinkimus, kuriuose dalyvautau abu kandidatai.

Kviesdami prezidentą L.Kučmą į „tam tikrą asmeninę auką“ dvasiniai vadovai ragino jį be atidėliojimo imtis veiksmų tiek prieš tuos, kurie, piktnaudžiaudami autoritetu, „yra kalti dėl rinkimų klastojimo“, tiek ir prieš tuos, kurie „kuria klastingus šalies suskaldymo planus“. Rytų Ukrainos sričių vadovai, kurie yra akivaizdūs V.Janukovičiaus šalininkai, pagrasino rengsiantys referendumus dėl tų teritorijų autonomijos (o gal prisijungimo prie Rusijos?), jeigu jis nebus patvirtintas šalies prezidentu. „Dabar atėjo tas istorinis momentas, kada Ukrainos konstitucijos žodžiai apie mūsų atsakomybę prieš Dievą turi ypatingą reikšmę… Su Dievu juokauti negalima“, - pažymėjo krikščionių hierarchai, teigdami, jog jie meldžiasi už prezidentą L.Kučmą, kad jis perduotų savo postą „teisėtai išrinktam įpėdiniui“.

Dar prieš rinkimus paskelbtame pareiškime tie patys Ukrainos Bažnyčių vadovai pakvietė rinkėjus drąsiai apsispręsti, kokį kandidatą palaikyti pagal savo sąžinės reikalavimus, ir nepasiduoti „klastojimams ir bauginimams“. Valdžios atstovus jie ragino būti objektyvius ir visada „prisiminti Ukrainos žmonėms duotą ištikimybės priesaiką“. Prezidento rinkimai neturėjo būti tikslas pats savaime, bet kaip reikšmingas visuomenės žingsnis demokratinės pažangos kelyje. „Mes esame tikri, kad tik teisingai išrinktas prezidentas turės moralinę teisę atstovauti Ukrainos žmonėms, kurį mes regime taip pat garantuojantį tautos vienybę ir jos dvasinę vienovę“.

Šio ekumeninio pareiškimo savo parašu nepatvirtino Maskvos patriarchatui priklausančios didžiausios Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios atstovai. Reaguodamas į susidariusią situaciją lapkričio 25 dieną datuotame atskirame laiške prezidentui L.Kučmai Maskvos patriarchas Aleksijus II teigė remiąs „pastangas taikai ir santarvei atstatyti politiniame gyvenime“. Kartu jis taip pat nurodė, kad krizė turi būti sprendžiama „be destrukcinės įtakos iš išorės“, ką paprastai Rusija supranta kaip Vakaruose kilusią kritiką dėl rinkimų klastojimo bei siekį tarpininkauti konfliktuojančių pusių derybose. Bet patriarchas Aleksijus II nemano, kad prezidentas V.Putinas savo vizitais į Ukrainą tiesiogiai dalyvavo rinkimų kampanijoje. Jos metu Rusijos prezidentas reiškė visišką palankumą V.Janukovičiui, ir Rusija padengė pusę iš 600 milijonų dolerių išleistų jo rinkimų kampanijai finansuoti.

„Ukrainos žmonių dauguma nori stiprinti savo šalį, saugoti jos tikrą nepriklausomybę ir apsisprendimą, taip pat plėsti abipusius broliškus santykius su Rusija“, - komentavo Maskvos patriarchas. Be abejonės, šių „broliškų santykių“ plėtrai labiausiai atitiktų V.Janukovičiaus prezidentavimas, nes jis teigė rusų kalbą paskelbsiąs antrąja valstybine kalba Ukrainoje. Ne veltui, jeigu Ukrainos katalikų hierarchai prieš rinkimus vengė viešai palaikyti kurį nors iš kandidatų, tik nurodydavo, kad rinkėjai „laisvai apsispręstų pagal sąžinę“, tai Maskvos patriarchatui priklausančios Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios metropolitas Vladimiras rinkimų išvakarėse be užuolankų pareiškė, jog V.Janukovičius yra „tikras krikščionis, ir tik jis vertas tapti šalies vadovu“.

Kardinolas kalba apie tautos vieningumą bendram tikslui

Lapkričio 29 dieną paskelbtame išsamiame praėjusių prezidento rinkimų eigos aptarime patvirtinęs, kad Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia meldėsi už jų teisingumą ir sąžiningumą, kardinolas L.Husaras pažymėjo, jog „tapo akivaizdu, kad mūsų žmonės subrendo sukūrimui teisinės valstybės, kurioje visi būtų lygūs prieš įstatymą ir kurioje kiekvienas asmuo turi teisę reikšti savo mintis be baimės ir diskriminacijos bei galėtų būti tikras, kad tos jo mintys bus išgirstos“. Tačiau, kaip patvirtino nustatyti rinkimų įstatymo pažeidimai ir jų rezultatų klastojimai, galima teigti, jog antrajame rinkimų rate, kuriame varžėsi pirmajame rate daugiausia rinkėjų balsų surinkę V.Juščenka ir V.Janukovičius, „Ukrainos žmonės buvo nušalinti nuo įstatyminės teisės į laisvus ir teisingus rinkimus“, pripažino kardinolas L.Husaras, neslėpdamas savo apgailestavimo.

