Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Solidarumo globalizacijos įprasminimas

Mindaugas BUIKA

Milžiniškas cunamis nuniokojo Šri Lanką

Cunamio nuniokotas Banda Ačecho miestas. Iš150 tūkstančių per cunamį žuvusių žmonių du trečdaliai tenka Ačecho – šiaurės Indonezijoje esančiai – provincijai.

Cunamis nuniokojo Bandos Ačecho miestą Indonezijoje

Popiežiaus artimumas Pietryčių Azijos katastrofos aukoms

Kaip ir kitais atvejais kilus stichinėms nelaimėms, taip pat ir gruodžio pabaigoje Pietryčių Aziją ištikus cunamio katastrofai, kai galingo žemės drebėjimo Indijos vandenyne sukelti potvyniai nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, prie neatidėliotinos humanitarinės paramos paskatų labiausiai prisidėjo autoritetingas popiežiaus Jono Pauliaus II balsas. Štai ir praėjusį trečiadienį, sausio 5 dieną, vykusioje pirmojoje naujųjų metų bendrojoje audiencijoje užuojautos tragedijos ištiktoms šalims tema nuskambėjo net tris kartus.

Susitikimo pradžioje Šventasis Tėvas meldė Dievo Motinos globos prasidėjusiais 2005 metais ypač pabrėždamas, kad jie buvo paženklinti „didžiulio susirūpinimo dramatiška situacija Pietryčių Azijoje“. Audiencijos pabaigoje skaitydamas sveikinimus įvairiomis kalbomis tautinių maldininkų grupėms Popiežius, kreipdamasis italų kalba, priminė, jog kaip tik tą dieną, solidarizuojantis su stichinės nelaimės aukomis, Europos Sąjungoje paskelbtas gedulingas trijų minučių tylaus susikaupimo momentas. „Aš vėl kviečiu visus su manimi melstis už daugelį, kurie žuvo, ir už tragedijos ištiktas bendruomenes“, – sakė jis.

Po to Šventasis Tėvas kartu su aštuoniais tūkstančiais audiencijos dalyvių sukalbėjo Viešpaties maldą „Tėve mūsų“. Baigus susitikimą – tai buvo pats vidurdienis – popiežius Jonas Paulius II ir visi Popiežiaus Pauliaus VI audiencijų salėje buvę maldininkai susikaupė trijų minučių tyliai kontempliacijai ir maldai. Po šios tylos pertraukėlės vėl buvo meldžiamasi, skambėjo „Requiem“. Baigiant gedulo dieną Romos Švč. Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje įvyko labdaros koncertas. Įėjimas buvo laisvas, tačiau klausytojai buvo pakviesti aukoti nuo cunamio nukentėjusiesiems paremti. Surinktos lėšos buvo perduotos Popiežiškajai tarybai „Cor Unum“, kuri koordinuoja katalikiškosios labdaros veiklą.

Pirmą kartą Popiežius priminė apie ištikusią nelaimę jau tą pačią katastrofos dieną, gruodžio 26-ąją. „Kalėdų šventinį džiaugsmą sudrumstė žinios iš Pietryčių Azijos, kur galingas cunamis sukrėtė Indoneziją (ši šalis neteko 105 tūkst. gyventojų iš bendro 165 tūkstančių katastrofos aukų skaičiaus), jo pasekmės jaučiamos ir kituose kraštuose, kaip antai: Šri Lankoje (30 tūkst. aukų), Indijoje (10 tūkst.), Tailande (5,5 tūkst.), Bangladeše, Mijanmare, Malaizijoje, Maldyvuose“, – kalbėjo Jonas Paulius II sekmadienio vidudienio maldai antrą Kalėdų dieną į Šv. Petro aikštę susirinkusiems tikintiesiems. Pareiškęs savo solidarumą visiems kenčiantiems ir pakvietęs melstis už nelaimės aukas, jis reiškė viltį, kad „tarptautinė bendruomenė aktyviai padės nukentėjusiems gyventojams“. (Jungtinių Tautų Organizacijos vertinimais, dėl cunamio sukeltos stichinės nelaimės penki milijonai žmonių liko be pastogės, dviem milijonams būtinai reikalinga maisto ir vandens parama jų egzistencijai garantuoti bei pusei milijono sužeistųjų – skubi medicinos pagalba.)

