|
Užplanuota stagnacija
Petras KATINAS
Naujoji Vyriausybė pagaliau šiaip taip sulipdyta. Ciniškesnių ir pačiu nemaloniausiu kvapu atsiduodančių postų dalybų, anot žurnalisto Vytauto Matulevičiaus, dar nebuvo per visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį. Pasak žurnalisto, naujosios tryliktosios Vyriausybės kūrėjai visiškai numojo ranka į bet kokius moralinius principus, nė kiek nepasimokė iš R.Pakso skandalo, kai į Prezidentūrą buvo sulindę įvairaus plauko perėjūnai ir aferistai. Dabar panaši situacija susidarė naujajame Seime ir Vyriausybėje. Aukštųjų partinių mokyklų ir KGB šleifas matomas iš tolo ir bet kuriam mąstančiam žmogui nekelia jokių abejonių. Be to, jeigu R.Pakso nušalinimo procese buvo daug kalbama apie rusiškus pinigus, konkrečiai, apie ruso J.Borisovo milijonus, tai dabar apie tai net neužsimenama, nors tų rusiškų pinigų per praėjusio Seimo rinkimus ir po jų buvo pamėtėta nepalyginti daugiau. Jeigu Kremlius savo statytiniui Ukrainoje V.Janukovičiui išmetė, anot įtakingo britų laikraščio Financial Times, 600 milijonų dolerių, niekas nešneka, kiek milijonų išmesta ir išmėtoma Lietuvoje. Aišku, Lietuvoje tiek ir nereikėjo masteliai ne tie. Kaip sakė mūsų europarlamentarė Matgarita Starkevičiūtė, Briuselyje ir Strasbūre Lietuvos vardas dabar asocijuojasi su neigiamais reiškiniais. Europarlamento kuluaruose ypač dažnai kalbama, jog kažkas negerai su mūsų žiniasklaida ir teisine sistema, kuri dėl savo neveiklumo ar korupcijos elementų priima sunkiai suvokiamus sprendimus. Europoje nepaliaujama stebėtis, kaip Lietuvoje beveik akimirksniu gali padaryti politinę karjerą žmonės, neturintys jokios politinės patirties arba turintys asmeninių verslo interesų. Pasak M.Starkevičiūtės, Europos politikų sluoksniuose nesuvokiama, kaip per kokią nors viešųjų ryšių kompaniją paprastą darbininką galima staiga iškelti į ministrus. Vakaruose, kad galėtų būti kandidatu į vyriausybės narius, jis turi įgyti didžiulės patirties. Tik Lietuvoje ir Latvijoje šitai padaroma per kelias dienas. Tai, jog tokie rinkimai yra Rusijos įtaka, Maskvai siekiant pažeisti ir destabilizuoti mūsų institucinę sistemą, pastebi visi, ne tik M.Starkevičiūtė ar visų keikiamas prof. V.Landsbergis. Pagaliau galutinai perimti visus Lietuvos strateginius objektus, tuo pačiu išlaikant mūsų ūkio priklausomybę ne tik nuo Rusijos ekonomikos, bet ir nuo jos vykdomos politikos. Europarlamentarė M.Starkevičiūtė, beje, kažkodėl iškart pakliuvusi į mūsų kairiosios valdžios nemalonę, pažymėjo tą faktą, jog iš Vilniaus brukama mintis, kad Lietuvai atstovaujantys europarlamentarai būtų labai vieningi, suprask, atstovautų Lietuvos Vyriausybei. O jeigu Vyriausybei įtakos turės prorusiškos jėgos, mes visada būsime spaudžiami atstovauti jų pozicijai? Matau šį didelį vaidinimą, sakė europarlamentarė.
Pagaliau netgi Prezidentas išdrįso pripažinti, jog dar niekada nebuvo patyręs tokio didelio spaudimo, kaip formuojant dabartinę Vyriausybę. Ir tą spaudimą darė valdančiosios daugumos atstovai. Keisčiausia, jog tuo pat metu, kai vienas socdemų vadų Č.Juršėnas ragino Prezidentą kuo greičiau pritarti siūlomų ministrų kandidatūroms, jau suformavus Vyriausybę kartu su Seimo Pirmininku kaltino Prezidentą už skubėjimą sudarant ministrų kabinetą. Aišku, Prezidentas galėjo nuodugniau pasidomėti būsimojo kabineto ministrų tinkamumu užimti tas ar kitas pareigas. Bet kas nuo to būtų pasikeitę? Juk faktiškai Vyriausybę formavo ne tiek Premjeras, kiek V.Uspaskichas. O tas atvirai buvo pareiškęs, jog pereisiąs į opoziciją, jeigu nebus šokama pagal jo muziką. Taigi iš tiesų Prezidentas neturėjo kitos išeities ir, matyt, nusprendė, kad jau geriau tokia Vyriausybė nei jokios. Tiesą sakant, su tokia aukščiausia valdžia, kurios vadovas iš anksto atsisakė prisiimti bet kokią atsakomybę už jos darbą, toli nenuvažiuosi. V.Uspaskicho pavaduotojas V.Muntianas, negavęs ministro portfelio, davė pylos metų moteriai socialinės apsaugos ir darbo ministrei V.Blinkevičiūtei už tai, kad ji pažadėjo 2005 metais vidutiniškai padidinti pensijas 35 litais. Buvęs Kėdainių meras paskaičiavo, jog tokiais tempais didinant pensijas nebus įvykdyta Vyriausybės programa po ketverių metų padidinti pensijas iki 650 litų. Ministrė, žinoma, atsikirto kritikui, jog, Premjerui išmintingai ir pragmatiškai vadovaujant, kaip ant mielių augs ekonomika, vidutinis atlyginimas ir pensininkams atsiras daugiau pinigų. Bet tuos ketverius metus dar išgyventi reikia. Ne tik pensininkams, bet ir tai pačiai Vyriausybei. O tuo abejoja netgi pats Premjeras. Atrodo, kad tuo ekonomikos kilimu nelabai tiki ir naujosios Vyriausybės nariai. Konkrečiai, finansų ministras. Pirmiausia tą kilimą ir biudžeto papildymą mato tik užkraunant, kaip jau įprasta, mokesčius ant piliečių pečių. Jis jau prakalbo ne tik apie padidėsiančius, bet ir apie papildomus mokesčius, netrukus užgriūsiančius Europos tigro šalies žmones. Konkrečiai, planuojama įvesti papildomus mokesčius už automobilius, nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, mokėti net 15 proc. valstybei už parduodamą ne anksčiau nei prieš trejus metus įsigytą nekilnojamąjį turtą. Dar planuojama sugriežtinti mokesčius už mūsų jaunesniuosius brolius šunis, kates, netgi žiurkėnus ir papūgas bei kitus gyvūnėlius. Štai ir atsiras pinigėlių, nors, tiesą sakant, pirmiausia tais pinigais pasinaudos ne pensininkai. Valdininkų skaičius, kaip ir jų atlyginimai, nepaliaujamai auga, o naujoji koalicinė valdžia net nebando paneigti, kad valdininkų dar žymiai padaugės. Štai taip bus vykdomi įsipareigojimai ir pažadai rinkėjams. Ir visokie nauji mokesčiai bus įvedami atsiklausus visuomenės. Taip pažadėjo pats Premjeras.
