|
KGB veiklos tyrimas virsta pasityčiojimu, arba Lietuviškoji alyvų revoliucija
Sudaryta Seimo laikinoji tyrimų komisija, tirianti aukštų pareigūnų ryšius su KGB, išstudijavo gautą medžiagą ir nustatė, kad KGB rezervas yra KGB dalis. Sakysite, sviestas sviestuotas, o tyrimo komisija ypač reikšmingas indėlis į desovietizacijos procesą. Be to, dar pridės: asmens sutikimas dalyvauti svetimos valstybės saugumo struktūrose yra nereikšmingas, nes rezervistai nevykdė aktyvių funkcijų. Po tokios išvados kagėbistais pripažintini tik senukais tapę pokario enkavėdistai, kurie šaudė į bet kurį lietuvį, išbėgantį iš miško. Pasirodo, svarbu ne paties asmens sąmoningas sutikimas bendradarbiauti su svetimos ir priešiškos valstybės saugumo struktūromis, parodantis asmens silpnavališkumą ir paniekinantis kiekvieną Lietuvos pilietį, skaitantį istoriją. Valstybiniu požiūriu svarbu, ką dirbo, nepaisant to, kad tikslių duomenų, kiek ir ko vienas ar kitas saugumietis prikrėtė, niekada ir nesužinosime. Pasirodo, KGB rezervininkai, kurie ypatingų situacijų metu turėjo teikti reikšmingą informaciją, arba tiesiai šnipinėti ir skųsti savo tautiečius, tėra tik likimo įkaitai, bandę išvengti tarnybos kariuomenėje. Ir kodėl tyrimo komisija nepasiūlė papildyti Baudžiamojo kodekso norma, įgalinančia išvengti atsakomybės už nusikaltimus, padarytus vengiant karo tarnybos? Cinikas pavėluotai patartų Lietuvos motinoms, kurių sūnūs pabėgo arba atsisakė eiti į sovietinę armiją ir už tai buvo mušami, spardomi: reikėjo patarti sūnui įsirašyti į KGB rezervą.
Kuris iš Laikinosios komisijos narių galėtų duoti tokį patarimą? Vieninteliam Valentinui Mazuroniui, ko gero, nebūtų gėda pažvelgti tai motinai į akis, tačiau ar to priežastis yra jo įsitikinimai, ar bandymas atkeršyti Rolando Pakso priešams spręskite patys. Visi kiti vieningai linkčiotų ir šypsotųsi. Sunku abejoti, kad politikos naujokai iš Darbo partijos galėtų priimti kitokius sprendimus, todėl ir matome vieningai nuleistas Skirmanto Pabedinsko (komisijos pirmininko), Andriaus Baranausko, Rimanto Bašio akis. Iš Brazausko ir Paulausko koalicijos veidų įdomesnis atrodo Algimantas Salamakinas, praeitoje kadencijoje gynęs Seimo narių etiką. Šiandien A.Salamakinui, kaip ir jo kolegoms Vaclovui Karbauskiui, Algirdui Paleckiui, atrodo visiškai etiška, kai KGB priklausę asmenys vadovauja saugumo operacijoms Lietuvoje ir, kas galėtų paneigti, kad galbūt seka tuos pačius, kurie kovojo su sovietais. O gal tiesiog padeda tiems kovotojams dingti užmarštyje... Nenuostabu matyti ir tinkamai nusiteikusį Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narį Rimantą Smetoną. Vieningi opozicijos veidai iš Liberalų ir centro sąjungos galėtų atrodyti nesusipratimu (Vytautas Čepas, Raimondas Šukys), nors, kai prisimeni liberalų viražus su Archangelsko srities politikais, tai neatrodo nuostabu. Gana keistas R.Šukio tylus dalyvavimas komisijos veikloje per Pakso skandalą visiems atrodęs sąžiningas ir teisingas, atvirai kovojęs su korupcija ir etikos pažeidimais, šioje komisijoje jis ypač tylus.
Tačiau kaip čia įsikomponuoja Tėvynės sąjungos atstovai: tie, kurie skelbiasi kovojantys su Rusijos įtakomis, o ypač su Viktoru Uspaskichu? Keista, bet šioje situacijoje su V.Uspaskicho partiečiais jie vienoje gretoje, gindami KGB struktūrų narius, aukštus Lietuvos pareigūnus. Tai nejaugi ir Tėvynės sąjunga susitapatino su buvusiais nomenklatūros atstovais? Konservatorius Rimantas Jonas Dagys (beje, komisijos pirmininko pavaduotojas), kaip ir jo bendrapartietis komisijoje Audronis Ažubalis, tiksliai įvardija: buvę rezervininkai grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia, net jei ir užima strategines pareigas Lietuvoje. Žiūrėkime drąsiai į visus užsienio svečius, kurie tyliai klaus, ar saugumietis nėra saugumietis, ir dar tvirčiau sakykime visos NATO ir ES paslaptys gali būti drąsiai atskleidžiamos mūsų pareigūnams, nes jie, nors ir buvo KGB struktūrų nariai, dabar teigia, kad jokių užduočių nevykdė. Gal dar jų nepaprašė sukikens užsienietis, o koks nors lietuvis prisimins 1989 metus, kai dabartinis Lietuvos saugumo vadas Arvydas Pocius svarstė, ar tapti KGB rezervo nariu, o mes jau metus Vingio parke skandavome Lietuva... ir kėlėme trispalves.
Tai nejaugi šiam klausimui spręsti Seime nėra tinkamos opozicijos, nejaugi pažadų nepildo net opozicija? Tėvynės sąjungos, kuri vienija dalį politinių kalinių ir tremtinių, įkvėpėjas prof. Vytautas Landsbergis negarsiai pažymi, kad tokiems politikams Lietuvoje ne vieta, ir tučtuojau gauna Andriaus Kubiliaus paaiškinimą, kad konservatoriai A. Pociui neturi jokių priekaištų. Tada pagalvoji, ar nevertėtų pačius laikinosios tyrimų komisijos narius ir jiems pritariančius politikus leisti apsvarstyti Seimo Procedūrų ir etikos komisijai ir išsiaiškinti, kieno paveikta komisija suformavo beveik vieningą nuomonę. Tačiau jau iki paskelimo buvo nesunku nuspėti tada dar būsimas tokios komisijos išvadas. Telieka pacituoti internete perskaitytas Ašaros mintis: Gruzinai skelbė rožinę revoliuciją, ukrainiečiai oranžinę, kirgizai jau skelbia tulpių, o kokią mes skelbsime? Siūlau alyvų: pavasaris artėja, alyvos tuoj žydės, ar ne gražu?
Soc. m. dr. Ignas VĖGĖLĖ
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|