|
Kaunas ir kultūra
Benjaminas ŽULYS
Kauno miesto savivaldybėje buvo surengtas platus pokalbis apie miesto kultūrinį gyvenimą, jo raišką, vadybą, veiklos perspektyvas. Išvadas, apibendrinimus, samprotavimus pagal atliktus sociologinius tyrimus šiam seminarui parengė Žinių visuomenės institutas. Jo direktorius prof. hab. dr. Robertas Jucevičius, asocijuota ekspertė dr. Ieva Gaižutytė, Kauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas prof. hab. dr. Gediminas Merkys apžvelgė atliktų sociologinių tyrimų rezultatus, atsakė į susirinkusių kultūros, mokslo darbuotojų, žurnalistų klausimus. Diskutuota apie kultūros paslaugų mieste patrauklumą ir trūkumą, konkrečių kultūros įstaigų pasiekimus ir jų veiklos tobulinimą, kultūros finansavimo, vadybos bei kainodaros klausimus, informavimo būdus, kultūrinio gyvenimo atspindėjimą žiniasklaidoje, taip pat kultūrinio gyvenimo aspektus, formuojančius miesto įvaizdį.
Tiesa, renginio pradžioje gerą pusvalandį užtruko svarstymai, ar atliktieji sociologiniai tyrimai yra objektyvūs, kokia gali būti jų nauda miesto kultūriniam gyvenimui, ar apskritai verta pradėti šią diskusiją ir pan. Pagaliau, viską išsiaiškinus, imta darbuotis.
Tyrinėjant kultūros klausimus, buvo išdalyta tūkstantis anketų, atsakymus atsiuntė 817 respondentų. Tarp apklaustųjų 99 ekspertai.
Gyventojams atstovavo įvairių socialinių sluoksnių, įvairių miesto mikrorajonų žmonės nuo 14 iki 86 metų amžiaus. Ekspertų grupę sudarė menininkai, kultūros organizacijų meno vadovai, vadybininkai, miesto savivaldybės specialistai ir politikai, kuruojantys kultūrą, meno krypties katedrų, veikiančių miesto aukštosiose mokyklose, lektoriai, kiti specialistai.
Respondentų gyventojų skaičius iki 20 metų amžiaus sudarė apie 18 proc., iki 30 metų 12,6 proc., iki 40 metų 26,5 proc., iki 50 metų 24,6 proc., 81 ir daugiau metų amžiaus 0,9 proc.
Vieno mėnesio respondentų asmeninės pajamos įvairuoja 5000 Lt ir daugiau uždirba 1 proc., nuo 1000 iki 2000 Lt 20 proc., nuo 500 Lt iki 1000 Lt 30,6 proc., o neturi nuolatinių pajamų 14,3 proc. apklaustųjų. Be to, 1,9 respondentų yra bedarbiai, 2,2 proc. invalidai, 7,9 proc. pensininkai, 6,3 proc. turi savo verslą, 56,8 proc. turi nuolatinį darbą. Iš visų apklaustųjų 22,3 proc. įgiję vidurinį, 42 proc. aukštąjį, 1,1 proc. pradinį išsilavinimą.
Tad štai kaip šie žmonės, taip pat ekspertai vertina Kauno muziejų, kitų laisvalaikio ir kultūros centrų reikšmę miestui. Gyventojai palankiausiai atsiliepia apie Tado Ivanausko muziejų, po to apie Botanikos sodą, Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų, Vytauto Didžiojo karo muziejus ketvirtoje vietoje. Įdomu, kad net priešpaskutinę, dvyliktą, vietą pagal gyventojų apklausą užima Maironio lietuvių literatūros muziejus, o pačią paskutinę Kauno lango galerija. Ekspertų nuomonė nuo gyventojų skiriasi nemažai.
Jie į pirmą vietą iškėlė nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų, į antrą Maironio lietuvių literatūros muziejų, trečioje vietoje Vytauto Didžiojo karo muziejus. Tado Ivanausko zoologijos muziejus ekspertų suvestinėje užima penktą vietą. Paskutinėje, 16-oje vietoje įrašytas V.Stulgos lietuvių tautinės muzikos muziejus.
