|
Liustracijos komisija iš naujo įvertins priklausymą KGB rezervui
Liustracijos komisija ketina svarstyti, ar priklausymas KGB rezervui vertintinas kaip sąmoningas bendradarbiavimas su sovietų saugumu. Apie tai Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis ketvirtadienį informavo Seimo laikinąją komisiją, tiriančią aukštų pareigūnų sąsajas su KGB.
Pasak laikinosios komisijos pirmininko pavaduotojo Rimanto Dagio, Liustracijos komisija tai ketino padaryti dar praėjusią savaitę.
Lietuvoje galiojantys įstatymai nevienareikšmiškai apibrėžia priklausymą KGB rezervui. Pagal 2000 metais įsigaliojusį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, KGB rezervininkams, priešingai nei kadriniams sovietų saugumo darbuotojams, nereikėjo kreiptis į specialią Liustracijos komisiją.
Tačiau 1991 metų pabaigoje įsigaliojusiame įstatyme Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo buvo nurodyta, kad bendradarbiavimo sąvoka apima asmens įtraukimą į KGB (MGB) ar kitų specialiųjų tarnybų sąrašus ar užverbavimą rezidentu, agentu, įgaliotiniu, patikėtiniu ar informatoriumi ir jo atitinkamos veiklos įrodymus; patalpos suteikimą specialiųjų tarnybų konspiracinei veiklai organizuoti ar vykdyti; kitokią sąmoningą ir sistemingą (du ir daugiau kartų) veiklą - žinių KGB ar kitoms specialiosioms tarnyboms teikimą, užduočių davimą ar vykdymą; asmens etatinį darbą saugumo tarnyboje.
Anot komisijos posėdyje dalyvavusios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės, buvimo KGB rezerve nereikėtų vertinti kaip sąmoningo bendradarbiavimo. Tai - tiesiog buvimas. Bendradarbiavimas - šis tas kita, - pažymėjo ji.
Praėjusią savaitę į komisijos klausimus atsakinėjęs istorikas Arvydas Anušauskas teigė, kad priklausymą KGB rezervui galima vertinti kaip tam tikrą bendradarbiavimą su sovietų saugumu, mat žmonės į šiuos sąrašus nebuvo įtraukiami be jų žinios ir sutikimo. Atsirasti rezerve kitaip paprasčiausiai neįmanoma. Jei žmogus nesutikdavo, jo paslaugų būdavo atsisakoma, - pažymėjo istorikas. A.Anušauskas yra teigęs, kad KGB rezervininkų statusas yra kitoks nei tikrųjų sovietų saugumo darbuotojų ar agentų, mat jie nevykdė operatyvinių veiksmų, nesekė gyventojų ir neteikė informacijos.
Toks skirtingas KGB rezervo statuso vertinimas visuomenėje sukėlė įvairių diskusijų. Komisijos akiratyje atsidūrę užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Arvydas Pocius ir Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, neinformavę Liustracijos komisijos apie galimas sąsajas su sovietų saugumu, įstatymo nepažeidė. Tačiau etikos sumetimais prieš pradėdami eiti aukštas pareigas jie turėjo pranešti apie tai viešai.
Į komisijos posėdį atvykę D. Kuodytė, V. Damulis ir VSD vadovo pavaduotojai Andrius Tekorius bei Alfonsas Balzaris išsakė savo vertinimus apie KGB rezervo statusą ir pateikė turimus rezervininkų sąrašus.
Anot R. Dagio, šiuos sąrašus dar teks tikslinti, mat ne visada ilgis ir pavardės sutampa. Iš pirmo žvilgsnio VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateikti sąrašai skiriasi. Skirtinga pateikimo struktūra, - pažymėjo R.Dagys ir pripažino, kad KGB rezervininkų veikla tam tikrais atvejais galėjo kelti grėsmę. Kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjimas kaip konkretus. Tai yra tam tikra potenciali grėsmė, bet negalima daryti absoliutaus apibendrinimo. Tai buvo KGB struktūra, o koks jos dalyvavimas ir grėsmės laipsnis - kitas dalykas, - kalbėjo R. Dagys.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|