|
Parke įamžina kovotojus už laisvę
Vytautas BAGDONAS
Vaizdingoje trijų upių - Šventosios, Mūšios ir Siesarties santakoje, visai netoli respublikinės reikšmės kelio Kaunas-Ukmergė-Zarasai, vos šeši kilometrai nuo Ukmergės, Vidiškių seniūnijos teritorijoje, neseniai buvo įkurtas Mūšios miško parkas. Tiesą sakant, šis parkas buvo pradėtas kurti senokai, dar 1993-iaisiais, tačiau iki galutinio užbaigimo prireikė daugiau kaip dešimties metų.
Iniciatyvą netoli savo gimtųjų vietų įkurti parką ir jame įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą parodė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos pulkininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Daugiau kaip dvi dešimtis metų praleidęs sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, į kuriuos pateko už savo įsitikinimus, nepaklusnumą sovietiniam režimui, šis dvasininkas nuolat galvojo, kaip gražiau ir prasmingiau įamžinti žuvusių savo draugų ir bendraminčių atminimą. Daugelį metų mons. A.Svarinsko galvoje kirbėjo svajonė būtent savo tėviškėje, prie Mūšios upės, kryžiais pagerbti kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą. Bet įgyvendinti savo svajonę jis galėjo tiktai tuomet, kai buvo atsikratyta okupantų ir gimtasis kraštas sulaukė Atgimimo. Sunku ir pasakyti, kiek monsinjorui prireikė laiko, sveikatos, nemigo naktų ir asmeninių lėšų, kol Mūšios miško parkas virto jaukia poilsio vieta, lankytinu objektu, kritusiųjų vardan Lietuvos laisvės atminimo įamžinimo vieta. Daug paramos susilaukta iš Ukmergės miškų urėdijos miškininkai iškirto krūmus, menkaverčius medžius, sutvarkė miško parką, įrengė poilsio aikšteles. Ukmergiškiai miškininkai ir dabar prižiūri šį unikalų parką. Ženkli ir melioratorių pagalba jų rūpesčiu lankytojams atsiveria nuostabus upių slėnių, vingių vaizdas, miško parke atsirado keliai ir takeliai, buvę kemsynai, raistai virto jaukiais gamtos kampeliais. Neišsiversta be Ukmergės ir kitų šalies įmonių, organizacijų pagalbos, padėjo ir pavieniai žmonės kas piniginėmis aukomis, kas moraliniu mons. A.Svarinsko idėjos palaikymu, kas talkomis.
Paminkliniame parke yra pastatyta dvi dešimtys įspūdingų kryžių. Keturiolikos kryžių Kryžių kelias įrengtas Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti. Šičia po atskirą kryžių skirta kiekvienam batalionui, apygardos vadams. Monsinjorui buvo gerai pažįstami visi Didžiosios kovos apygardos partizanai čia su okupantais ir jų pakalikais kovėsi šio dvasininko bendraamžiai, bendraminčiai, jiems ne kartą visokeriopą pagalbą suteikė ir pats mons. A.Svarinskas. Šiame Kryžių kelyje iškilo ir Prisikėlimo kryžius, ant kurio iškaltos dvi svarbios mūsų tautai datos: 1918 ir 1990 metai. Gražūs, ornamentuoti kryžiai įprasmino ir monsinjoro gimtųjų Kadrėnų kaimo laisvės kovotojų atminimą bei visų 1940-1990 metais žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimą. Taip pat vienas kryžius skirtas popiežiaus Jonui Pauliaus II vizito į Lietuvą 1993 metais dešimtmečiui paminėti. Yra kryžius ir kovotojui prieš blogio imperiją JAV prezidentui Ronaldui Reiganui atminti. Turi gilią prasmę, yra reikšmingi, reikalingi ir kiti mons. A.Svarinsko sumanyti kryžiai.
Pirmąjį kryžių Kryžių kelyje sukūrė kavarskietis tautodailininkas Algirdas Jurkėnas, o visi kiti kryžiai sukurti talentingo kryždirbio iš Utenos Prano Kaziūno. Šį jaukų gamtos kampelį ir brangią kiekvienam tautiečiui patriotui vietą mėgsta lankyti ekskursijos ir pavieniai turistai, dažnai užsuka buvę partizanai, tremtiniai, politiniai kaliniai, žuvusių kovotojų artimieji. Iš jų lūpų galima išgirsti nuoširdžius padėkos žodžius šios iniciatyvos autoriui mons. A.Svarinskui ir padėjusiems įgyvendinti dvasininko bei uolaus kovotojo už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą svajonę geros valios žmonėms. Deja, apsilanko šičia ir mėgstantys pasiausti jaunuoliai, chuliganiškų kėslų vedini piktavaliai. Ne kartą po jų vizitų reikėjo valyti šiukšles, tvarkyti kryžių, poilsiaviečių aplinką.
Ukmergės rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|