Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Afganų vaikams patinka lietuviškos Kalėdos

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Lietuviškų Kalėdų šurmulio Ahmadų šeimoje nepajutome

Turiu prisipažinti, kad jau senokai lankiausi tokioje šeimoje, kurioje prieš Kalėdas visiškai nesijaustų prieššventinio šurmulio ir kuri taip atkakliai, ištvermingai siektų pasirinkto tikslo, nepaisydama kasdienių sunkumų. „Noriu, kad mums leistų gyventi Lietuvoje, kad vaikai mokytųsi, užaugtų gerais žmonėmis, gautų darbą“, - sako Salina Ahmadi.

Savo pirmąją pažintį su Lietuva Ahmadų šeima pradėjo Pabradėje. Pusantrų metų jie praleido Rukloje. Ukmergėje afganistaniečiai taip pat gyvena pusantrų metų. Čia gimė ir mažoji dukrelė Saldo. Trys šios šeimos atžalos mokosi Dukstynos pagrindinėje mokykloje.

Karo pabėgėliai

Apsilankius Dukstynos mikrorajone gyvenančioje Ahmadų šeimoje, mane pasitiko guvi mergaitė Arizo, kuri puikiai kalba lietuviškai. Šeimos galva Ahmadas Samis ir jo žmona Salina šiek tiek pramokę mūsų kalbos, tačiau tarpusavyje šneka dari kalba. Vyriausioji dukra Arizo ėmėsi atsakingo vertėjos darbo.

Jauna šeima teigė, kad jie gyveno Afganistano sostinėje Kabule, tačiau per karą neteko pastogės. Todėl, kaip ir daugelis jų kraštiečių, nusprendė laimės ieškoti kitoje šalyje. „Mūsų giminė išsisklaidžiusi po visą pasaulį. Mums visai nesvarbu, kokioje šalyje apsistoti, svarbu, kad leistų gyventi, dirbti, o vaikams mokytis. Turėjome keliauti į kitą šalį, bet pasienyje mus sulaikė“, - sako Salina.

Kalbai pakrypus apie Afganistaną, jų papročius, Ahmadas Samis atsargiai iš skudurėlių išvynioja ir pagarbiai kelis kartus pabučiuoja Koraną, šį ritualą pakartoja ir jo žmona. Ši šventa knyga – vienintelis daiktas, primenantis namus. Vyras pasakoja, kad jų šalyje tikėjimui skiriamas labai didelis dėmesys. Ten gyvenantys žmonės penkis kartus per dieną meldžiasi ne tik mečetėje, bet ir namuose. Maldos namuose vyrai ir moterys meldžiasi atskirose patalpose. Čia, Lietuvoje, vyras ir žmona griežtai laikosi savo papročių, nepamiršta Dievo, maldos. Tik vaikai, lankantys mokyklą, negali penkis kartus per dieną melstis.

Namuose kepa duoną

Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai prieš šventes gali tik pasvajoti apie gardesnį kąsnį, dovanas. „Pinigų skirta tik trims mėnesiams, kaip toliau gyvensim - nežinia.Vienam šeimos nariui per dieną skiriami tik keturi litai. Trims vaikams, lankantiems mokyklą, reikia ir sąsiuvinių, ir kitų mokslui skirtų priemonių. O dar apranga. Mes apskaičiuojame kiekvieną savo pirkinį. Šiais metais vaikai kalėdinių dovanų neturės“, - tvirtina moteris.

Ahmadas Samis, pusmetį gyvenantis Ukmergėje, tikino, jog į darbo biržą jau pramynė kelius ir takelius. Vyras pasakoja, kad darbo birža jam jokio darbo nepasiūlo ir vis liepia laukti. Žmona namuose kepa labai skanią duoną, sakė galinti ją pardavinėti turguje, kad šitaip užsidirbtų pinigų, tačiau nedrįsta. Šeimininkai pasiilgsta savo šalyje auginamų ryžių, kurie daug skanesni ir didesni nei pas mus, kitų jiems įprastų patiekalų.Vyriausioji dukra pasakojo, kad namuose daugiausia valgydavo ryžius, makaronus, įvairią mėsą, išskyrus kiaulieną.

Ahmadų šeima tėvynėje Naujuosius metus švęsdavo kovo mėnesį. Kabule jie taip pat puošdavo blizgančiais savo gamybos žaisliukais kieme žaliuojantį medį. Namuose šios šventės metu simboliškai uždegamos žvakės. Svečiai vaišinami tradiciniu patiekalu, kuris gaminamas iš septynių džiovintų vaisių rūšių, cukraus ir vandens. Vakare visi valgo plovą. Dovanojamos dovanos. Šiai šventei šeimininkės kepa pyragus, sausainius, perka saldainius. Salina pasakojo, kad turtingose šeimose kepami šašlykai, valgomi kiti mėsos patiekalai, tortai. Pati didžiausia šventė musulmonams - Id kurbon’as. Šios šventės metu stengiamasi nukeliauti į Dievo rūmus Egipte ir atgailauti už savo nuodėmes.

Vaikai turi daug diplomų

Dukstynos pagrindinę mokyklą lankantys afganistaniečių vaikai teigė, kad jiems patinka lietuviška Kalėdų šventė. „Ši šventė linksma, smagi, daug žaidžiame su klasės draugais, susipažįstame su naujais draugais, gauname dovanų“, - džiaugėsi Arizo. Vaikai prisiminė, kad praėjusiais metais klasėje šventė kalėdinį žiburėlį, gavo kvietimą į Kultūros centrą, kur vyko spektaklis „Pepė ilgakojinė“, susitiko su Kalėdų Seneliu, gavo dovanų.

Vaikai labai gražiai atsiliepė apie šios mokyklos pedagogus, jų rūpestingumą. Ketvirtokas Džavidas noriai lanko sporto mokyklą, žaidžia futbolą. Šiais metais jis kalėdiniame mažojo futbolo turnyre pripažintas geriausiu Ukmergės komandos žaidėju, jam įteiktas diplomas. Berniukas tvarkingoje dėžutėje laiko medalį, padėkos raštus, kurie atiteko jam už aktyvų žaidimą futbolo rungtynėse.

Arizo taip pat turi nemažai apdovanojimų. Kaip teigė mergaitė, ji turėjo ir daugiau diplomų, tačiau nežinojo, kad juos reikia saugoti, ir išmetė. Vyriausioji Ahmadų šeimos dukra apdovanota padėkos raštu už aktyvų žaidimą kvadrato varžybose, kuriose jos klasė iškovojo antrąją vietą. Dukstynos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja L.Lučanova sakė, jog šie vaikai guvūs, visur aktyviai ir noriai dalyvauja.

Ukmergė

Reginos MACKELIENĖS nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"