|
Ar gelbėsime vaikus?
Dažnokai girdime: gelbėkit vaikus, gelbėkit vaikus! Tačiau turbūt ne visi suprantame, kaip ir nuo ko tuos nelaimingus vaikus reikėtų gelbėti. O padėtis išties pasibaisėtina.
Pasidomėkime, kaip elgiasi vaikai išėję į mokyklą. Štai, pavyzdžiui, kokia padėtis kai kuriose Ukmergės mokyklose. Žmonės, gyvenantys arti mokyklų, skundžiasi negalintys apsiginti nuo paauglių, siautėjančių daugiabučių namų laiptinėse ir kiemuose. Mokiniai per pertraukas čia būriuojasi, rūko, geria alų, prišnerkščia, pridaužo butelių ir net... nusišlapina. Panorėsi juos sudrausminti, išgirsi ko negirdėjęs. (Rusiška gražbylystė dabar dar labiau iškerojusi nei buvo sovietmečiu, nors rusų jau seniai nėra.)
Kartą Pašilės mikrorajone, netoli vienos mokyklos, išgirdau triukšmą. Pasirodo, gyventojai vaikė iš kiemų ir laiptinių rūkančius paauglius, lyg kokius valkatas ar chuliganus. Retkarčiais, lankydamasis pas vieną savo pažįstamą, matau pro jo langą tą patį vaizdą. Nejaugi tie vaikai neturi tėvų? Vadinasi, jais nesirūpina nei tėvai, nei mokykla.
Neauklėjami vaikai paaugę tampa grėsmingi. Tuo jau teko įsitikinti.
Taigi ar gelbėsime vaikus, ar nuo vaikų gelbėsimės?
Algirdas Jonas KUJALIS
Ukmergė
© 2004 "XXI amžius"
|