Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Laikas
Nuomonės
Teisėsauga
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Visuomenės atstovų dalyvavimas praskleistų teismų uždarumą

Sajūdžio žmogaus teisių gynimo darbo grupės atstovė Stefanija Vieversevičienė Valdo Kopusto (ELTA) nuotraukos

Sąjūdžio Seimo narys prof. Vladas Vilimas

Seimo narys, Sajūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas

Kovo 2 dieną vyko Seimo nario, Sąjūdžio tarybos pirmininko Ryto Kupčinsko spaudos konferencija „Visuomenės dalyvavimas teisingumo vykdyme“, kurioje dalyvavo Sąjūdžio Seimo narys prof. Vladas Vilimas ir Sąjūdžio žmogaus teisių gynimo darbo grupės narė Stefanija Vieversevičienė. Pateikiame straipsnį, parengtą pagal spaudos konferencijos medžiagą.

Visuomenė labai aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, reglamentuojančius visą mūsų gyvenimą. Vyksta įvairūs svarstymai, vieno ar kito įstatymo klausymai. Visuomenės nuomonė kaip tik ir turi įtakos, kad priimami teisės aktai būtų tobulesni. Viena problemų, kuri iki šiol buvo sąstingio lygyje, – tai visuomenės dalyvavimas vykdant teisingumą. Sąjūdžio darbo grupė šia tema domisi seniai. Dėl visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą, teisėsaugos institucijų atsakomybės prieš visuomenę Lietuvos Sąjūdžio taryba organizavo susitikimus su Prezidentu, kuris teikia teisėjų kandidatūras. Sąjūdžio taryba su kitais visuomeninių organizacijų atstovais nuo 2000 metų penkis kartus lankėsi Prezidentūroje ir kėlė šiuos klausimus. Vienas iš siūlymų – skiriant teisėjų kandidatūras, informuoti visuomenę apie teisėjų reputaciją. Pagaliau neseniai išplatintoje Teisingumo ministerijos informacijoje jau buvo pasakyta, kad reikia supažindinti visuomenę su teisėjų kandidatūromis, informuoti ją apie jų ankstesnę veiklą. Tai labai svarbu objektyviai vertinant teismų darbą. Svarbu, kad ir teismų kai kuriose institucijose, pvz., Teisėjų garbės teismo veikloje, Teisėjų taryboje, dalyvautų visuomenės atstovai. Visuomenės dalyvavimas vykdant teisingumą suteikia ir tam tikrų žmogaus teisių gynimo galimybių.

Sąjūdžio tarybos nariai dėl visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą ne kartą kreipėsi ir į Seimą. Seime buvo priimtas „Nacionalinis žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų LR planas“ ir mes kritikavome praėjusios bei šios kadencijos Seimą už tai, kad ne visi šio plano punktai yra vykdomi.

Lietuva – vienintelė ES valstybė,
kur teismuose nėra visuomenės atstovų

Per penkiolika Lietuvos nepriklausomybės metų pasitikėjimo teismais procentas nebuvo pakilęs daugiau kaip 20 proc. Viena iš nepasitikėjimo teismais ir teisingumu priežasčių yra ta, kad visuomenė yra nušalinta nuo teisingumo vykdymo. O visuomenė teisingumo vykdyme gali dalyvauti per prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjus ir tarėjus. Šias institucijas formuoja ir į jas savo atstovus renka visuomenė. Vadinasi, šalia teisėjų sėdi ir visuomenės atstovas. Ši forma paplitusi Vakaruose. Mūsų rankose tyrimas, kaip Europoje ir pasaulyje visuomenė dalyvauja vykdant teisingumą. Jame kalbama apie 23 valstybes, tarp jų ir Europos Sąjungą, kuriose visuomenė dalyvauja vykdant teisingumą vienu iš minėtų būdų. Pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose žmogus, gaudamas pilietybę, įsipareigoja dalyvauti prisiekusiųjų teismuose. Tai jo, kaip piliečio, pareiga. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri teismuose neturi visuomenės atstovų.

Siekiant spręsti problemą klausimas buvo įtrauktas į Nacionalinės žmogaus teisių gynimo ir apsaugos veiksmų Lietuvoje planą. Buvo pasirašytas Lietuvos Seimo Pirmininko ir Jungtinių Tautų atstovo susitarimas, kad šis planas bus vykdomas ir kontroliuojama, kaip jis vykdomas. Tačiau kai mes tuo planu susidomėjome, paaiškėjo, kad nieko nebuvo daroma. O juk planui įgyvendinti buvo skirtos lėšos. Visuomenei nėra žinoma, kur lėšos panaudojamos ir kaip šis planas vykdomas. Sužinoję apie tokią situaciją, pateikėme užklausimą Seimui, kodėl Žmogaus teisių rėmimo planas nevykdomas. Gavome gluminantį atsakymą, kurį pasirašė Seimo Žmogaus teisių komitetas. Pareikšta, kad tuo klausimu buvo surengta diskusija, kurioje dalyvavo teisėsaugos institucijų ir valdžios atstovai. Visuomeninių organizacijų atstovai, deja, nedalyvavo. Diskusijos dalyviai, gindami ydingą mūsų teisinę sistemą, apie visuomenės atstovų dalyvavimą vykdant teisingumą pareiškė neigiamą nuomonę ir tą nuomonę grindė tuo, kad išrinktas teismo tarėjas dažniausiai esąs daugumos pusėje, nes jo rinkimai organizuojami ir vyksta pagal bendrą rinkimų tradiciją. Atstovavimas daugumai esąs blogas dalykas, nes nebūsią kam atstovauti mažumai. „Teisėjų pareigų trukmė, kvalifikaciniai kriterijai parenkant įvairių rangų teisėjus bei atlyginimų ir darbo pastovumas nesiderina su tarėjų institutu. Tarėjų institutų įvedimas teismuose sunaikintų teismų izoliaciją nuo kasdienio politinio spaudimo, besikeičiančio visuomenės jėgų santykio ir valdžios kaitos“, – buvo rašoma Žmogaus teisių komiteto atsakyme. Taip pat aiškinama, kad mūsų visuomenė esanti nebrandi, stokojanti dvasinės kultūros. Nesuprantamas komiteto rašto teiginys, kad mūsų visuomenė yra pereinamajame laikotarpyje į demokratiją.