Matyt, jausdamas, kad tryliktosios Vyriausybės namas pastatytas ant labai silpnų pamatų, vėl atkuto nušalintasis prezidentas R.Paksas, praėjusį savaitgalį surengęs savo Liberaldemokratų partijos kongresą, kuriame buvo išrinktas šios grupuotės vadu. Gavęs iš bičiulių kalaviją, jis nedviprasmiškai pareiškė, kad neilgai trukus grįšiąs į valdžią bei pakeisiąs Konstituciją, kuri nėra šventa karvė. Tuo labiau kad Konstitucinio Teismo sprendimas, uždraudžiantis R.Paksui, kaip sulaužiusiam priesaiką, visam laikui užimti priesaikos valstybei reikalaujančias pareigas, jau apskųstas Strasbūro Žmogaus teisių teismui. Savo vado reabilitacija rūpinasi europarlamentaras R.Pavilionis, kuris netgi pasigyrė radęs kažkokią prancūzų rašytoją, kuri netrukus paskelbs savo knygą apie susidorojimą su R.Paksu, o Europa ir pasaulis, perskaitę tą knygą, akivaizdžiai pamatys, kaip visokie niekdariai kalė prie kryžiaus tautos (tiksliau grupelės liberaldemokratų) numylėtinį. Taigi R.Pakso ir jo tirpstančių bendraminčių planai vėl atsisėsti Lietuvai ant sprando pakankamai aiškūs: pasinaudoti neišvengiamomis rietenomis koalicinėje Vyriausybėje ir vėl pasiskelbti naujuoju gelbėtoju. Optimizmo šiai grupuotei turėjo suteikti tai, kad liberaldemokratų kongrese pūpsojo įtakingi darbiečių veikėjai, Dvasiai kovoms ir žygiams pakelti Kongrese dalyvavo liaudies rašytojas bei liaudies gynėjas V.Petkevičius ir netgi pats A.Terleckas. Kai kas klausia, iš kur paksininkai gauna pinigų visokiems savo kongresams rengti. Ogi iš ten, iš kur gaudavo ir anksčiau. Nesvarbu, kad chantų-mansių lovys jau seniai ištuštėjęs. Maskva visada turi atsarginių variantų ir, kaip atrodo, dar galutinai nenurašė sovietinės armijos majoro. Nesvarbu, kad R.Pakso aplinkoje ir su žiburiu nerasi nė vienos kiek iškilesnės asmenybės. Juk ne ką daugiau jų turi visokie darbiečiai ar valstiečiai. Bet tai netrukdo jiems užimti ministrų, jų pavaduotojų, Seimo komitetų vadovų postus. Todėl naujasis Lietuvos valdovas, dar nepradėjus darbo naujajai Vyriausybei, jau šokdina koalicijos partnerius socdemus statydamas juos į gana nepatogią padėtį ir teigia, jog Vyriausybės programa yra 90 proc. rusų oligarcho partijos programa.
Vienas pilietis, vertindamas naująją koalicinę daugumą, per nacionalinį radiją ją pavadino šunponių klika. Gal ir per daug rūstus apibūdinimas. Tačiau labai puikiai atspindintis tikrąją padėtį. Jeigu pasakytume švelniau, tai yra galutinai susiformavęs nomenklatūrinis klanas, iš kurio, be stagnacijos, nieko kito sulaukti neįmanoma. Gerai būtų, kad tos stagnacijos pakaktų. Laukia kur kas didesni ir sunkesni išbandymai. Neseniai Lietuvoje viešėjęs vienas žymiausių pasaulyje rinkodaros ekspertų Džekas Troutas pateikė vieną įdomų palyginimą: garsus bankų plėšikas Vilis Sutonas, paklaustas, kodėl plėšia bankus, atsakė: Todėl, kad tai vieta, kur yra pinigų. Tą patį dabar matome Lietuvoje. Koalicija net neslepia, kad ne bankai, o valdžia ir ES fondai yar ta vieta, kur yra pinigų.
© 2004 "XXI amžius"
|