|
Žlungančios viltys
Petras KATINAS
Vienas Seimo narys, beje, jau buvęs juo LDDP piramidės statybos metais, sakė esąs pasibaisėjęs tuo, ką išvydo dabartiniame Seime. Pasak parlamentaro, jis pasijuto atsidūręs nupilietintų mankurtų ir kagėbistų lizde. Seimo narys teigė, jog daugelis darbiečių ir valstiečių ne tik kuluaruose, bet ir iš Seimo tribūnos atvirai tyčiojasi iš nepriklausomybės, kiekvienam normaliam piliečiui švenčiausių vertybių. Pagrindinės pokalbių temos privataus verslo reikalai. Nereikia ir pasisukioti Seimo koridoriais, kad pamatytum, jog dabar tokių veikėjų į Seimą prigužėjo kaip niekad. Jiems negalioja jokios etikos ar moralės normos, netgi įstatymai. Štai vienas tokių ryškiausių Seimo naujokų žemdirbys, K.Prunskienės bendražygis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas nė už ką nenori atsisakyti šio pelningo posto, ir visai nesvarbu, kad pagal Konstituciją Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis. Jau nekalbant apie gausiai mokamas iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Ir nieko jam nepadarysi. Tiesa, žemdirbys ar valstietis J.Ramonas surado Darbo kodekse kažkokį straipsnį, kuris leidžia pasiimti tikslines netgi ketverių metų atostogas Seimo nario pareigoms atlikti. Etikos ir procedūrų komisija ir jos pirmininkas, beje, buvęs vienas iš nedaugelio padoriausių ministrų buvusiame Ministrų kabinete, Algirdas Monkevičius nerado kitos išeities, kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad tas nuspręstų, ar J.Ramonas nusipelnė apkaltos už priesaikos sulaužymą ir Konstitucijos pažeidimą. Tad kodėl gi J.Ramonas taip įsikibęs į Žemės ūkio rūmų pirmininko kėdę? Reikalas labai paprastas. Dar liko nepaskirstytos visos SAPARD programos lėšos.
Tačiau J.Ramonas ne vienintelis toksai. Kodėl galimi tokie akibrokštai aukščiausiojoje įstatymų leidžiamosios valdžios institucijoje, ko gero, težino tik vienas Seimo Pirmininkas, už nieką neatsakantis Premjeras, o dabar, kaip paaiškėjo kagėbistinio skandalo metu, ir pats Prezidentas. Kurgi Seimo Pirmininkas nukišo jo kelerius metus reklamuotą Politikų elgesio kodeksą, matyt, ir pats nežino. Akivaizdu, kad tokio kodekso nenorėjo nė buvusio Seimo dauguma, tuo labiau dabartinė nomenklatūrinė-partinė-kagėbistinė didžioji koalicija, kuri tiesiog netveria džiaugsmu, kai pats Prezidentas ragina visiems laikams palaidoti praeitį. Arba, anot garsiojo skandalingojo Rusijos piliečio J.Borisovo advokato A.Liutvinsko, geriausiai būtų išvis sudeginti visus KGB archyvus, kad jų nė kvapo neliktų. Štai tada ministrais, departamentų direktoriais galėtų tapti ne tik KGB rezervo, bet ir tikrieji kagėbistai. Beje, net liaudies gynėjas ir rašytojas V.Petkevičius prasiplepėjo, kad visi LKP CK aparato darbuotojai buvo KGB rezervistai. Taigi ir buvę CK instruktoriai, tarp kurių buvo ir dabartinis Seimo Pirmininkas.
Ką ten rezervistai. Štai neseniai nacionalinis Lietuvos radijas savo laidoje Mes moterys kėlė į padanges naują Seimo narę valstietę kažkokią Rimą Baškienę, tiesiog neužmiegančią ginant paprastų žmonių interesus. Parlamentarė labai atvirai didžiavosi, kad ir vidurinėje mokykloje, ir komunistinių nomenklatūrininkų kalvėje - tuomečiame Kauno politechnikos institute vadovavo komjaunimo organizacijoms, kur įgijo neįkainojamos patirties. Tai jau antroji Seimo narė, po sovietinės praeities šlovintojo ir Maskvos interesų gynėjo Seimo Europos komiteto pirmininko, irgi rezervisto A.Pekeliūno, viešai prabilo apie okupacijos metais buvusį rojų. Kiek tokių dabar sutūpė ant valdžios laktų, niekas nežino. Bet svarbiausia, kad ten jie visi jaučiasi labai patogiai ir jaukiai. Juk ne juokas, pats Premjeras juos visus labai myli ir pataria žiniasklaidininkams nekritikuoti aukščiausios klasės specialistų, kurių, kaip apgailestaudamas Premjeras praneša tautai, Lietuvoje yra labai nedaug. Iš tiesų oficialiai pripažįstama, jog Lietuvoje buvo per 400 KGB rezervo specialistų. Tad gal, anot Premjero, nereikia jais švaistytis. Na, o tie specialistai, vadovaujami didžiausio ir pragmatiškiausio iš jų Premjero, toliau suka galvas, kaip dar labiau užveržti kilpą brangiems Lietuvos žmonėms. Netgi mums gero nelinkintys rusų politologai, tokie kaip Viktoras Olžyčius, atkreipia dėmesį į kairiosios Lietuvos valdžios dviveidiškumą. Skelbiant apie socialinę orientaciją, viskas daroma priešingai. Mat pagrindinis Lietuvos valstybės biudžeto pajamų šaltinis ne verslas, o fiziniai asmenys, kurie iš savo pajamų sumoka net 33 proc. mokesčių! Taigi kiekvienas lietuvis atiduoda valstybei trečdalį savo atlyginimo, o už tai tegauna tik socialinių garantijų trupinius. Tačiau ir tų trupinių daugelis negauna. Kaip žinoma, verslui pelno mokestis tesiekia tik 15 proc., o paprastų žmonių iš gatvės, gyvenančių tik iš atlyginimų, - 33 proc. Nėra abejonės, kad dabartinėje valdančiojoje koalicijoje, kur milijonieriai groja pirmaisiais smuikais, toji socialinė orientacija visiškai išsigims ir liks tiktai popieriuje. Iki kitų rinkimų.
