| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Paslauga Rusijos meškai Petras KATINAS
Po Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos sensacingo pareiškimo, kad ji vyks į Maskvoje rengiamas propagandines iškilmes gegužės 9-ąją, viename Latvijos laikraštyje teko skaityti komentarą, jog viršų Latvijoje paima latvių raudonieji šauliai, kurių durtuvai, anot Nobelio literatūros premijos laureato A.Solženicyno, ir išgelbėjo Lenino bolševikus po 1917 metų perversmo. Gal ir per aštrus palyginimas, tačiau neabejotinai aišku, kad V.Vykė-Freiberga sudavė skaudų smūgį Baltijos valstybių vienybei, kuri, deja, dideliam Maskvos džiaugsmui, ir taip daugiau egzistuoja tiktai popieriuje. Taip Latvijos prezidentė sulaužė neseną trijų Baltijos šalių prezidentų susitarimą, kad šiuo klausimu visos trys šalys suderins savo pozicijas ir tik tada paskelbs apie bendrą sprendimą. V.Vykė-Freiberga aiškina, kad bene vienintelis jos tikslas gegužės 9-osios iškilmėse tėra siekis neleisti, kad pasikartotų situacija, kai Jaltoje ir Potsdame Latvijos likimas buvo sprendžiamas pačiai Latvijai nedalyvaujant. Taip pat Latvijos prezidentė paskelbė deklaraciją, kurioje pasakyta, kad Stalinas, išvijęs iš Baltijos šalių Vokietijos nacistus, pats jas okupavo 50-iai metų. Tarsi niekas pasaulyje to nežinotų. Be to, jau dabar aišku, kad nei V.Vykei-Freibergai, nei Lietuvos ir Estijos prezidentams, jeigu jie nuvyktų į Maskvą, nebus suteikta galimybė daryti kokius nors pareiškimus. Tuo jau iš anksto pasirūpino V.Putinas ir kai kurie jo bičiuliai Vakaruose. Pirmiausia Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, kuris šiomis dienomis pareiškė, jog Vokietija liks kartu su Rusija, nepaisant įvairių pinklių. Vokietijos kancleris savo pareiškime gyrė V.Putino išmintingą vadovavimą Rusijai. Pasak kanclerio, Rusija tampa pačiu dinamiškiausiai besirūpinančiu pasaulio regionu, sparčiai integruojasi į pasaulio ekonomiką. G.Šrioderio liaupses V.Putinui ir Rusijai galima paaiškinti labai paprastai. Vokietijos ekonomika, išgyvenanti ne pačius geriausius laikus, labai suinteresuota Rusijos rinka. Pernai prekybos apimtis su Rusija išaugo 17 proc. ir pasiekė 22 milijardus eurų. G.Šrioderis taip pat pabrėžė, jog nuo 1990 metų nė viena valstybė, išskyrus Vokietiją, neinvestavo tiek daug lėšų į Rusijos ekonomiką. O Vokietijos investicijos pasiekė dešimt milijardų dolerių. Dar daugiau, G.Šrioderis užtikrino, jog Berlynas dėsiąs visas pastangas, kad ES panaikintų vizų režimą tarp Rusijos ir ES valstybių. Panašios pozicijos laikosi ir Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas. Taigi Latvijos prezidentės samprotavimai, jog Maskvoje bus galima atkreipti dėmesį į Baltijos šalių padėtį ir buvusią okupaciją, tėra labai abstraktūs. To dėmesio būtų galima susilaukti kur kas daugiau, jeigu Baltijos valstybių prezidentai atsisakytų priimti V.Putino kvietimą. Aišku, veikdamos vieningai. Tačiau dabar ta vienybė, bent jau tuo klausimu, sugriauta. Todėl neatsitiktinai Rusijos žiniasklaidoje jau pasirodė darbo žmonių ir didžiojo tėvynės karo veteranų raginimai prezidentui V.Putinui atšaukti kvietimus atvykti į gegužės 9-osios propagandinį šou Lietuvos ir Estijos prezidentams, jeigu jie artimiausiu metu nepaseks Latvijos prezidentės pavyzdžiu. Kad ir kaip ten būtų, bet tenka sutikti su įtakingu Estijos dienraščiu Postimees, pareiškusiu, jog savo sprendimu V.Vykė-Freiberga atėmė A.Riuiteliui ir V.Adamkui galimybę atsisakyti kelionės į Maskvą. Taigi ji padarė Baltijos kolegoms ne tik meškos paslaugą, bet svarbiausia paslaugą Rusijos meškai. Nors Latvijos prezidentė atmeta priekaištus, kad jos sprendimą lėmė V.Putino pažadas ne tik pasirašyti sienos sutartį, bet ir nutraukti vietinių rusų nuolat keliamą triukšmą dėl tariamojo jų persekiojimo. Tiesa, kritikuojant Latvijos prezidentę už jos netikėtą sprendimą, negalima pamiršti ir to, kad V.Vykė-Freiberga bent jau nuolat primena apie sovietinę okupaciją, tuo tarpu Estijos prezidentas A.Riuitelis, kaip ir daugelis kitų buvusių aukštų partinių nomenklatūrininkų Estijoje ir Lietuvoje, kažką neaiškiai samprotauja apie istorijos išmanymą ir vertinimą. Nors V.Adamkus ir A.Riuitelis pabrėžė, kad jie gerbia V.Vykės-Freibergos apsisprendimą, tačiau vis dėlto pakankamai aišku, kad dabar Maskva labai patenkinta tokiu Latvijos prezidentės sprendimu ir byrančiu Baltijos šalių solidarumu. Beje, to solidarumo nebuvo ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo bandoma kurti Baltijos valstybių santarvę. Taigi iš istorijos nė kiek nepasimokyta. Neatsitiktinai prof. V.Landsbergis akcentavo, kad Latvija visuomet buvo silpniausia Baltijos šalių grandis. Maskva, sveikindama Latvijos prezidentės apsisprendimą, tuo pačiu tarsi šlapia mazgote sudavė jai į veidą. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas V.Vykės-Freibergos deklaraciją dėl sovietinės okupacijos pavadino netgi įžeidžiančiu ir piktinosi, kaip galima sulyginti hitlerinę Vokietiją ir stalininę Rusiją. Tai dar kartą įrodo, jog nuolaidžiavimas Maskvai tik dar labiau sukelia jos imperinius apetitus.
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |