|
Jaunieji sakalai
Po Antrojo pasaulinio karo įvairiausiais būdais buvo kovojama prieš sovietinius okupantus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Daug jaunų vyrų žuvo, buvo ištremta į Sibirą, įkalinta kalėjimuose ir lageriuose, kuriuose žmonės mirė badu, sušalo, buvo nukankinti tardytojų, konclagerių prižiūrėtojų. Tačiau jaunimo siekis iškovoti laisvę buvo nepalaužiamas.
1951 metais, kai ginkluota partizaninė kova perėjo į kitą etapą, Molėtų vidurinėje mokykloje buvo įkurtas būrelis Jaunieji sakalai. Jam vadovavo jauni mokytojai. Jie būrė vyresniųjų klasių moksleivius pasipriešinti sovietiniam režimui, skatino vaikus nestoti į pionierių organizaciją, trukdė kurtis komjaunimui, ragino lankyti bažnyčią, nepamiršti tautiškumo, būti Lietuvos patriotais.
Tačiau neilgai ši organizacija išsilaikė. 1951 m. gruodžio 27 d. LSSR MGB gavo pranešimą apie Molėtų vidurinėje mokykloje veikiančią slaptą antisovietinę jaunimo organizaciją. Saugumiečiai tuoj pat ėmėsi darbo ir 1952 metų pavasarį Jaunųjų sakalų veikla buvo nutraukta. Suėmė keturis jaunuolius, kurie dirbo mokyklose. Išaiškino, kad organizacijai vadovavo Čiulėnų septynmetės mokyklos direktorius Pranas Liuima. Jam talkino mokytojas Alfonsas Čivilis, Vytautas Pivoras ir Napalys Čivilis. Žinoma, visų Jaunųjų sakalų narių išaiškinti ir suimti nepavyko. Tačiau jų veikla buvo nutraukta, bet ne visiškai. Organizacijos vadovai dirbo ne tik Molėtų vidurinėje mokykloje, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Pažangios jaunimo grupės veikė Levaniškių, Drąsenų, Čivylių, Toliejų, Braškiškų, Mindūnų ir kituose kaimuose. Joms vadovavo patriotiškai nusiteikę dažniausiai pradžios mokyklų mokytojai.
Jaunųjų sakalų grupės taip pat įsikūrė Pašekščių, Šnieriškių, Budriškių, Kraujelių ir kituose kaimuose. Didelės įtakos jaunimo veiklai prieš sovietinę okupaciją, priverstinę kolektyvizaciją turėjo jaunas buvusios Pašekščių septynmetės mokyklos mokytojas Jonas Vyšniauskas, kuris netrukus buvo areštuotas ir nuteistas kalėti. Grįžęs iš Sibiro jis dirbo melioratoriumi (atsakingesnių pareigų komunistai užimti jam neleido).
Kitame Molėtų rajono pakraštyje antisovietinę jaunimo grupę buvo subūręs Migiškių pradinės mokyklos mokytojas Stasys Urbonavičius. Šis 19 metų jaunuolis prieš okupacinę santvarką nukreipė ne tik nedidelio Migiškių kaimelio, bet ir aplinkinių Gruodžių, Trumponių, Laičių, Šunakojų, Pabarų ir kitų kaimų jaunimą. Įtakos turėjo pažangios idėjos, kurios sklido iš netoli esančio Balninkų miestelio ir jo apylinkių (Balninkai tada priklausė Kavarsko r.), nes čia jas skleidė buvęs Balninkų progimnazijos mokytojas, Lietuvos partizanų vadas, pulkininkas Juozapas Šibaila (1905-1953).
Aktyvi Jaunųjų sakalų veikla buvo Akmenių, Inketrio, Žiūrų, Avilčių ir kituose Molėtų rajono kaimuose. Tačiau NKVD greitai antisovietinę veiklą numalšino. Buvo suimti ir nuteisti nuo dešimties iki 25 metų kalėti Jonas Barčius, Janina Matijošiūtė, Petras Bimbiris, Vytautas Matijošius, Vytautas Pivoras ir kiti jaunuoliai.
Algirdas MEILUS
© 2004 "XXI amžius"
|