Pirmasis puslapis
Žiniasklaida
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Darbai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ar atsilaikys prezidentas?

Petras KATINAS

Viktoras Juščenka prisiekė iškilmingame Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdyje, padėjęs ranką ant Konstitucijos ir vadinamosios Peresopnicos Evangelijos - XVI amžiaus evangelijos vertimo į senąją ukrainiečių kalbą rankraščio

Gali būti, kad Julija Timošenko netrukus įgyvendins tai, ką jau prieš kelias savaites žadėjo šimtams tūkstančių „oranžinės revoliucijos“ šalininkų

Ukrainos Aukščiausiajam Teismui atmetus Maskvos kandidato V.Janukovičiaus skundus pripažinti prezidento rinkimus negaliojančiais, opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka šiomis dienomis pradeda eiti savo pareigas. Užkulisiuose jau iš anksto vyko atkaklios derybos dėl vyriausybės portfelių pasidalijimo. Į premjero postą pretenduoja ne vienas artimas V.Juščenkos bendražygis. Tačiau greičiausiai premjere taps Julija Timošenko, kuri pernelyg nesikuklindama pareiškė: „Aš tikiuosi, kad Viktoras Andrejevičius pasirinks mane“. Tuo labiau kad Lvovo srities vadovai ir žinomi visuomenės atstovai kreipėsi į naująjį prezidentą tokiais žodžiais: „Mes raginame jus paskirti vyriausybės vadove Juliją Vladimirovną Timošenko. Ji jokių kompromisų nepripažįstanti kovotoja su korupcija, šešėliniu pinigų plovimu, nuosekli patriotė ir moraliai tvirta valstybės veikėja“. Naujasis prezidentas V. Juščenka pirmadienį J.Timošenko paskyrė laikinąja premjere. Tiesa, ją dar turės patvirtinti parlamentas. 44 metų politikė ir verslininkė buvo „oranžinės revoliucijos“ varomoji jėga. Būdama vyriausybės vadove, ji per kelis mėnesius „įves tvarką Ukrainoje“, tikino energingoji moteris.

Nors formaliai dar neskelbiama, kaip elgsis naujoji valdžia su kaltinamais korupcija L.Kučmos ir V.Janukovičiaus aplinkos žmonėmis, tačiau faktiškai ta kova jau prasidėjo. V.Juščenka iš anksto pareiškė, kad bus pakeisti visi buvusieji ministrai ir sričių administracijų vadovai. Ypač Rytų Ukrainos gubernatoriai, kurie pagrįstai vadinami separatistais, o generalinė prokuratūra jau pradėjo jų veiklos tyrimą dėl referendumų ir kitų akcijų rengimo siekiant suskaldyti Ukrainą. Kaip rašo Kijevo laikraščiai, įtariamųjų korupcija, piktnaudžiavimu valdžia sąrašas pakankamai ilgas, o jo priekyje – kadenciją baigęs Leonidas Kučma. Pats V.Juščenka viešai paskelbė: „Jis turi atsakyti prieš įstatymus kaip ir visi piliečiai. Tai jam valdant ir jam tiesiogiai dalyvaujant Ukrainą pasidalijo nusikalstami oligarchų klanai“. Dar griežčiau V.Juščenka pasisakė prieš L.Kučmos administracijos vadovą Viktorą Medvedčuką ir jėgos ministrus. Todėl, kaip praneša vietos ir užsienio žiniasklaida, aukščiausiųjų valdininkų sluoksniuose viešpatauja panika. Prezidento V.Juščenkos štabo atstovas pranešė, kad L.Kučmos administracijos atstovai jau skubiai įsigijo vizas įvažiuoti į užsienio šalis. Tokių bėglių iš L.Kučmos administracijos daugiau kaip 200. Dabar, kaip teigė V.Juščenkos atstovas, dedamos visos pastangos neleisti jiems pasprukti. Tačiau kai kurie jau spėjo pabėgti. Tarp jų pirmiausia pabėgo vidaus reikalų eksministras Jurijus Kravčenka, kuris įtariamas žinomo žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymo organizavimu. J.Kravčenka su visa šeima išvyko į Italiją. Labai aukštus postus valdžioje užėmęs ir dešiniąją L.Kučmos ranka vadinamas Igoris Bakajus iš pradžių pabėgo į Ispaniją, o vėliau, kaip skelbia Ukrainos žiniasklaida, rado prieglobstį Rusijoje. Kažkur paslaptingai dingo ir Ukrainos nacionalinio banko pirmininkas bei V.Janukovičiaus rinkimų štabo vadovas Sergejus Tigipka.

Tad kas toliau? V.Juščenka, kalbėdamas apie savo planus artimiausiu laikotarpiu, pažymėjo: „Pirmiausia mes pasirūpinsime, kad Ukrainos Respublika savo valdžioje pagaliau išvystų tikrus profesionalus, kurie nevagia ir yra tikri Ukrainos patriotai. Mano komanda jau įtemptai dirba formuojant naują valstybės biudžeto koncepciją ir strateginius valstybės uždavinius artimiausiems penkeriems metams. Tos strategijos pagrindas – Ukrainos eurointegracija“.

Tuo tarpu Rusijos dienraštis „Izvestija“ cituoja aukštų Kremliaus pareigūnų nuomonę, kad blogiausias variantas Maskvai būtų, jeigu premjere taptų J.Timošenko. Per Stačiatikių Kalėdas Rusijos prezidentas V.Putinas priėmė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininką Vladimirą Litviną. Apžvalgininkai tai vertina kaip V.Putino kompromisų su Kijevu ieškojimą. Tačiau Kremlius priekaištauja Kijevui, kad pirmasis tarptautinis dokumentas, kurį pasirašė V.Juščenko po savo išrinkimo Ukrainos prezidentu, buvo vadinamoji Ukrainos ir Gruzijos Karpatų deklaracija. Maskvai ypač nepatiko toje deklaracijoje įrašyti žodžiai, kad „Kijevas ir Tbilisis pradeda naują Europos išlaisvinimo bangą“.

EPA-ELTA nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"