Gyventojai bei ekspertai įvertino ir miesto teatrų, koncertinių organizacijų lygį. Gyventojai palankiausiai atsiliepė apie Kauno valstybinį muzikinį teatrą, toliau - Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, Kauno filharmonija. Mažiausiai balų surinko Kauno bigbendas ir Kauno kamerinis orkestras. Ekspertai į pirmą vietą iškėlė Kauno valstybinį chorą (gyventojai jam skyrė vienuoliktą vietą), antrą vietą pripažino Kauno filharmonijai, trečią Kauno lėlių teatrui. Priešpaskutinėje ir paskutinėje vietose Combo ir Ainių ansambliai.
Susitikimo miesto savivaldybėje metu jo rengėjai aiškino bei detalizavo ir kai kuriuos kitus apklausos rezultatus. Štai 53,3 proc. apklaustųjų mano, kad kultūros reikmėms iš miesto biudžeto turėtų būti skirta iki 10 proc. lėšų, 26-50 proc. kad būtų skirta 25,3 proc., o 2,7 proc. net iki 80 proc. biudžeto lėšų.
Daugumos nuomone, labiausiai finansiškai reikėtų remti bibliotekas, taip pat muziejus, teatrus, klasikinės muzikos organizacijas. Kauniečiai pageidauja daugiau dailiojo čiuožimo, komedijos teatro, operetės, miuziklo, baleto, pramoginių šokių reginių. Mažiausiai pasigendama... lietuvių liaudies muzikos. Be to, miestiečiai norėtų daugiau renginių po atviru dangumi, interjero - dizaino, floristikos parodų, madų demonstravimo teatro. Ir tik 20-oje vietoje lieka noras geriau pažinti savo krašto etnografiją.
Gyventojai ir ekspertai išskyrė, jų nuomone, labiausiai pavykusius Kaune renginius. Gyventojai tvirtino, kad tai Kauno dienos, Pažaislio muzikos festivalis ir Kauno Jazz. Panaši ir ekspertų nuomonė Pažaislio muzikos festivalis, Kauno Jazz, Kauno dienos. Net 92,5 proc. respondentų mano, kad prie miesto įvaizdžio kūrimo labiausiai prisideda klasikinio meno renginiai.
Daugumai apklaustųjų priimtinos bilietų kainos į įvairius renginius yra nuo penkių iki dešimties litų. Tik į pasaulinio garso atlikėjų pasirodymus 53 proc. respondentų sutiktų mokėti 25-50 Lt, o 27 proc. - net 100-200 litų.
O kokie iškiliausi Kauno kultūros ir meno veikėjai? Gyventojų nuomone, tai kompozitorius G. Kuprevičius, aktorė R. Staliliūnaitė, Kauno valstybinio choro meno vadovas P. Bingelis. Ekspertai mano, kad tai G. Kuprevičius, P. Bingelis, kompozitorius V. Bartulis.
Susitikime buvo kalbėta ir apie žiniasklaidos reikšmę nušviečiant miesto kultūrinį gyvenimą. Deja, apklausos duomenys rodo, kad tik 10 proc. kauniečių mano, jog žiniasklaida pakankamai pozityviai, profesionaliai nušviečia šią gyvenimo sritį. Kaip minėjo renginio vedėjai, didžiuma miestiečių mano, kad žiniasklaidoje stinga objektyvumo, kompetentingo vertinimo, retai regime kokio nors renginio analizę, jo reikšmę. Meno ir kultūros problemos liekančios paskutinėje vietoje, mažai esą objektyvių žurnalistų, o ir esantiems stinga kompetencijos, gilesnio domėjimosi rašoma tema. Pagaliau apibendrinta, kad žiniasklaidos dėmesys kultūrai esąs apgailėtinas, išskyrus masinę popkultūrą. Tiesa, geru žodžiu atsiliepta apie Nemuno savaitraštį. Šia proga dera pastebėti, kad apie įvairius renginius Kaune gausiai rašo, juos aptarinėja, ima interviu iš įvairių, net pasaulinio lygio atlikėjų laikraštis XXI amžius. Susidaro įspūdis, kad gal ir Žinių visuomenės instituto garbūs mokslininkai, kiti specialistai vargu ar nors retsykiais pavarto mūsų laikraštį...
Ši apklausa kainavo apie 30 tūkst. litų, ji truko tris mėnesius, ir, žinoma, jos nauda neabejojama. Tikimasi, kad 120 puslapių apimties ataskaitoje išsakytos mintys padės kilstelėti miesto kultūrą į aukštesnį lygį.
© 2004 "XXI amžius"
|