Jo įsitikinimu, atsakomybė už tai „prieš Dievą ir žmones“ pirmiausia tenka valstybinėms struktūroms, kurioms Konstitucija suteikė galią sudaryti tinkamas sąlygas laisvai žmonių valios raiškai. Dabartinę politinę krizę pagilino „vyriausybės vadovų nesutaikinama pozicija“, kada jie gina ne valstybės, bet savo asmeninius interesus ir jiems įgyvendinti remiasi ne žmonių parama, bet „jėgos struktūromis“, tarp jų ir karinėmis pajėgomis. Kardinolo nuomone, tokį valdžioje esančių žmonių elgesį galima suprasti, nes jie augo totalitarizmo metais, kai vyravo „bolševikų ideologija ir praktika, nepriėmusi gilios tiesos, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą“. Tačiau pačioje ukrainiečių tautoje ši samprata visada liko gyva, ir kai atėjo laisvės metas, ji visiškai atsiskleidė ne tik asmens orumo priėmimu, bet ir bendruomeniškumo bei solidarumo išraiška.

Per laikotarpį, praėjusį pro Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, žmonės pajuto, ką reiškia būti laisviems ir jie jau nenori, kad kas nors atimtų jiems šias teises. Ukrainos žmonės „pakilo sąmoningam ir atsakingam pilietiniam gyvenimui“, ir šis procesas pastaruoju metu su visu aiškumu skleidžiasi viso pasaulio akivaizdoje. „Mes manome, jog būtų didelis praradimas, jeigu neišnaudosime šios progos mūsų tautos pažangai“, jei tie žmonių laisvės siekiai bus nukreipti tik į „siaurų grupinių interesų“ įgyvendinimą su jiems būdingu nenuolaidumu ir užsispyrėliškumu, pažymėjo Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios vadovas.

Jis pastebėjo, jog dabartinėje Ukrainos politinėje įtampoje aiškus ir paprastas pasirinkimas tarp dviejų pasaulėžiūrų, dviejų galimų šalies gyvenimo kelių buvo įkūnytas į pasirinkimą balsuoti už vieną iš dviejų asmenybių. „Tačiau ne politinės personalijos yra raktas į sprendimą, bet žmogiškasis gebėjimas suprasti, kur yra tiesa ir kodėl ji turi būti ginama“, - aiškino kardinolas L.Husaras. Jis taip pat pabrėžė, kad nereikia iš karto kaltinti tų žmonių, kurie nepadarė teisingo moralinio sprendimo: jiems reikia daugiau laiko dvasinei brandai sąžinės laisvės sąlygomis ir reikalinga atitinkama parama ypač šiuo istoriniu momentu.

Kardinolas L.Husaras, kuris, kaip Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios vadovas, taip pat eina Lvivo didžiojo arkivyskupo (patriarcho) ganytojiškas pareigas, priminė, kad žmonės laimę pasiekia „ne lengvu pasivaikščiojimu, bet sunkiu kryžiaus keliu“. Tą patvirtino ir Ukrainos istorija, kuri ypač praėjusiame XX amžiuje pareikalavo gausių aukų. „Taip pat ir tie, kurie dabar stovi lauke esant minusinei temperatūrai (kardinolas turi galvoje šimtatūkstantines demonstrantų minias Kijeve, protestuojančias prieš rinkimų rezultatų klastojimą – M.B.) ir pasirengę didesniems išbandymams, netgi kentėjimams, yra verti įpėdiniai savo didvyriškų pirmtakų ir supranta, kad didieji dalykai yra pasiekiami per dideles pastangas“, - tvirtino ganytojas, tuo pačiu šiais žodžiais dar kartą pabrėždamas Bažnyčios solidarumą su streikuotojais.

Kardinolas L.Husaras nurodė, jog nereikia stabdyti to žmonių entuziazmo, ypač žinant, kad netolimoje ateityje galima laukti naujų iššūkių, galbūt netgi dramatiškesnių nei šiandien, kurie pareikalaus dar didesnio entuziazmo, atkaklumo, ryžto, ištvermės, nuoseklumo ir atsakomybės. Šios vertybės, kaip ir tiesos bei teisingumo siekis taip pat įpareigoja ir Bažnyčią, kuri visada buvo kartu su savo tauta. „Nors pastaruoju metu buvo daug pasakyta apie skilimą tautoje, apie neva nesutaikomus regionų skirtumus, bet kaip tik šiomis dienomis mes iš naujo atradome fundamentalią mūsų žmonių vienybę ir jų didįjį solidarumą, - rašo baigdamas savo pastabas kardinolas L.Husaras. – Žmonės duoda drabužius tiems, kurie šąla, maitina išalkusiuosius: niekas niekam nėra svetimas. Susirūpinimas dėl mūsų tautos gerovės pažadino didelį dvasinį dosnumą žmonėse ir išgriovė tarp jų buvusias sienas, atvėrė juos artimo poreikiams“. Visa tai patvirtina, kad ukrainiečių tauta, nors šimtmečiais buvo prievarta padalyta, nesuiro ir šiandien tapo dar labiau vieningesnė bendrojo tikslo siekiui.

Kardinolas L.Husaras, gruodžio 7 dieną Vatikane susitikęs su popiežiumi Jonu Pauliumi II, informavo jį apie padėtį Ukrainoje, ten surengtoje spaudos konferencijoje perspėjo dėl Rusijos galimų kraštutinių veiksmų įtakai Ukrainoje išlaikyti. Ganytojas taip pat reiškė viltį, kad Vakarai liks solidarūs ukrainiečių tautos siekiams ir neleis pasikėsinti į jos laisvę.

© 2004 "XXI amžius"