Ekonomistė Guoda Steponavičienė atkreipia dėmesį į keistus paradoksus, kai prieš rinkimus politikai staiga praranda atmintį, pamiršta biudžeto deficitą, infliaciją, o lieka tiktai kalbos apie mokesčių mažinimą, pensijų ir pašalpų didinimą, netgi sveikatos apsaugą, kurią buvęs ministras, o dabar Socialdemokratų frakcijos seniūnas J.Olekas visiškai nustekeno. Aišku, nei Premjeras, nei jo naujieji bičiuliai darbiečiai, valstiečiai, baigiantys išleisti paskutinį kvapą socialliberalai nė negalvoja vykdyti savo pažadų. Ir pati socialinė parama įgauna groteskiškas formas. Visų pirma tai reklamuojama socialinės apsaugos ir darbo ministrės parama vaikams tai yra remti šeimas. Tiktai kokios tos šeimos? Jau niekam ne paslaptis, kad dalis visuomenės visokie sugyventiniai, vienišos motinos gyvena iš pašalpų vaikams. Pasak G.Steponavičienės, vaikų gimdymas tapo jų verslu.
Jeigu tokiais tempais valdančioji koalicija kels žmonių gerovę, tai po ketverių Seimo kadencijos metų iš Lietuvos valdžios šaipysis kas tik netingi. Jau dabar net Lietuvos kairiųjų draugai užsienyje konstatuoja, kad Lietuva panašėja į Rusiją ir kitas NVS šalis, o kagėbistų, nesvarbu, ar tikrųjų, ar rezervistų, teisinimas ir netgi aukštinimas tampa labai panašus į kaimyno Aleksandro Lukašenkos tėvoniją. Aišku, vyksta rinkimai, prie kurių demokratiškumo lyg ir negalima prisikabinti. Kaip ir anekdotais tapę konkursai užimti tas ar kitas aukštas pareigas ar kokiam nors leidiniui gauti paramą per Spaudos rėmimo fondą. Bet visi žino, kaip vyksta tie konkursai ir kas nurodo, kas turi būti jų laimėtojai. Čia negalima nepaminėti Premjerui ir partijos vadui nuolat padlaižiavusio, dabar jo atstumto ir paniekinto buvusio parlamentaro V.Andriukaičio. Štai koks užmokestis už per didelį uolumą ir padlaižystę! Galima tiktai spėlioti, kodėl V.Andriukaitis neįtiko Brazausko-Juršėno-Kirkilo ir Bernatonio politbiurui. Matyt, pernelyg aktyviai veržėsi į Europą. Štai ir susilaukė pakaitalo A.Pekeliūno, labiau primenančio jedinstveninką, o ne priklausomos Lietuvos valstybės parlamentarą. Jeigu jau vejami iš grupės draugų rato tokie kaip V.Andriukaitis, tai ką kalbėti apie kitus? O jis išties galėtų padaryti gerą darbą visuomenei ir valstybei, jeigu išdrįstų pasekti partijos kolegos prof. B.Genzelio pavyzdžiu ir atskleistų visas partinių bosų juodąsias technologijas. Apie jas V.Andriukaitis žino nemažai. Be to, jis galėtų pasirūpinti ir memuarais. Antraip gali ištikti dar vieno nomenklatūrinio šulo LKP CK sekretoriaus A.Ferenso likimas - memuarus gali tekti rašyti žmonai. Kažkaip nesiderina Premjero ir partijos vado samprotavimai bei raginimai elgtis katalikiškai ir nesmerkti valdininkų, įsipainiojusių į įvairias aferas, jeigu atėjus palankiam metui nustumiami į šoną buvę bendražygiai. Nieko nepadarysi, anot kito buvusio partinio bičiulio Durnių laivo autoriaus V.Petkevičiaus. Jis teigia, jog A.Brazauskas sovietmečiu buvo pogrindinis katalikas, netgi silkę valgė per Kūčias, aišku, slapta.
Apie Premjero tariamą nuoseklumą visuomenė sužinojo prieš pat Sausio 13-ąją. NATO pareigūnai aiškiai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Lietuva, t.y. jos Vyriausybė, melavo ir nevykdė savo įsipareigojimų Aljansui skiriant gynybai 2 proc. BVP. Pasirodo, buvo skiriama vos pusė tų lėšų. Ir tai, aišku, irgi pogrindinio kataliko nuopelnas. Taigi faktiškai vykdoma ta pati Maskvos politika padaryti viską, kad Lietuvos narystė NATO ir ES būtų nevisavertė. VSD vadovas A.Pocius, patekęs į gana nemalonią padėtį dėl savo praeities, staiga prisiminė, jog Lietuvoje darbuojasi mažiausiai šimtas Rusijos agentų ir šnipų, kurie, prisidengę žurnalistais, verslininkais, aktyviai domisi viskuo, kas vyksta Lietuvoje, analizuoja politinius procesus ir t.t. O ką daryti, kai, ir be tų agentų ar šnipų, tą patį daro aukščiausioje valdžioje esantys?
© 2004 "XXI amžius"
|