Visa tai rodo, kaip Seimas, teisėsauga ir valdžios institucijos nutolo nuo visuomenės, kuri juos renka ir išlaiko.

Įdomus ir kitas iš Seimo veiksmų kylantis požiūris į minėtą planą. Kai mes pradėjome domėtis, kaip vykdomas šis nutarimas, kurį Seimas patvirtino kaip Nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą Lietuvoje, įsitikinome, kad jo tekstas net nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, jeigu dokumentų priedai neskelbiami, negalioja ir pats dokumentas. Aiškindamiesi klausimą pateikėme Seimo Teisės komitetui, kuris taip pat suabejojo, ar šis planas yra galiojantis. Tai rodo požiūrį į žmogaus teises.

Ar kova su korupcija gali vykti sėkmingai, jeigu teismuose klesti korupcija?

Atviros Lietuvos fondas periodiškai rengia ir pateikia ataskaitas apie teismų padėtį ir tos ataskaitos rodo, kad sistema linkusi į uždarumą, joje klesti korupcija, neegzistuoja teismų veiklos atskaitomybė visuomenei. Kai mes kovojame su korupcija, o teismuose klesti korupcija, argi gali tas procesas vykti sėkmingai?

Žmonės, kurie kreipiasi į Sąjūdį ar į Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narius, sako, kad teismai laikosi tik įstatymo raidės ir teisėjai bylas nagrinėja formaliai, o įstatymai ne viską apibrėžia. Teismas turėtų nagrinėti vadovaudamasis ne tik įstatymu, bet ir teisingumu. Štai šito teisingumo ir trūksta. Piliečiai ir įvairios organizacijos negali gauti duomenų apie nutrauktas bylas ir negali sužinoti, kodėl jos nutrauktos. Tuo yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Dažnas žmogus ar grupė žmonių, kurie yra turėję kontaktų su teisėsauga, turi neigiamo patyrimo ir mano, kad jų teisės nepriklausomybės metais buvo pažeistos. Taip dažniausiai atsitinka nagrinėjant finansines bylas. Kyla klausimas: kaip tos teisės bus atstatytos?

Koks aktualus visuomenės ir teisėsaugos santykių klausimas rodo ir tai, kad į Seimo narius ir Sąjūdžio tarybą su nuoskaudomis besikreipiančių žmonių dauguma yra jau bandę ginti savo teises teismuose. Iš pokalbių su besikreipiančiais žmonėmis galima daryti apibendrinimą, kad teisinėje sistemoje klostosi nauja tendencija: turintys mažesnes pajamas žmonės kažkodėl labai dažnai pralaimi teismuose. Tą problemą reikėtų tirti.

Europos valstybėse laikomasi pozicijos, kad žmonės, susiję su komunistinio režimo specialiosiomis tarnybomis, neturėtų dalyvauti vykdant teisingumą, nes taip žalojama visuomenės moralė. O kaip Lietuvos teismuose vyksta genocidu kaltinamų žmonių bylos! Praktiškai jos yra vilkinamos, genocido vykdytojai nenuteisiami, teismų nuosprendžiai labai švelnūs ir didelei visuomenės daliai nesuprantami.

Nuo ko pradėti teismų pertvarką?

Pirmajame etape turi būti sudaryta Seimo laikinoji komisija, kuri, dalyvaujant mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, parengtų ir pateiktų Seimui svarstyti išvadas dėl tarėjų instituto įvedimo, jo formos, etapų, laiko įvedimo ir t.t. Antrajame etape turi būti numatyta parengti ir pateikti priėmimui teisės aktų papildymus ir pataisas. Prireikus – naujų aktų projektus, reikalingus Seimo priimtai koncepcijai įgyvendinti.

Lietuvai įstojus į ES įstatymai turi būti suderinti su Europos teise. Turi vyrauti viešumas, atsiskaitomumas ir visuomenės dalyvavimas visuose procesuose, tarp jų – ir teismų darbe. Su tarėjo institucija teismų sistema prarastų uždarumą, kuris gimdo korupciją. Turime įsisąmoninti, kad egzistuoja ne tik teisė, bet ir teisingumas. Teisė – tai įstatymai, o teisingumas – tai mūsų vertybiniai principai, kurie teisei suteikia žmogiškąjį faktorių ir priartina teisę prie kiekvieno žmogaus.

© 2005 "XXI amžius"