|
Lietuvos pasipriešinimui sovietinei okupacijai
60 metų
Ką byloja paminklas Lietuvos laisvės armijai
Beveik prieš porą metų Plateliuose (Plungės r.) buvo atidengtas
paminklas Lietuvos laisvės armijai (LLA). Prieš 60 metų rytiniame
Platelių ežero krante, Plokštinės miške, stovyklavo LLA kariai vanagai.
Žmonės juos vadino Lietuvos kariuomene. Ne vienas lietuvis tebeturi
sovietinės mokyklos iškreiptą požiūrį į Lietuvos istorinius įvykius.
Tad vis dar aktualu prisiminti karo ir pokario laikų įvykius.
Organizacinis laikotarpis ir pogrindinė veikla
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva patyrė Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos okupacijas, dėl kurių kilo lietuvių pasipriešinimas. 1941 metų gruodį Vilniuje susikūrė Lietuvos laisvės armija. Jos steigėjas Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. LLA buvo slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis.
Pirmiausia LLA kūrė organizacines struktūras, kaupė ginklus, pogrindyje priešinosi nacių okupacijai: trukdė mobilizuoti Lietuvos vyrus į vokiečių kariuomenę, vežti žmones dirbti į Vokietiją; platino pogrindinę spaudą.
Šios okupacijos pabaigoje LLA buvo masiškiausia pasipriešinimo jėga, ji turėjo apie 10 tūkst. narių. Žymiausi jos organizatoriai ir vadai: Kazys Veverskis-Senis, Pranas ir Aleksandras Veverskiai (LLA vado broliai), gen. M.Pečiulionis-Miškinis, kpt. J.Čeponis-Tauragis, P.Bartkus-Žadgaila, ltn. A.Eidimtas-Papunis, kpt. Karalius-Varenis, inž. Snarskis-Šnairys, aviac. kpt. J.Kasperavičius-Visvydas, kpt. Krištaponis, Vytautas Šniuolis, kpt. A.Kazanas ir jo sūnus ltn. M.Kazanas-Mutka, ltn. A.Kubilius, V.Montvydas-Žemaitis, J.Misiūnas-Žalias Velnias, mokyt. J.Šibaila-Merainis, mjr. B.Kaletka-Senis, ltn. D.Vaitelis-Briedis, kpt. J.Žemaitis-Lukas,Vytautas, L.Vilutis-Arūnas, mjr. J.Semaška-Liepa, pulk. P.Budraitis ir kiti. Ne vienas iš jų vėliau tapo ir partizanų vadais, žuvo už Lietuvos nepriklausomybę.
Priesaika kovoti už nepriklausomybę
1944 metų vasarą Rytų frontas Lietuvą perkirto į dvi dalis. Rytinėje Lietuvos dalyje šeimininkavo raudonųjų okupantų frontininkai; vakarinėje vokiečiai. Tuo metu nepriklausomybės viltis lietuvių visuomenėje buvo ypač gyva. JAV ir Didžioji Britanija Atlanto Chartijoje buvo pažadėjusios tautoms teises atgauti valstybinę nepriklausomybę, prarastą per karą. LLA vadai taip pat pasikliovė šiais pažadais, Vakarų ir Rytų konflikto neišvengiamumu bei po karo turėsiančios įvykti Taikos konferencijos teisingumu.
Turint tokias ateities perspektyvas, nesunku buvo vyrus pašaukti prie ginklų. 1944 m. liepos 1 d. LLA buvo paskelbta karinė padėtis: visi jos nariai, pajėgūs naudoti ginklą, privalėjo burtis į rinktines, dislokuojamas miškuose. Organizacija buvo padalyta į du sektorius: veikiantįjį VS, pavadintą Vanagais, ir organizacinį OS. Vanagai ginkluoti partizanai, OS sėslieji partizanai, aprūpinantys VS maistu, transportu, informacija, ryšiais ir pan. Vokiečiai beveik nereagavo į besiburiančius lietuvių partizanus, nes savo ambicijas buvo palaidoję Rusijos platybėse. Be to, Vermachto vadovybė prieš pasitraukdama ketino palikti diversantų grupes ir skatino partizaninį karą. 1944 metų vasarą vokiečiai ėmė ieškoti kontaktų su prieškarinės Lietuvos karininkais, nežinodami (o gal nepaisydami) apie jų priklausymą LLA ir kitoms pogrindžio organizacijoms.
LLA rengėsi ginklu priešintis antrajai sovietų okupacijai. Bet trūko ginklų, radijo aparatūros ir radistų ryšiams sukurti. Tuo reikalu buvo pradėta tartis su vokiečių karininkais.
Vokiečiai įsipareigojo tiekti ginklus ir radijo aparatūrą partizanų būriams; parengti radistus bei žvalgų ir diversantų grupes. Lietuviai į vokiečių karinės žvalgybos mokyklas pasiuntė apie 200 savanorių, kurie po apmokymų 1944 m. lapkričio 1945 m. kovo mėnesiais buvo parskraidinti į okupuotą Lietuvos teritoriją imtis partizaninio karo. Žvalgybinė veikla LLA buvo paranki, bet diversinę veiklą vadai uždraudė: nesprogdinti jokių objektų, nes jie bus reikalingi nepriklausomos Lietuvos valstybei.
LLA vadų susitarimas su vokiečiais buvo tik laikinas karinis sandėris. Bet LLA niekada nebuvo išsižadėjusi Lietuvos nepriklausomybės: gautus ginklus numatė karo pabaigoje atsukti ir prieš vokiečius, jeigu jie kėsintųsi į Lietuvos laisvę. Vokietijoje parengti desantininkai sovietų istorikų buvo vadinami parsidavėliais, tėvynės išdavikais, vokiečių šnipais, diversantais ir pan. Tačiau jie buvo ne tėvynės išdavikai, o Lietuvos laisvės kovotojai.
LLA Vanagų Platelių stovykloje 1944 m. rugpjūčio 15-25 d. buvo surengti karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymai. Vanagai buvo gen. M.Pečiulionio-Miškinio prisaikdinti; perskaitytas LLA vyriausiosios vadovybės įsakymas grįžti į gimtąsias vietas ir vykdyti pasipriešinimą.
LLA tapo partizaninio karo branduoliu
Pajutęs ginkluotą pasipriešinimą, sovietinis saugumas sužinojo ir jo vardą Lietuvos laisvės armija. Jai sunaikinti enkavėdistai dėjo daug pastangų. 1944 m. gruodžio 28 d. žūsta vyriausiasis vadas K. Veverskis. 1945 metais buvo sunaikinta daug štabų ir vadų. 1945 metų gruodį sunaikintas vyriausiosios vadovybės štabas, vadovaujamas gen. M.Pečiulionio. 1946 metais LLA dar buvo likę daug žemesniųjų vadų, struktūrų ir nemažai narių. Suplūdus į miškus tūkstančiams naujų partizanų, 1946 metais LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) struktūrose, dokumentuose, kovos tradicijose. Jos pagrindu kūrėsi naujos partizanų struktūros, dažnai dar palikdamos LLA pavadinimą: 5-oji LLA Didžiosios Kovos apygarda, 3-ioji LLA Vytauto apygarda, LLA Žemaičių apygarda ir kt.
1949 m. vasario 2-22 d. įkurtos LLKS tarybos Prezidiumo visi pareigūnai J.Žemaitis-Vytautas, P.Bartkus-Žadgaila, Bronius Liesys-Naktis, J.Šibaila-Merainis buvo LLA nariai. Pati LLA transformavosi į visuotinę pasipriešinimo organizaciją, išlikdama gyva iki kovų pabaigos 1953 metais. Ji nustojo egzistavusi žuvus jos buvusiems vadams. Vyriausiasis vadas gen. J.Žemaitis-Vytautas buvo suimtas 1953 metų gegužę (nužudytas Maskvoje), o paskutiniosios išlikusios Žemaičių apygardos vadas V.Montvydas-Žemaitis žuvo 1953 m. rugpjūčio 2 d.
Po 60 metų vėl prisiminta
Vanagų stovyklos prie Platelių ežero 60-mečiui pažymėti Plungės rajono LPKTS, LPKS skyriai organizavo šventę. Suvažiavo buvę LLA nariai, partizanai, jų giminės, politiniai kaliniai, tremtiniai, suėjo vietos gyventojai. Šventę parėmė Krašto apsaugos ministerija. Dalyvavo Lietuvos karo akademijos, Kauno įgulos karininkų ramovės, Alytaus, Klaipėdos, KASP Telšių įgulų kariškiai, gen. P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės kariai, šauliai. Atvyko Telšių apskrities Viršininko administracijos atstovas, Plungės rajono savivaldybės tarybos, LR Seimo nariai bei kiti pareigūnai.
Giedojo politinių kalinių ir tremtinių choras Tėvynės ilgesys, Platelių klebonas kun. Antanas Gylys aukojo šv.Mišias už žuvusiuosius dėl tėvynės. Dalyviams didelį įspūdį paliko karių rikiuotė, orkestras, salvė ir vaišės kareiviška koše. Gražus buvo Gondingos kolektyvo koncertas prie Platelių ežero.
Svarbiausiu šventės akcentu tapo paminklas Lietuvos laisvės armijai. Dar 2004 metų pradžioje Platelių seniūno kabinete buvo svarstyta, koks jis turi būti. Tarėsi seniūnas Antanas Krištupas, rėmėjas Albinas Klimas, skulptorius Antanas Vaškys bei iniciatorius ir užsakovas Vytautas Urbikas. Skulptorius A.Vaškys sukūrė projektą, kurį pats ir įgyvendino.
Pažvelgus į iš akmens tašytą paminklą, visų pirma krenta į akis senovės karžygio figūra. Kuo ji siejasi su LLA, veikusia XX amžiaus viduryje? Senovės karžygys tai istorinis lietuvių kovų už laisvę simbolis. Juk ir LLA kūrėjai leido laikraštį Laisvės karžygys. Paminkle iškalta sentencija: Lietuvių kova dėl Laisvės amžina. Datos 1941-1944-1953 žymi LLA veiklos chronologinius rėmus. 1941-ieji reiškia kūrimąsi ir pogrindinės veiklos pradžią, 1944-ieji yra dviejų okupacijų riba, žyminti ir LLA kovos naują etapą ginkluotą kovą, pasibaigusią 1953 metais. Paminklo viršuje esantis Vytis simbolizuoja nepriklausomą Lietuvos valstybingumą, kurio atkūrimas buvo svarbiausias LLA tikslas. Kuriant ir statant paminklą, pagrindinis vaidmuo teko skulptoriui A.Vaškiui ir rėmėjui Žemaitijos verslininkui A.Klimui.
Vytautas URBIKAS,
LLA minėjimo organizacinės grupės narys
© 2004 "XXI amžius"
|