Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas
     ir žmonės
Valstybė
     ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Armonikų atlaidai prieš Adventą

Rūta Jonuškienė

Šventėje grojo ne tik kapelos, bet ir liaudies muzikantai Audronės Driskiuvienės nuotrauka

Dvi dienas Utenoje, tarp muzikantų vadinamoje Rytų Aukštaitijos kapelų sostine, polkomis, valsais ir dainomis skambėjo Lietuvos kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė „Linksmoji armonika - 2004“.

Visada pritrūksta bilietų

„Linksmoji armonika-2004“ - tai jau penkioliktasis toks liaudiškos muzikos puoselėtojų ir gerbėjų susibūrimas, tarp uteniškių dar vadinamas didžiaisiais armonikų atlaidais, kuriems nereikia papildomos reklamos. Kultūros centro salėje patogiai įsitaiso tik patys laimingiausieji ir ištikimiausieji kapelų muzikos mylėtojai, nes visiems bilietų pritrūksta.

Uteniškius ir jų svečius pagerbia kaimo kapelų patriarchas kompozitorius Jurgis Gaižauskas su ištikimąja žmona Zosele. Abudu, gyvenimiškąja išmintimi ir patirtimi gražūs, jau šešiasdešimt metų kartu eina bendro gyvenimo keliu, džiaugdamiesi likimo duotomis dovanomis.

Šiais metais šventėje dalyvavo dvidešimt kaimo kapelų ir gražus pulkas liaudies muzikantų, atvykusių iš visų Lietuvos regionų. Juoko pliūpsnius tarp žiūrovų sukeldavo renginio vedėjai iš BTV serialo „Miesčionys“ - Stefutė, Tata, Raimundėlis ir Beausis, neieškantys žodžio kišenėje. Tačiau kartais, visai be reikalo įsiterpę į atskirų kapelų pasirodymus, jie trikdydavo kolektyvų sumanytus pasirodymų scenarijus ar išblaškydavo žiūrovų dėmesį. Kai kas pasigedo subtilesnio liaudiško humoro, kurio nestokota ankstesnėse šventėse.

Geriausioms kapeloms - žiūrovų prizai

Visi kolektyvai aukštaitiškai svetingai priimti, pamylėti ir „gastinčium” apdovanoti. Kaip ir kasmet, uteniškiai rinko geriausias kapelas, kurios buvo apdovanotos pačiais garbingiausiais ir vertingiausiais žiūrovų simpatijų prizais. Geriausiais tarp geriausiųjų tituluoti Ventos muzikos mokyklos vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos ansamblis „Ventukai“ (vad. Raimundas Dievinas), Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ (vad. Darius Daknys) ir Anykščių kultūros centro kapela „Grieža“ (vad. Kęstutis Grigaliūnas). Nuo anykštėnų vos vienu balu atsiliko Kėdainių laisvalaikio centro liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“ (vad. Antanas Mikalauskas). Žiūrovus nuoširdumu ir dainingumu pakerėjo Varėnos liaudiškos muzikos ansamblis „Periodas“ (vad. Valentinas Taraila).

Jo skardžiabalsiai vyrai pradžiugino uteniškius visiškai nauja muzikos ir dainų programa, garbųjį J.Gaižauską ir jo Zoselę apdovanojo ekologiškai švariomis Dzūkijos miškų gėrybėmis bei sujungė žiūrovų rankų grandine Varėną ir Uteną, uždainavę „Skinsiu raudoną rožę...“

Specialiais prizais buvo apdovanoti geriausi kapelų muzikantai, dainininkai ir pasakoriai, kuriuos taip pat rinko žiūrovai.

Maestro Jurgiui Gaižauskui liaudiška muzika nenusibosta

Maestro J. Gaižauskas su visad besišypsančia savo žmona Zosele į Uteną atvyksta kasmet - Lietuvos kapelų tėvui ir globėjui, kuris pats sukūrė šimtus valsų, polkų, maršų, niekada nenusibosta liaudiška muzika. „Kasmet išgirstu vis naujų kūrinių. Man maloniausia, kad kapelų muzikantai, dainininkai kuria patys bei savaip pritaiko senas, visų pamėgtas melodijas, - džiaugėsi kompozitorius. - Žavėjausi Anykščių „Grieža“, Rokiškio „Bučkiu“, „Ventukais“, jaunaisiais Videniškių armonikieriais ir daugeliu kitų kolektyvų. Buvo ir tų pačių kūrinių, bet man jie skambėjo naujai, netikėtai, dailiai ir subtiliai. Puikūs ir jūsų žiūrovai - salė visuomet pilna. Ne tik ploja, bet ir dainuoja, patys dalyvauja koncerte. Tai verčia pasitempti muzikantus.“

Skirdamas savo prizus kapeloms, J.Gaižauskas labiausiai vertino švarų instrumentų skambėjimą ir liaudišką repertuarą. Gauti apdovanojimą iš maestro rankų - didelė garbė, nes prizus jis skiria devynis kartus pamatavęs, palyginęs, įsiklausęs...

Medžio skulptūras, kuriose pavaizduoti kaimo muzikantai, maestro J. Gaižauskas įteikė Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansambliui „Saulė“ (vad. Darius Daknys), Varėnos „Periodui“ ir Birštono miesto kultūros centro kaimo kapelai (vad. Renata Janulynienė).

Uteniškiai, matydami Jurgį ir Zoselę Gaižauskus, stebisi jų jaunatve ir entuziazmu.Koks šių vienas kitą mylinčių ir gerbiančių žmonių amžinos jaunystės receptas? „Jau šešiasdešimt metų gyvename kartu. Dešimt mūsų vaikų šeimų padovanojo mums dvidešimt aštuonis vaikaičius. Dauguma jų mokosi ir dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje, Danijoje. Prieš mėnesį atšokome vaikaičio Arūno ir jo išrinktosios Dovilės vestuves. O šiuose koncertuose aš groju savo vaikaitės Justės smuiku, kurį ji, išvykdama į Veneciją ir bijodama sugadinti dėl ten tvyrančios drėgmės, paliko man, – pasakojo J.Gaižauskas. – Trys mūsų vaikai – Vilija, Jurgis ir Eglė – profesionalūs muzikantai, o groti mėgsta ir moka visi.Anksčiau buvome sukūrę šeimos kapelą, o dabar muzikuojame per didžiąsias šventes, kai visi susirenkame į būrį“.

Dabar šeima susirinks per Kalėdas, valgys kūčiukus, ragaus aguonų pieno, spanguolių kisieliaus ir, žinoma, neapsieis be muzikos.

„Gija“ dovanojo naują programą

Uteniškiai šiltai sutiko Ukmergės kultūros centro kapelą „Kaimo muzikantai“, padovanojusią skambių negirdėtų dainų, bet dar labiau plojo vienintelei Utenai atstovavusiai liaudiškos muzikos kapelai „Gija“, kuriai vadovauja Kęstutis Čiauška. Koncerte skambėjo dviejų dainų premjeros - K.Čiauškos „Kelias į širdį“ ir Raimondo Šimonėlio „Kol daina nenutilo“. Kapeloje groja Kazimieras Streikus, Raimondas Šimonėlis, Neringa Makelytė, Petras Bieliauskas, Povilas Čiauška, Algimantas Jakučionis, dainuoja Gintautė Burneikienė ir Nijolė Grigėnienė.

„Per metus surengiame 10-15 koncertų. Grotume ir daugiau, kvietimų netrūksta, bet pėsčias toli tenueisi. Esame dėkingi A. Rudoko individualiai įmonei „Dauniškis ir Co“, kuri nuolat skiria mums autobusėlį koncertinėms išvykoms. Jau dabar kapela ieško pūtiko ir smuikininko, nes Neringa baigia mokyklą, o Povilas – jau studentas. Jie paliks mūsų kapelą,“ - sakė kapelos vadovas K.Čiauška.

Lyg būtų gimę su armonikomis

Šventės staigmena tapo visų pamėgtos Molėtų rajono Videniškių kaimo kapelos jaunieji armonikininkai Mikas Glumbakas, Algirdas Jakštas, Artūras Lebedevas, Dainius Trubila bei jiems muzikuoti padėjusios Ligita Vaščiūnaitė ir Sigita Glumbakaitė. Visus šiuos ir dar didelį būrį vaikų groti moko nenuilstantis Videniškių kaimo kapelos vadovas Juozas Vasiliauskas, kurio vadovaujamas kolektyvas žinomas ne tik šalyje, bet ir už jos ribų.

„Gyvenu prie pat mokyklos. Besiklausydamas nuostabių savo kapelos muzikantų ir bežiūrėdamas į mokinius, nusprendžiau, jog reikia pasirūpinti pamaina. Mes, senieji, išmirsim, ir niekas mūsų nepakeis. Su moksleiviais pradėjome nuo liaudies ir pramoginių šokių. Paskui sumanėm pagroti, - pasakojo J.Vasiliauskas. - Turiu bent dvidešimt įvairiausių armonikų, o vaikų noras groti - begalinis. Visi jie - vunderkindai. Per keturis mėnesius, kasdien su manim repetuodami ir kapelos muzikantų padedami, ne tik groti išmoko, bet surengė net trisdešimt koncertų.“

J.Vasiliausko vadovaujamus būrelius lanko 25 vaikai nuo pirmos iki devintos klasės. Jie ne tik groja, šoka, dainuoja. Vadovas įrengė medžio dirbtuves, kuriose berniukai mokosi medžio drožybos, ir šie neseniai surengė įspūdingą parodą. Jaunieji muzikantai pasakojo, kad jie ne tik muzikuoja, bet ir keliauja po miškus, susipažįsta su medžiais, augalais, renka įdomius kelmus ir šakas. „Kai nori, kai tau įdomu ir netingi dirbti, viskas įmanoma“, - įsitikinęs ir vadovas, ir muzikantai.

Videniškių kaimo kapeloje groja ir dainuoja įvairiausių profesijų žmonės, kurie į repeticijas atvažiuoja net iš Molėtų. „Groja taip lyg būtų gimę su armonikomis“, - apie videniškiečius sako žmonės.

Stebino melodijų vingrumu

Liaudiškos muzikos kapela „Anykšta“ (vad. Jakovas Puselnikovas) „Linksmojoje armonikoje“ - ne naujokė. Žiūrovai negailėjo plojimų, tačiau muzikantų nuotaika šįmet liūdnesnė. Daug metų Anykščius garsinusi kapela neteko savo rėmėjų ir repetuoti renkasi vieno iš muzikantų garaže. „Esame kartu tik todėl, kad mus jungia muzika. Guodžiamės, jog dar būsime reikalingi savo kraštui “, - sakė muzikantai.

Originaliai su uteniškiais pasisveikino Rokiškio savivaldybės teatro rūmų kapela „Rokiškio muzikantai“, atvežę senų, bet širdžiai mielų dainų ir melodijų. „Nebūti čia, vadinasi, nebūti niekur“, - tvirtino jie.

Kitas kolektyvas - Rokiškio choreografijos mokyklos kapela „Bučkis“ (vad. Alvydas Fijalkauskas) - Utenoje koncertavo pirmąkart , tačiau iš kitų kolektyvų išsiskyrė savitu muzikavimo stiliumi. Daug kur groję, daug konkursų laimėję, į „Linksmąją armoniką“, sako, iki šiol nevykę vien iš kuklumo.

Smagių dainų, valsų ir polkų pynes dovanojo Rietavo kultūros namų, Molėtų laisvalaikio centro kaimo kapelos, Kupiškio rajono Salamiesčio laisvalaikio centro „Dvaro kapela“, Pasvalio „Svalia“, Marijampolės Baraginės kaimo kapela „Sūduva“, atvykusi kartu su šokėjų grupe, Kėdainių laisvalaikio centro liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“, Kupiškio kultūros centro „Kupiškėnų kapelija“, Panevėžio rajono Perekšlių bendruomenės namų liaudiškos muzikos kapela „Atžalynas“, Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos muzikos kapela „Versmė“.

Be pradžios nėra pabaigos, be pabaigos nėra pradžios. Kitąmet, prieš Advento susikaupimą, - ir vėl armonikų atlaidai. Reikia gyventi, laukti ir visus darbus dirbti su muzika širdyje.

Utena

© 2004 "XXI amžius"