Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas
     ir žmonės
Valstybė
     ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Laikai gerumą širdyje,
tarytum duoną rankoj“

Tirpte tirpsta metai. Laukiame... Laukiame stebuklo. Gyvename Viltimi. Gyvename Advento nuotaikomis.

Džono Metfordo šviečiamojo pobūdžio enciklopediniame žodyne „Krikščionybė: realijos ir legendos“ (V., 2001) apie Adventą rašoma: „Adventas – tai krikščioniškojo kalendoriaus laikotarpis, reiškiantis pasiruošimą Kristaus gimimui ir jo atėjimui. Iš pradžių šį laikotarpį sudarė 6 savaitės, dabar – 4. Viduramžiais Adventas, kaip ir Gavėnia, buvo atgailos laikotarpis – rūstaus atėjimo laukimas. Dabar akcentas perkeltas į džiaugsmingą atėjimo prasmę; daugiau dėmesio skiriama Išganytojo laukimui“.

Kalėdų Stebuklo laukiame ir mes, rokiškėnai. Vyksta įdomūs renginiai, širdys atsiveria Kristui. Rajono literatės, pedagogės, lituanistės Vidos Papaurėlienės žodžiai apie tai byloja:

Trapumas mūs dienų!
Rimty Advento
Ramu taip širdžiai,
Taip jauku...
Laikai gerumą širdyje,
Tarytum duoną rankoj.

To gerumo galime pasisemti tik bendraudami ir bendradarbiaudami vieni su kitais. Jau tradiciniai tapo kasmet Rokiškio kultūros rūmuose organizuojami Advento vakarai. Šios idėjos autorė, iniciatorė ir sumanytoja - Kultūros rūmų mišraus choro „Sietynas“ vadovė Alvyra Krasauskienė. Gruodžio 10 dieną šeštą kartą rinkomės į tokį renginį. A. Koreli „Preliudu“, kurį atliko Rokiškio kultūros rūmų kamerinis ansamblis (vad. R. Paurienė), prasidėjo Advento vakaras „Žvakių šviesoje“. Iš vakaro vedėjų Vidos Burokovienės ir Jono Mažeikio lūpų liejosi Lacrimos, kraštiečių poetų, rajono literatų eilėraščių posmai. Juk laukti - tai rengtis sutikti. Rengtis susitikti. Tai pasistengti būti geresniems: mažiau pyktis, daugiau darbuotis, melstis, puošti savo sielą ir namus, ruošti dovanas ir sveikinimus.

Vakaro vedėjai trumpai priminė Advento papročius, simbolių reikšmę. Daug kas išlieka atmintyje, bet daug kas ir pasimiršta. Žvakė, pasak jų, liepsnoja ir šildo, nušviečia tamsą, ji – Dievo meilės ir Jo šviesos simbolis. Dubenėlis – tai atviro žmogaus, priimančio gyvybę iš Dievo rankų simbolis. Obuolys – gyvenimo medžio vaisius, eglės šakelė – tai mūsų ryšys su gamta, gyvybingumas, atgaiva, viltis. Rugio varpos – kasdienės duonos simbolis, primena gyvybės duoną, kūdikėlį Jėzų, paguldytą ėdžiose, atėjusį į šį pasaulį tam, kad turėtume amžiną gyvenimą. Advento vainikas – vienas seniausių simbolių iki šiol Europos šalyse. Vainikas mums byloja, kad artinasi laiko pilnatvė, išsipildymo metas. Dievas taps žmogumi ir susivienys su visa žmonija.

Apie gyvenimo prasmę, jo vertybes, laiko pėdsakus žmogaus gyvenime savo kūrybos miniatiūromis išsakė „Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėja, aktyviausia rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ narė Reda Kiselytė. Anot jos, „ir tuštumoje, ir baisioje grūstyje žmonės ieško savosios laimės“. Kaip tik šį – adventinį vakarą turėjome progos apie tai pamąstyti. Eilėraščių, skirtų Kalėdoms, savo kūrybos kraitėje surado literatė, sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Zita Stalauskienė. O kur poezija, ten ir muzika dera. Vakaro metu skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių sakraliniai kūriniai. Rokiškio muzikos mokyklos instrumentinis ansamblis (vad. L.Plepienė) atliko B. Dvariono instrumentinę pjesę „Prieblanda“, nežinomo kompozitoriaus „Pjesę“. J. S. Bacho „Ariją“ bei J. S. Bacho ir Š. Guno „Ave Maria“ – Rokiškio kultūros rūmų kamerinis ansamblis (vad. R.Paurienė). Rokiškio kultūros rūmų tremtinių choras (vad. V.Šablinskienė) sugiedojo A. Pociaus giesmę „Rūpintojėlio skundas“. Taip pat buvo giedamos A. Dugno „Ave Maria“, S. E. Alverlino „Jėzaus balsas“, C. Fraise „Tau, Viešpatie, garbė“ ir kitų kompozitorių giesmės. Visi nuščiuvę klausėmės Rokiškio kultūros rūmų mišraus choro „Sietynas“, kultūros rūmų moterų ansamblio (vad. A. Krasauskienė), Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo vokalinės grupės (vad. K. Kondratavičienė) atliekamų kūrinių. Lyg bažnyčios varpų gaudesys per salę nuvilnijo jungtinio choro ir solistės Astos Vajegienės atliekama mūsų kraštiečio vargonininko, kompozitoriaus Aloyzo Jasiulionio (žodž. N. Smilgienės) giesmė „Šviesos karalystė“.

Advento vakaro „Žvakių šviesoje“ pabaigoje visi kartu užgiedojome Č. Sasnausko (žodž. Maironio) „Marija, Marija“. Išsiskirstėme uždegę džiaugsmo žiburius širdyse, dvasiškai praturtėję, Didžiojo Stebuklo laukdami. Palinkėję vieni kitiems džiaugsmingų Kalėdų, linksmų ir laimingų Naujųjų metų. Naujų – dvasinio ir kultūrinio atgimimo metų.

Salvinija KALPOKAITĖ,
Rokiškio rajono literatų klubo
„Vaivorykštė“ pirmininkė

© 2004 "XXI amžius"