Atnaujintas 2004 gruodžio 17 d.
Nr.95
(1298)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Skaitykime „švarią“ spaudą

Sakoma, reikia mokytis iš draugų ir priešų. Berods Leninas sakė: „Spauda – galingiausias, aštriausias, patikimiausias ginklas“. Šitą teiginį patvirtino sovietmetis, kurio padarinius net šiandien jaučiame. Kiek tuomet buvo bibliotekose laikraščių, žurnalų, knygų? Be to, nebrangių. Manau, jei šiandien daugiau skaitytojai prenumeruotų, spauda atpigtų. Spauda daugiau gali už televiziją, radiją. Sovietmečiu mokyklose vyko soclenktynės, kuri klasė daugiau užsiprenumeruos spaudos. Didžiausia bėda buvo klasių vadovams: iš jų reikalavo, kad jie patys ir auklėtiniai prenumeruotų ir skaitytų spaudą. Kartais kai kuriuos lietuviškus laikraščius limitavo – skaityk rusiškus. Laikraščiai nebuvo didelės apimties, bet užteko skaitymo. Skaitėme užmesdami akį į antraštes, nes visa periodinė spauda rašė beveik tą patį: apie laimingą, laisvą, sotų sovietinį gyvenimą, sovietinių tautų draugystę, internacionalizmą, sovietinį patriotizmą, soclenktynes, laimėjimus, dar gražesnę ateitį ir ... varganą kapitalistinį gyvenimą.

Tokia buvo sovietmečiu mokykla ir jos uždaviniai. O kokia ji šiandien, kokie jos uždaviniai ir kaip juos vykdo mūsų kultūrininkai? Ar reikalauja kas, kad šiandien mokyklose skaitytų ir prenumeruotų spaudą ir kokia yra padėtis? Ar katalikų vadai reikalauja skaityti katalikišką spaudą? Kaip tikybos mokytojai platina „Kregždutę“, „XXI amžių“ ir kitą gerą spaudą? Kiek žinau, ne visos bibliotekos kaimuose, miesteliuose, mokyklose prenumeruoja rajono ar miesto laikraščius, o mokytojai, mokiniai, ūkininkai – savo. Kas turi rūpintis, kad spauda būtų populiari visuomenėje? Daugiausia prenumeruojami tie laikraščiai, kuriuose rašoma apie žiaurumą, nusikaltimus, seksą. Tokia spauda žmonių dora nesirūpina – svarbu, jog turi pelno ir teigia: tegu žmonės žino viską, kas dedasi šalyje. Tačiau nutylimas gerumas, o blogybės pagarsinamos, keldamos paniką.

Kartais pavarčius „populiarų“ laikraštį norisi nusiplauti rankas. Tuo tarpu katalikiškas laikraštis „XXI amžius“, kuriame spausdina savo mintis mons. Alfonsas Svarinskas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kunigas Vytenis Vaškelis, prof. V.Landsbergis, prof. O.Voverienė ir kiti žymūs žmonės ir tremtiniai, stokoja prenumeratorių. Panašiuose leidiniuose vyrauja patriotinės, krikščioniškos nuostatos, todėl jei juos prenumeruotų bent kas trečia ketvirta šeima, tikrai nekiltų finansinės grėsmės. Jei mokyklose kiekviena klasė užsiprenumeruotų bent po vieną dvi „Kregždutes“, „Gimtines“, jų redakcijoms dėl lėšų trūkumo nereikėtų užsidaryti. Be to, pagerėtų mokyklose dora, patriotinis ugdymas, tikėjimas. Jei žmonės daugiau prenumeruotų ir skaitytų minėtus laikraščius, manau, pagerėtų žmonių moralė, tarpusavio santykiai, būtume vieningesni, geresni. Netikiu, kad žmonės neturi pinigų spaudai, nes barai, kavinės netušti. Mokiniai galėtų kartą per savaitę atsisakyti ledų ar saldumynų – jau ir turėtų pinigų savo laikraščiui užsiprenumeruoti. Mokiniai, skaitydami katalikišką spaudą, tikrai užaugs savo tėvynės vertais žmonėmis.

Vincas STEPONAVIČIUS

Krekenava, Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija