Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas
     ir žmonės
Valstybė
     ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kalėdos Irake šiemet bus kuklios

Mindaugas BUIKA

Bagdade nesiliauja sprogimai, kurie sugriauna ir bažnyčias. Nuotraukoje - suniokota Al Rumo stačiatikių bažnyčia

Irako užsienio reikalų ministras Hošijaras Zebaris per gruodžio 13-osios susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II

Moteris stovi prie vienos iš Bagdade suniokotų bažnyčių

Per išpuolį Bagdade apgriautos bažnyčios vidus

Per išpuolį Bagdade apgriauta bažnyčia. Per virtinę išpuolių Irako sostinėje Bagdade žūsta ir sužeidžiami žmonės EPA-ELTA nuotraukos

Popiežius kviečia kurti demokratinę visuomenę

Prasidedant labai atsakingam pirmosios Irako ir viso regiono istorijoje demokratinių rinkimų kampanijos laikotarpiui, vykstančiam sudėtingomis kovos su išplitusiu terorizmu aplinkybėmis, šalies vyriausybė stengiasi palaikyti glaudžius ryšius su Šventuoju Sostu, rodančiu išskirtinį dėmesį prasidėjusiam viltingam politinio atsinaujinimo procesui. Praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui po pirmojo Irako laikinojo premjero Ajado Alavio vizito Vatikane (plačiau apie tai rašyta „XXI amžiaus“ lapkričio 17 dienos numeryje), su popiežiumi Jonu Pauliumi II gruodžio viduryje susitiko ir Irako užsienio reikalų ministras Hošijaras Zebaris, kuris patikino Šventąjį Tėvą, jog jo vyriausybė pasiryžusi ginti vieną seniausių pasaulyje Irako krikščionių bendruomenę, pastaraisiais mėnesiais taip pat tapusią skaudžių teroristinių išpuolių taikiniu.

Kaip nurodoma po šios vizito išplatintame komunikate žiniasklaidai, pokalbyje (H.Zebaris taip pat susitiko ir su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Andželu Sodanu) buvo esmingai apžvelgta padėtis Irake ir visuose Artimuosiuose Rytuose. „Ministras padėkojo Jo Šventenybei bei jo padėjėjams už tą paramą, kurią rodė Irakui, ir patikino, kad jo vyriausybė įsipareigoja užtikrinti religinę laisvę ir ypač ginti krikščionių bendruomenes, – sakoma pareiškime, kurį padarė Vatikano spaudos centro vadovas Choakinas Navaras Valsas. – Diskusijose vėl buvo apgailestauta dėl skaudžios terorizmo rykštės ir reiškiama viltis, jog vėl bus sparčiai grįžtama prie pagarbos moralinėms vertybėms, kurios yra visų civilizacijų pagrindas“. Krikščionys Irake, kurių skaičius siekia 800 tūstančių, sudaro apie 3 proc. visų šalies gyventojų. Dauguma Irako krikščionių priklauso senajai Chaldėjų Katalikų Bažnyčiai, tačiau šalyje veikia ir daugiau krikščionių bendruomenių (armėnų, stačiatikių, lotynų apeigų katalikų), kurios pastaruoju metu stengiasi artimai tarpusavyje bendradarbiauti nelengvų išbandymų akivaizdoje.

Savo palinkėjimus Irako visuomenei tęsti demokratinio atsinaujinimo procesą po sausio 30 dieną numatytų šalies parlamento rinkimų, kurie turėtų būti „teisingi ir skaidrūs“, popiežius Jonas Paulius II išsakė lapkričio viduryje priimdamas naujojo Irako ambasadoriaus Izmailo Jeldos skiriamuosius raštus. Savo kalboje porą kartų pabrėžęs, kad Irake, kuris istoriškai laikomas „civilizacijos lopšiu“, krikščionių bendruomenės veikia „nuo apaštalų laikų“, Šventasis Tėvas išreiškė „karštą viltį, jog šalyje ir toliau taikiai bei darniai sugyvens skirtingų tikybų žmonės ir bus ginamas kiekvieno žmogaus orumas“.

Po rinkimų 275 vietas turėsiančiame Irako parlamente daugumą gali turėti politinės jėgos, atstovaujančios musulmonams šiitams, kurie sudaro 65 proc. šalies gyventojų. Ši religinė grupė, veikiama kaimyninio Irano islamistinio šiitų režimo, yra linkusi į teokratinį valdymą, Irake tuo pažeidžiant kitų konfesijų tikinčiųjų teises. Todėl visiškai suprantamos popiežiaus Jono Pauliaus II pareikštos pastabos naujajam ambasadoriui, kad Irako trokštamoje demokratinėje santvarkoje turi būti „aiškus skirtumas tarp pilietinės ir religinės sferų“, o tai leistų kiekvienos religinės grupės nariams „efektyviai atlikti savo pilietines pareiga“, kartu „gerbiant jų sąžinės laisvę“. Per visą ilgaamžę Irako istoriją skirtingų tikybų šalies žmonės gana taikiai sugyveno, ir Popiežius tikisi, kad ši „sena tolerantiškumo tradicija“ bus palaikoma ir skatinama.

Popiežius Jonas Paulius II, kuris priešinosi Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos karinei akcijai prieš Sadamo Huseino valdymą Irake, pastaruoju metu pripažįsta demokratinių reformų siekį ir ragina tarptautinę bendruomenę aktyviai prisidėti prie šalies atstatymo. „Irake dabar vyksta sunkus procesas pereinant iš totalitarinio režimo į demokratinės valstybės formavimą, kurioje būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas ir visi galėtų džiaugtis lygiomis teisėmis“, – aiškino Šventasis Tėvas. Jis pripažino, kad šiame vyksme susiduriama su nelengvais iššūkiais: terorizmo prievarta, nedarbu ir kitomis socialinėmis problemomis. Dorojantis su jomis „yra esminga, kad valstybė, padedant tarptautinei bendruomenei, palaikytų ir skatintų abipusį supratimą tarp įvairių etninių ir religinių grupių“. „Tik taip gali būti sukurta aplinka, palanki teisingumui ir taikai įgyvendinti, ekonominei pažangai ir visų piliečių gerovei“, – tvirtino Popiežius.

Išpuoliai prieš krikščionis tęsiasi

Šventajam Tėvui, žinoma, didžiausią rūpestį kelia kenčiantys Irako krikščionys, ir jis visada atkreipia dėmesį į kiekvieną tragišką įvykį, kuris ištinka tikinčiųjų bendruomenę, vykdant teroristinius išpuolius prieš ją. Štai ir gruodžio 8 dieną, per Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo celebravimą Vatikane, popiežius Jonas Paulius II išreiškė savo solidarumą tos šalies tikinčiųjų bendruomenei dėl išvakarėse šiauriniame Mosulo mieste įvykdytų teroristinių aktų prieš jų objektus. Pažymėjęs, kad Mosule teroristai susprogdino vietos armėnų katalikų bažnyčią ir chaldėjų arkivyskupo rūmus, Jonas Paulius II pabrėžė „dvasinį artumą tikintiesiems“ ir meldė Dievo Motinos užtarimo, kad Viešpats padėtų „Irako žmonėms pasiekti susitaikymą ir taiką“.

Minėtas išpuolis buvo paskutinis teroristų išpuolis iš kitų penkių, įvykdytų sostinėje Bagdade ir kituose Irako miestuose per pastarąjį laikotarpį, pradedant nuo rugsėjo mėnesio, prieš įvairių krikščionių konfesijų šventoves. Kiekvienu atveju buvo įvykdomi keli gerai suplanuoti ir suderinti sprogdinimai, kuriais siekiama ne tik padaryti materialinių nuostolių, bet ir psichologiškai paveikti krikščionis, kad dėl patiriamų aukų jie jaustų nepakantumą, baimę ir emigruotų iš tėvynės. Kaip pranešama, per pastaruosius tris mėnesius dėl šių prievartos apraiškų Iraką sunkia širdimi paliko keli tūkstančiai krikščionių, kurie ieško prieglobsčio pas gimines ir pažįstamus kaimyninėse šalyse Sirijoje ir Jordanijoje.

Pastarasis išpuolis Mosule buvo įvykdytas gana „humaniškai“, nes teroristai, atvykę į objektus, kuriuos jie buvo nusprendę sunaikinti, iš pradžių pareikalavo, kad iš jų išeitų žmonės, todėl šis kartas buvo vienintelis, kai apsieita be aukų ir sužeidimų. Tą gruodžio 7-osios popietę grupė banditų įsiveržė į armėnų katalikų bažnyčią, išvarė ten buvusius tikinčiuosius ir, išdėstę sprogmenis, ją susprogdino kone iki pamatų. Maldos namai ką tik buvo baigti statyti ir jų konsekravimas turėjo įvykti per šiemetes Kalėdas.

Maždaug po poros valandų antra grupė ginkluotų vyrų įsiveržė į kitoje Mosulo dalyje esančius chaldėjų katalikų arkivyskupo rūmus. Arkivyskupo Pauliaus Faradžo Raho tuo metu pastate nebuvo, jis buvo išvykęs pastoraciniais reikalais. Teroristai pareikalavo, kad ten dirbę jo padėjėjai kunigai pasišalintų, paskui išdėstė užtaisus ir netrukus po trijų sprogimų pastatas paskendo liepsnose. Dviejų aukštų šiuolaikinės architektūros Mosulo chaldėjų ganytojo rezidencija buvo pastatyta 1995 metais. Netrukus policija pradėjo tyrimą dėl šių nusikaltimų, tačiau, kaip paprastai, tai jokių rezultatų nedavė.

„Irako vyriausybė yra nepajėgi užkirsti kelią tokiems aktams“, — reaguodamas į šį išpuolį katalikų žinių agentūrai „Asia News“ sakė Chaldėjų Katalikų Bažnyčios patriarchas Emanuelis Karimas Delis. Jis kalboje apie suprantamą vietos krikščionių nerimą dėl galimų tolesnių pasikėsinimų ir meldė Dievo Motiną suteikti drąsos Irako tikintiesiems jų nelengvų išbandymų kelyje. Vatikano nuncijus Irake arkivyskupas Fernandas Filonis taip pat pasmerkė teroristinius išpuolius Mosule, kaip „niekšiškai bailius aktus prieš neginamas krikščionių šventoves ir institucijas“.

Priminęs tuo metu vykusias kovas Faludžos mieste tarp ten įsitvirtinusių šiitų kovotojų ir JAV okupacinių dalinių, arkivyskupas priminė teroristų pažadą „sunaikinti bažnyčią už kiekvieną suniokotą mečetę“. Tačiau nuo šios beprasmės prievartos labiausiai nukenčia bejėgiai ir nekaltieji. Arkivyskupas F.Filonis pažymėjo, kad Mosulo arkivyskupo rūmams, kurių grožiu didžiavosi visi Irako krikščionys, buvo grasinama jau anksčiau, tačiau „niekas negali numatyti, kaip ir kada įvyks kiti išpuoliai“. Mosulo diecezija yra viena didžiausių Irako Chaldėjų Bažnyčioje: apie 40 tūkst. tikinčiųjų, kurie susijungę į dvylika parapijų, sielovadoje darbuojasi 22 dieceziniai kunigai, aštuoni kunigai vienuoliai ir 20 seserų vienuolių.

Ankstesnis išpuolis prieš Irako krikščionis įvyko lygiai prieš mėnesį, lapkričio 8 dieną, kai sostinėje Bagdade prie sirų stačiatikių Šv.Jurgio bažnyčios ir po kelių minučių prie asiriečių Šv.Mato bažnyčios buvo susprogdinti automobiliuose palikti užtaisai. Dėl šių aktų žuvo trys žmonės ir per tris dešimtis buvo sužeista. Tuomet chaldėjų patriarchas Emanuelis Delis sakė, kad Irako krikščionims, kaip ir teroristams, „nėra jokio skirtumo“ tarp katalikų ar Rytų krikščionių: išpuolis prieš vieną bendruomenę yra išpuolis prieš visas. Ganytojas taip pat pabrėžė, kad krikščionims irakiečiams „nėra skirtumo tarp krikščionių ir musulmonų: visi mes esame Dievo vaikai“. Jie nori taikiai gyventi toje pačioje tėvynėje Irake, kur krikščionys gyvena jau beveik 2000 metų (islamo religija atsirado tik VII amžiuje). Chaldėjų patriarchas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad kiekvieną kartą po teroristinių išpuolių Irako krikščionys susilaukia tėvynainių musulmonų užuojautos ir solidarumo.

Chaldėjų arkivyskupas laukia rinkimų

Kitas žymus Irako Chaldėjų Katalikų Bažnyčios hierarchas Kirkuko arkivyskupas Luisas Sako lapkričio antroje pusėje duotame interviu „Asia News“ pažymėjo, kad, nepaisant visų sunkumų, šalies krikščionys ir visi irakiečiai teigiamai vertina vykstančius pokyčius ir su viltimi žvelgia į ateitį. „Čia siaučia ne vien tik mirtis ir griovimas, – sakė jis. – Irake šiandien yra ir daug pozityvaus: veikia universitetai, mokyklos, žmonės laisvai bendrauja“. Žinoma, pasirodančios žinios apie įkaitų grobimus bei sprogdinimus greitai patraukia žmonių dėmesį ir sukelia nerimą (galbūt toks ir yra pagrindinis teroristų tikslas? – M.B.), tačiau organizuoto pasipriešinimo Irake nėra, tvirtino arkivyskupas L.Sako.

Tie, kurie vykdo teroristinius išpuolius, iš esmės priešinasi irakiečių siekiams stiprinti savo šalį, o „irakiečiai priešinasi terorizmui“. Arkivyskupas pritarė premjero A.Alavio nuomonei, kad už daugumą teroristinių aktų yra atsakingi infiltruoti asmenys iš Saudo Arabijos, Jordanijos, Sirijos ar Sudano. Žinoma, ir tarp irakiečių yra kolaborantų, kurie už pinigus padeda teroristams ar įsitraukia į jų gretas. Ganytojo įsitikinimu, šią krizę gali ir turi spręsti patys irakiečiai padedant tarptautinei bendruomenei. Svarbų vaidmenį šiame atsinaujinimo kelyje turi suvaidinti būsimieji rinkimai, kuriuose galės visi laisvai dalyvauti – kelti kandidatūras arba balsuoti.

