Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Naujas žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ numeris

Knygynuose pasirodė žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ 2 (16) numeris (Vilnius, LGGRTC, 2004).

Straipsnių skyriuje yra keturios publikacijos. Arūno Bubnio straipsnyje „Kauno getas (1941-1944 m.)“ pateikiama Kauno žydų iki geto įsteigimo ir geto veikimo metu žudymo istorija, geto įsteigimo ir geto vidaus administravimo analizė, geto likvidavimo ir geto žydų antifašistinės veiklos apžvalga.

Juozapo Romualdo Bagušausko publikacijoje „Komunistų partijos apologetika slopinant tautos pasipriešinimą (1944-1953)“ rašoma apie okupantų pastangas nuslopinti ginkluotą pasipriešinimą. Pasipriešinimo slopinimui iki 1947 metų vadovavo specialiai įsteigtas VKP(b) CK Lietuvos biuras, kuriam vadovavo M.Suslovas. Kovos su partizanais būdų arsenalas buvo labai platus – nuo žudynių ir tautos teroro iki nežabotos propagandos siekiant išrauti bet kokią laisvės viltį.

Mindaugo Tamošaičio rašinyje „Kontroversiški V.Krėvės-Mickevičiaus parodymai apie 1940 m. Lietuvos okupaciją JAV Ch.J.Kersteno komitetui po Antrojo pasaulinio karo“ pateikiama visuomenei nežinoma informacija apie V.Krėvės parodymus Kersteno komitetui, kurie buvo labai subjektyvūs, prieštaraujantys istorinei tiesai, ir kurie labai nuvylė mūsų išeivijos politikus.

Evaldo Gelumbausko straipsnyje „Politinių kalinių bendruomenės susiformavimas GULAG’o ypatingojo režimo lageriuose (1948-1954)“ rašoma apie to meto lagerių kontingentą, kurį sudarė antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo dalyviai, pogrindinių jaunimo organizacijų nariai ir kiti sovietinės santvarkos priešai, bei to kontingento priešinimąsi ypatingam kalinimo režimui. Dėl pasipriešinimo buvo panaikintas ypatingas kalinimo režimas, palengvintos darbo ir gyvenimo sąlygos ir pradėtas kalinių reabilitavimas.

Žurnale pristatyta keturių konferencijų apžvalga. Saulius Samulevičius publikacijoje „LSSR MGB agentų smogikų teisinio įvertinimo problematika Lietuvoje“ aptaria teistų smogikų bylų rezultatus bei LGGRTC ir LRGP Specialiųjų tyrimų skyriaus 2004 m. kovo 18 d. surengto seminaro „Įrodymų rinkimo, pakankamumo ir vertinimo problematika tiriant genocido bylas: agentų smogikų grupių veiklos tyrimų pavyzdys“ diskusijas. Seminaro dalyvių diskusijų apžvalga pateikta atskirame straipsnelyje.

Justinas Žilinskas straipsnyje „Lietuvos laisvės kovotojų statuso pagal tarptautinę teisę klausimai ir MGB agentų smogikų bylos“, remdamasis tarptautine teise, siūlo Lietuvos partizanus laikyti teisėtais karo dalyviais (kombatantais), o agentų smogikų veiklą vertinti kaip karo nusikaltimus.

Bernardas Gailius publikacijoje „Kaltinimo ir teismo argumentacija buvusių LSSR MGB agentų smogikų byloje“ nagrinėja mūsų teismų praktiką vienoje konkrečioje genocido byloje, kurioje buvo teisiami B.Viater, P.Preikšaitis, I.Tamošiūnas, K.Kregždė ir A.Lapinskas.

Birutė Burauskaitė straipsnyje „Vilniaus krašto ir Vakarų Baltarusijos lenkų, baltarusių, lietuvių ir žydų bendruomenės istorijos verpetuose 1939-1944 m. Mitai ir stereotipai“ rašo apie 2004 m. gegužės 27-29 d. Lenkijoje, Baltstogės (Bialystoko) universiteto Istorijos institute, vykusią tarptautinę konferenciją. Reziumuodama konferencijos darbą autorė rašo: „Bendras konferencijos pranešimų įspūdis, kad net jaunesnės kartos istorikai vis dar jaučia nostalgiją 1920-1939 m. Lenkijos rytiniams pakraščiams ir ne visada sugeba atsiriboti nuo tuo laikotarpiu vyravusių mitų bei stereotipų“.

Studentų studijų skyrelyje Jurga Pukinskaitė rašinyje „Glavlitas Lietuvoje 1953-1964 m.“ nagrinėja LSSR Glavlito darbą postalininiu laikotarpiu.

Archyvų skyriuje pateikti trys straipsniai. Rimantas Zizas publikacijoje „Raudonųjų partizanų ir Pietryčių Lietuvos kaimų savisaugos ginkluoti konfliktai 1943 m.“ rašo apie raudonųjų diversantų kovas su Daržininkų, Dargužių, Grinkavos ir kitų kaimų savisaugos daliniais.

Šarūnas Liekis publikacijoje „ „Laivyno paradas“ ir neįvykusi Klaipėdos okupacija 1938 m. Nežinomi Lietuvos ir Vokietijos santykių puslapiai“ rašo apie Vokietijos kariaunos pasirengimą užimti Klaipėdą (operacija „Laivyno paradas“), jei po 1938 m. kovo 19 d. Lenkijos ultimatumo Lietuvai būtų kilęs karas. Vokietija buvo pasirengusi neleisti Lenkijai užimti Klaipėdos.

Juozo Starkausko straipsnyje „E.Teumino pranešimas apie padėtį Lietuvoje 1944 m.“ pasakojama apie piliečio E.Teumino pranešimą aukštam pareigūnui S.Lozovskiui, vertinantis politinę padėtį Lietuvoje. Pateiktas pranešimo vertimas į lietuvių kalbą. Autorius taip reziumuoja pranešimo esmę: „Apskritai E.Teumino pranešimas rodo dalies sovietinio ir partinio elito pastangas Lietuvą sutramdyti bei pavergti naudojant ne vien teroro priemones. Deja, okupacijos faktas buvo pernelyg akivaizdus, ir Lietuva pasirinko ilgą, skausmingą partizaninio karo kelią“.

Skyrelyje „Atmintis“ Ričardas Čekutis nagrinėja partizanų spaudos 1944-1953 metų raidos, organizacinių problemų ir tos spaudos turinio klausimus. Kronikos skyrelyje Rokas Tracevskis rašo apie Lietuvos istorijos populiarinimą Danijoje; E.Gelumbauskas – apie tarptautinį Kengyro sukilimo 50-mečio minėjimą; Rūta Trimonienė – apie 1944-1953 metų Kamajų apylinkėse žuvusių Vytauto ir Algimanto apygardų partizanų atminimo įamžinimą; Agnė Šiušaitė – apie LGGRTC edukacinius projektus; Dalius Žygelis – apie moksleivių stovyklą Estijoje.

Arūnas Streikus pristato Tasmanijos (Australija) universitete įsikūrusio Lietuvos studijų sambūrio išleistą knygą, kuri supažindina su XX a. dešimtajame dešimtmetyje Australijoje veikusios organizacijos „Friends of Prisoners“ veiklos istorija.

Kazys BLAŽEVIČIUS

© 2005 "XXI amžius"