Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Po keturiasdešimt penkerių...

Elvyra Žeižienė

Taip savo atsisveikinimo ir padėkos koncertą kauniečiams pavadino buvusi garsi Lietuvos estrados dainininkė Lilijana Ablėnaitė. Kauno menininkų namuose su gėlėmis susirinko buvę daininkės gerbėjai, pažįstami ir tie, kurie su mėgstama dainininke susipažino po koncerto. Buvusią Juozo Tiškaus estradinio ansamblio solistę išgarsino populiariosios„Na palauk“, „Kelionės daina“, „Vėjas“.Pastaroji daina išeivijos dainininkei Elenai Blandis (JAV) pelnė pirmąją vietą. L.Ablėnaitė sovietmečiu pirmoji išdrįso į savo repertuarą įtraukti Vakarų šalių kompozitorų dainas,kurios koncertų salėse skambėdavo „bisui“...

Kaunas sutiko šiltai

Kaune, gimtajame mieste, iš sostinės atvykusi dainininkė buvo sutikta labai šiltai. Publika dainavo ir šoko drauge. Su L.Ablėnaite koncertavo kauniškiai muzikantai Kęstutis Paulaitis (elektrinis pianinas), Rimtautas Augustinavičius (triūba) ir Saulius Skuodis (elektrinė gitara). Pasak solistės, ji labai dėkinga šiems muzikantams, padėjusiems jai surengti šį koncertą. Čia pat veikė ir L.Ablėnaitės tapytų paveikslų bei šaržų paroda, koncerto metu Danguolė Gulbinaitė paskaitė dainininkės sukurtų eilių.

L.Ablėnaitė prisipažino , jog savo dainų tekstus kurianti pati.Būdama trisdešimt ketverių, 1968 metais, ji drauge su Lietuvos plokštelių studija bei Valstybinio radijo orkestru 33 tūkst. tiražu išleido autorinę plokštelę, kuri po to buvo pakartota dar tris kartus.Šios dainos tapo populiarios. Lietuvos radijo fonotekoje ligi šiol saugomos 23 jos autorinės dainos.

Šiemet gražų jubiliejų minėjusi dainininkė savo jaunatviška energija, sužavėjo žiūrovus. Jie linkėjo, kad atsisveikinimo su žiūrovais koncertas taptų nauja pradžia.Dainininkės dainų repertuaras labai įvairus: tai estradinės, lyrinės, patriotinės partizanų bei folklorinės dainos.Televizijos žiūrovai su L.Ablėnaite ir kitais pamėgtais septintojo dešimtmečio dainininkais turėjo progos susitikti Editos Mildažytės laidoje „Nepamirštos žvaigždės“. Taip pat ji po daugelio metų koncertavo didžiuliame renginyje „Moterys prieš smurtą“ bei dar dviejuose LNK televizijos surengtuose koncertuose. Dainininkės repertuaras įvairus, veržlus, kaip ir jos pačios gyvenimas.

Žygiuojanti su gyvenimu

Dainininkė sakosi , jog nuo pat vaikystės jai rūpėjo veikla, visuomet „kariaudavo“ už tiesą ir būdavo skriaudžiamųjų pusėje. Pati dar ankstyvoje vaikystėje patyrė persekiojamųjų dalią. Antrojo pasaulinio karo metais jos tėtis, dirbęs Vilniaus geležinkelio depe meistru, buvo suimtas KGB ir išsiųstas į lagerį.Mama buvo vokiečių kalbos mokytoja . Lilijanos šeima, bėgdama nuo persekiojimų, slapstėsi Kretingoje ir jos apylinkėse.Vėliau ji su mama persikėlė į Kauną. Čia Lilijana baigė 3-iąją vidurinę mokyklą.Po to – Kūno kultūros institutą. Aukšta daili mergina žaidė Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos tinklinio rinktinėse.Įgijusi patirties, treniravo „Spartako“ bei Veterinarijos akademijos vyrų komandas.

1959 metais gabi, gerą balsą turinti mergina buvo pakviesta į Valstybinės filharmonijos Juozo Tiškaus vadovaujamą estrados orkestrą, su kuriuo išvažinėjo visą Lietuvą ir tuometinę Sovietų Sąjungą. Vėliau, pašlijus sveikatai, perėjo dirbti į mokslinį metodinį darbą tuometinėjė Kultūros ministerijoje.

Prasidėjus Atgimimui Lilijana visa širdimi įsiliejo į dainuojančios revoliucijos gretas.Su partizaniškų dainų repertuaru apvažinėjo visos Lietuvos kaimus ir miestus. 1989 metais Vilniuje įkūrė partizanų dainų ansamblį „Salvė“. Jame dainuotas dainas yra įrašiusi į kasetę.

Dainininkė taip pat yra Sausio 13-osios brolijos narė. Tą visai Lietuvai įsimintiną naktį iš Seimo rūmų antrojo aukšto pro atvirus langus vedė visą „Dainuojančios revoliucijos“ vakarą. Po to dar tris savaites Seimo gynėjams savanoriams rengė koncertus, paskaitas, pokalbius.

Šiemet gavo Lietuvos Prezidento apdovanojimą – Sausio 13-osios medalį.

Mėgstanti kurti

Buvusi estrados solistė L.Ablėnaitė skaitytojams ir paskaitų mėgėjams dar yra žinoma kaip Lilijana Miškinienė. Ji sakosi mėgstanti rašyti ne tik eiles, bet ir pamfletus, šmaikščius ketureilius. Moteris nuolat domisi įvykiais mūsų šalyje ir svetur. Tad ji buvo mielai kviečiama ir į televizijos laidas : „Prieštarauk“, „Paskutinė kryžkelė“, „Frontas“, „Srovės“ ir kitas. Tai pat ji mielai parašo ir mūsų į „XXI amžiaus“ laikraštį, už ką esame labai dėkingi ir linkime aštrios plunksnos ir ateity.

Pasak p. Lilijanos, jai visuomet būdavo gaila neįgalių, senatvės problemų ir nepriteklių kamuojamų žmonių.Nors pati vos suduria galą su galu, gyvena iš kuklios pensijos, ji ligi šiol savanoriškai rūpinasi pensininkų socialiniais bei kultūros reikalais, yra įkūrusi šio amžiaus žmonių klubą ,Salve“. Už tai yra gavusi Vilniaus mero padėką.

Su p.Lilijana susitikome mažytėje Vilniaus senamiesčio kavinukėje. Kalbėjomės, dalijomės koncerto Kaune įspūdžiais. Ji tarsi patarė rašinį apie jos paskutinį koncertą pavadinti „gulbės giesme“. Tačiau veiklioji moteris kupina naujų sumanymų todėl, taip norėtųsi tikėtis bei palinkėti šiai veikliai meniškos sielos ,jaunatviškai „senjorai“, kad jos atsisveikinimo koncertas vėl taptų kažko naujo pradžia...

© 2004 "XXI amžius"