Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Istorijos vingiai
Literatūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Parodos
Darbai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kad žmogaus siela būtų perregima lyg ryto rasa

Kunigo Albino Šilkinio pamokslų ir apmąstymų knyga „Rasos spinduliukai“ („Homo liber“. Vilnius, 2004. Dailininkas Rimantas Tumasonis, spaudai parengė Ilona Norvilaitė) patraukia autoriaus gebėjimų kasdienėse gyvenimiškose istorijose, atrodytų, paprasčiausiuose dalykuose, įvairiose situacijose, žmonių darbuose ir santykiuose įžvelgti amžinųjų vertybių buvimą, jausti Dievo prisilietimą. Knygos pavadinimas tarsi sako, jog į kiekvieną reiškinį ar daiktą reikia žiūrėti skaidriu žvilgsniu ir matyti šviesų it rasos lašelis jo vidų. Tie permatomi šviesos spinduliai padės žmogui ne taip klaidžiai eiti grožio, gėrio, išminties ir dvasingumo link, dažniau patirti sielos ramybę ir nuolat tobulėti.

Knygoje yra vienuolika skyrių: „Dievas“, „Dievo buvimo įrodymas“, „Didžiosios visatos vertybės“, „Žmogiškosios vertybės“, „Sielos ugdymas“ (šis skyrius skirstomas į skyrelius – „Dvasingumas“, „Susivaldymas“, „Meilė“, „Tvarka“, „Dorybės“, „Draugystė“, „Nuodėmė – sielos naikinimas“), „Proto lavinimas“ (skyreliai – „Teisingumas“, „Skaistumas“, „Vyresniųjų pagarba“, „Atgaila“, „Džiaugsmas“, „Apaštalavimas“), „Dangaus pagalba“, „Žmogaus gyvenimo prasmė“ (skyreliai – „Protavimas“, „Darbas“, „Turtas“, „Kūryba“, „Talentai“, „Vadai“), „Žmogaus gyvenimo tikslas“ , „Susivienijimas su Dievu“, „Dievo ieškojimas“.

Įsiklausykime į kelias citatas iš pirmo („Dievas“) ir paskutinio („Dievo ieškojimas“) knygos skyrių: „Jei žmogus nutolsta nuo Dievo, nereikia abejoti greitu rudeniu ir žiemos speigais jo krūtinėje“ (apmąstymas „Nevienoda jėga“) ir „(…)Nekęskime dvasinio troškulio, kai tiek daug upelių teka dangiška srove. Jėzus yra Gyvojo vandens šaltinis. Mums gana“. O dabar – knygos vidurio, skyriaus „Žmogaus gyvenimo prasmė“ ištrauka: „Tarp vikrių ir lėtų klebonų ne kartą įsiterpia pavojus nesuprasti vieniems kitų. Jaunesnieji linkę lėkti, rėkti ir per metus tapti šventaisiais. Senieji (nusvilę kojas ir rankas) žino, kad šventumui pasiekti reikia viso gyvenimo, be jokių atostogų“ (apmąstymas „Kunigo veikla“). „…Kai žmogus temato savo pinigus ir „skanėstus“, yra nieko vertas. Jis nemato Dievo, nes Jo nėra nei širdyje, nei kambaryje, nei kur nors artumoje. Jei Dievas nematomas, žmogus negali būti žmogumi“ (apmąstymas „Kai smilga aukštesnė už pušį“).

Keliais sakiniais sunku visapusiškai apibūdinti iš tiesų originalią ir svarią kun. A.Šilkinio knygą. Manau, skaitytojai patys pajus iš jos sklindančią šviesą ir ramybę, išmintį ir dorą, išgirs tylų autoriaus kvietimą rinktis gėrio kelią.

Vladas VAITKEVIČIUS

© 2004 "XXI amžius"