Gruodžio 29 dieną vykusioje paskutinėje 2004 metų bendrojoje trečiadienio audiencijoje Šventasis Tėvas kalbėjo apie didžiulį ištikusios katastrofos mastą. Jis taip pat konstatavo, jog tarptautinė bendruomenė ir daugelis humanitarinių organizacijų, tarp jų ir priklausančios Katalikų Bažnyčiai, greitai atsiliepė į paramos poreikį. „Kalėdų dvasia aš kviečiu visus tikinčiuosius, visus geros valios žmones dosniai prisidėti prie šio didžiojo solidarumo darbo ir padėti tiems, kurie patiria didelius išbandymus ir yra pavojų akivaizdoje, – vėl skatino Jonas Paulius II. – Maldoje ir meilėje aš esu su jais, ypač su tais, kurie buvo sužaloti ir tapo benamiai, o gausiausias aukas patikiu Dievo gailestingumui“.

Kaip pranešė Vatikano informacijos tarnybos, Naujųjų metų, sausio 1-osios, vidurnaktį Popiežius savo privačioje koplyčioje aukojo šv. Mišias už cunamio Pietryčių Azijoje aukas. „Jis prisiminė visas aukų šeimas ir visus kenčiančiuosius dėl įvykusios nelaimės, taip pat ir tuos, kurie pasiaukojamai darbuojasi, kad sumažintų nelaimės paliestų žmonių kentėjimus“, – sakoma pranešime. Naujųjų metų šventės vidurdienį susitikęs su maldininkais „Viešpaties angelas“ maldai, Jonas Paulius II vėl patikinęs, kad meldžiasi už katastrofos aukas ir jų šeimas, kalbėjo apie beprecedentes solidarumo pastangas visame pasaulyje. „Šis žmogiškojo solidarumo jausmas kartu su Dievo paramos buvimu sukelia viltį, kad bus geresnių dienų prasidėjusiais metais“, – sakė jis.

Bažnytinės paramos pastangų sutelkimas

Mobilizuojant bažnytinės paramos pastangas, jau gruodžio 28 dieną Popiežiškoji taryba „Cor Umum“ paskelbė savo planus, kaip Šventojo Tėvo vardu suteikti skubią pagalbą nuo cunamio nukentėjusių šalių gyventojams. Vatikane paskelbtame komunikate nurodoma, kad Italijos vyskupų konferencija per vietinę „Caritas“ organizaciją paramai skyrė keturis milijonus dolerių, o visa tarptautinė federacija „Caritas Internationalis“ per pirmąsias dienas po katastrofos surinko 45 milijonus dolerių. Taip pat kai kurių šalių nacionaliniai „Caritas“ padaliniai (Austrijos, Olandijos) į nelaimės vietas išsiuntė ekspertus, medicinos darbuotojus ir kitus savanorius, kurie padės vietiniam personalui ir ištirs padėtį Indijoje, Šri Lankoje bei Tailande, kad siunčiamos gėrybės pasiektų norimą adresatą. „Cor Unum“ pareiškime taip pat kreipiamasi į pasaulio katalikus ir raginama rodyti didesnį dosnumą remiant tiek individualias, tiek ir kolektyvines pastangas vietinėse Bažnyčiose ir karitatyvinėse organizacijose gelbstint baisiosios nelaimės ištiktus žmones. „Tiems, kurie norėtų piniginėmis aukomis tiesiogiai prisidėti prie Šventojo Tėvo solidarumo pastangų dėl tragediją patyrusių brolių ir seserų Azijoje, gali įnašus siųsti adresu: Pontificial Council Cor Unum, 00120, Vatican City, nurodžius, kad jos skiriamos „Asian emergency“ tikslui (banko „Banco di Roma“ sąsk. Nr. 101010).