Arkivyskupas L.Sako pastebėjo, jog ir teroristai, užuot beprasmiškai kovoję, jeigu nori „atviro, modernaus ir demokratinio Irako“, gali užsiregistruoti ir balsuoti, vesti derybas su naująja vyriausybe, panaudoti kitas dialogo priemones. „Irakiečiai yra laimingi dėl būsimų rinkimų, supranta, kad jie bus naudingi nacionalinei vienybei skatinti, – kalbėjo ganytojas. – Irakiečiams pagaliau suteikta galimybė pasirinkti“. Rinkimams į 275 vietų parlamentą buvo užregistruota keli tūkstančiai kandidatų, atstovaujančių septyniasdešimčiai partijų.

Dalyvauti rinkimų kampanijoje, prasidėjusioje gruodžio 15 dieną, užsiregistravo ir aštuonios krikščionių partijos, turinčios stiprią atramą išeivijoje. Keturiolikoje pasaulio šalių – Kanadoje, Australijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Irane, Jordanijoje, Libane, Švedijoje, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Jungtinėse Valstijose – bus sudarytos galimybės irakiečiams išeiviams balsuoti. Užsienio šalyse dabar gyvena daugiau nei trys milijonai irakiečių, iš kurių apie 800 tūkst. turi balsavimo teisę (nemaža jų dalis – krikščionys).

Savo interviu „Asia News“ agentūrai arkivyskupas kritikavo Vakarų žiniasklaidą, kuri vaikosi sensacijų ir pranešimuose apie Iraką supaprastintai pateikia tik žinias apie teroristinius išpuolius, žmonių aukas ir griovimus, bet neparodo šalies gyvenimo pozityviųjų pusių. „Kodėl nebuvo tiek triukšmo ir debatų Vakaruose, kai valdė Sadamas, kai nebuvo laisvų rinkimų, bet niekas nepastebėjo tų dalykų?“, – klausė arkivyskupas. Jis taip pat kritikavo daugelį Vakarų Europos šalių, kurios atsisako dalyvauti Irako įvykiuose, viską palikdamos vienoms Jungtinėms Valstijoms. Europa „turėtų padėti Irako vyriausybei kontroliuoti savo sienas, kad užkirstų kelią užsienio teroristams prasmukti“, taip pat „suteikti ekonominę paramą bei padrąsinti naują (demokratinės) kultūros formą su jos atvirumu taikingam sambūviui, tolerantiškai priimti kitas nuostatas, pagarbą žmogaus teisėms ir kitoms kultūrinėms apraiškoms“.

Chaldėjų arkivyskupas pažymėjo, kad Europa turi suprasti, jog dabar, kai kalbama apie pasaulinės taikos įtvirtinimą, – ir padėties Irake normalizavimas čia vaidina svarbų vaidmenį, – negalima tuščiai leisti laiko savo „marginaliniams egoistiniams interesams įgyvendinti“. Europos aktyvumas regione reikalingesnis, nes „europiečiai geriau pažįsta Artimuosius Rytus nei amerikiečiai, kultūros požiūriu jie yra artimesni arabams, jie gerai supranta palestiniečių problemas“. Ganytojo nuomone, dabar Artimiesiems Rytams reikia padėti įsitraukti į šiuolaikinę demokratinę visuomenę ir „jeigu Irako modelis žlugs, tai bus nelaimė visiems, nes teroristų grupės įgis jėgą visame pasaulyje“. Jis pakvietė Vakarų krikščionis daugiau melstis už jo šalį ir ne tik už krikščionis, bet ir už visus irakiečius, nes netgi ir „apsunkinta širdis gali būti paliesta Dievo“.

Gruodžio pradžioje misijų žinių agentūros „Fides“ perduotame arkivyskupo L.Sako pareiškime sakoma, kad per šiemetes Kalėdas didelių ir džiaugsmingų iškilmių Irake nebus, ir visas dėmesys bus sutelktas maldai už taiką. Nėra laiko puotauti, kada „daugelis irakiečių šeimų neteko savo artimųjų, kurie tapo fundamentalistų išpuolių prieš bažnyčias Mosule ir Bagdade aukomis“. Todėl buvo nuspręsta šventinių priėmimų ir banketų nerengti, o daugiau melstis „prašant Viešpatį, kad Jis suteiktų taiką mūsų žemei“, kartu rodant solidarumą ir dėl smurto kenčiantiems broliams musulmonams.

© 2004 "XXI amžius"