Paramos Pietryčių Azijos šalims savas iniciatyvas taip pat iškėlė daugelio Europos ir kitų Vakarų episkopatų bei karitatyvinių organizacijų. Štai Airijos vyskupų konferencijos pirmininkas Armago arkivyskupas Šeinas Bredis, kalbėdamas visų keturių šalies arkivyskupų metropolitų vardu, pakvietė airių katalikų bendruomenes praėjusį penktadienį, sausio 7 dieną, specialiomis pamaldomis, pasninku ir dosnumo ženklais minėti kaip Solidarumo su cunamio aukomis dieną. Ganytojas, pabrėžęs airių katalikų tradiciją užjausti ir padėti visiems nelaimės ištiktiems žmonėms ir primindamas cunamio sukeltos tragedijos Pietryčių Azijoje mastą, teigė, jog dabar iškilo būtinumas „suteikti paramą nukentėjusiesiems ir padėti jiems atkurti normalų gyvenimą“.

Airijos primas pirmiausia pakvietė tikinčiuosius tą dieną šeimose ir bendruomenėse rasti laiko susirinkti ir pasimelsti už nelaimės Pietryčių Azijoje aukas ir nukentėjusiuosius bei išreikšti padėką Dievui už savo sveikatą bei gerovę. Arkivyskupas Š.Bredis, taip pat paragino tikinčiuosius tą solidarumo dieną pasninkauti pagal tinkamas kiekvienam atvejui sąlygas. O dėl dosnumo, tai jis pasiūlė visose Airijos parapijose artimiausią sekmadienį (tai buvo sausio 9 diena) paskelbti specialią rinkliavą per šv. Mišias ir surinktas lėšas perduoti Airijos episkopato paramos tarnybai „Trocaire“. Airijos primas kreipėsi ir į šalies vyriausybę bei kitas humanitarines organizacijas ir kvietė rodyti atitinkamą dosnumą bei spartą telkiant paramą nukentėjusiesiems Indonezijos, Indijos, Šri Lankos ir Tailando regionams.

Tarp kitų daugybės konkrečių iniciatyvų padėti gruodžio 26 dieną nusiaubtų Pietryčių Azijos regionų žmonėms, verta paminėti ir Vokietijoje ypač aktyvios Šventosios vaikystės misionierių draugijos veiklą, kurioje dalyvauja jaunieji katalikai, norintys pagelbėti neturtingų šalių vaikams. Šiai organizacijai, Vokietijoje žinomai Kindermissionswerk, KMW arba tiesiog „Sternsingers“ vardu, priklauso apie 500 tūkst. mokyklinio amžiaus vokiečių vaikų, kurie per Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventę persirengę „karaliais“ eina nuo vieno namo prie kito, gieda tradicines giesmes ir renka aukas nuskurdusiems Trečiojo pasaulio vaikams.

„Šternzingeriai“ kiekvienų metų aukų rinkimo akcijai pasirenka vienos kurios neturtingos šalies vaikus (2005 metams iš anksto buvo pasirinktas Tailandas), kurių paramai skirtiems projektams per regione dirbančius misionierius bei Popiežiaus nuncijus atiduoda akcijoje surinktus pinigus. Dėl įvykusio cunamio katastrofos KMW savo „vaikai padeda vaikams“ iniciatyvą dabar skyrė paramai ne tik Tailando, bet ir Indonezijos bei Indijos bendraamžiams, kontaktuodami su stichinės nelaimės vietose veikiančiomis vienuolių bendruomenėmis. Šie jaunųjų vokiečių misionierių nutiesti „solidarumo tiltai“ dėl jaunatviško entuziazmo įgijo tarptautinį pripažinimą. Per Trijų Karalių šventę Bažnyčioje minint ir Vaikų misionierių dieną popiežius Jonas Paulius II iškilmėje džiaugėsi vaikų įnašu į pasaulio evangelizaciją ir prisidėjimu prie jo saugumo stiprinimo.

Visi esame tarpusavyje priklausomi kaimynai

Su būdingu solidarumu ir dosnumu į pagalbos šauksmą Pietryčių Azijoje atsiliepė Jungtinių Valstijų katalikai. Šalies episkopato pagrindinė karitatyvinė struktūra, – Katalikų Šalpos tarnyba (Catholic Relief Services, CRS), – pažadėjusi cunamio nelaimės ištiktam regionui suteikti paramą už 25 milijonus dolerių, per pirmąsias devynias dienas po katastrofos jau buvo surinkusi septyniolika milijonų dolerių aukų. Ši tarnyba ypač efektyviai išnaudojo internetinį aukų rinkimo būdą per savo interneto svetainę www.catholicrelief.com. Jau pirmosiomis dienomis internetu buvo paaukoti devyni milijonai dolerių, tuo tarpu kasmet į šią svetainę ateidavo tik apie vieną milijoną dolerių per visus metus. „Dabar mes gauname iki 100 tūkstančių dolerių vidutiniškai per vieną valandą, – sakė CRS atstovė žiniasklaidai Karena Maul, pabrėždama ypatingą tikinčiųjų mobilizaciją.

Jungtinių Valstijų katalikų parapijose pagrindinės aukų rinkliavos nuo cunamio nukentėjusiems žmonėms vyko per praėjusio savaitgalio (sausio 8-9 d) pamaldas. „Mūsų širdys turi būti su tais žmonėmis, kurie visada turėjo labai nedaug, o dabar prarado beveik viską, aiškino JAV sostinės Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas savo diecezijos kunigams tuo tikslu paskelbtame potvarkyje. – Mes jų negalime palikti be paramos; kartu su maldomis turime savo broliams ir seserims kitoje pasaulio pusėje parodyti gailestingumą“.

Pats kardinolas T.Makarikas tapo vienu pirmųjų Vakarų ganytojų sausio pirmoje pusėje išsirengusiu į kelionę po nuo cunamio nukentėjusias Pietryčių Azijos šalis. Jis norėjo tiesiogiai pareikšti joms savo ir JAV Bažnyčios bei visų amerikiečių solidarumą ir geriau susipažinti su reikiamos paramos detalėmis. Kelionės išvakarėse duodamas interviu Vašingtono televizijai kardinolas T.Makarikas sakė, kad nori būti kartu su katastrofos ištiktais žmonėmis, „paguosti juos, melstis su jais, pasakyti jiems, kas mes meldžiamės už juos ir esame susirūpinę dėl jų padėties“. Ganytojas pažymėjo, kad visi žmonės yra broliai ir seserys, viena šeima, todėl Pietryčių Azijos gyventojams jis nori pasakyti, jog „kai jie kenčia, mes kenčiame. Kai jie sužaloti, mes esame sužaloti ir kai jie patiria stygių, mes turime jiems padėti“.

Iš tikrųjų tas neįprastas materialinio ir dvasinio solidarumo pakilimas, kurį pasaulio visuomenė rodo Pietryčių Azijai po ją ištikusios tragedijos, tampa įprasminimu popiežiaus Jono Pauliaus II mokymo, kad dabartinis planetą apėmęs globalizacijos procesas pirmiausia išsilietų į solidarumo globalizaciją. Esant dabartiniam komunikacijų išsivystymui, kai, sėdint savo kambaryje, lyg per langą galima stebėti, kas dedasi kitame pasaulio pusrutulyje, planeta tampa vis mažesnė, ir visi žmonės vis labiau jaučiasi esantys tarpusavyje priklausantys kaimynai. Tai yra pagrindas pasaulio visuomenei tapti išmintingesnei, suvokiant, kad jos normalią egzistenciją gali garantuoti tik nuoširdus ir dosnus bendradarbiavimas, panaudojant turimus resursus kitų nelaimės pasekmėms įveikti.

Čia vėl galima prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus II kreipimąsi 2005 metų Pasaulinei taikos dienai, kuriame jis pirmą kartą Bažnyčios socialiniame mokyme pavartoja „pasaulio piliečio“ sąvoką, šioje globalizuotoje visuomenėje visiškai pateisinamą ir priimtiną. „Kiekvienas žmonijos narys tampa tarsi pasaulio piliečiu, turinčiu atitinkamas teises ir pareigas, nes visi žmonės yra vienijami bendros kilmės ir aukščiausiosios paskirties, – rašo Šventasis Tėvas. – Rasizmo pasmerkimas, mažamečių gynimas, pagalba migrantams ir pabėgėliams bei tarptautinio solidarumo mobilizavimas (tai ypač aktualu dabar, po katastrofos Pietryčių Azijoje – M.B.) siekiant padėti vargšams yra ne kas kita, kaip nuolatinis pasaulinio pilietiškumo taikymas“.

EPA-ELTA nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"