Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Skelbė Lietuvą paštu

Snieguolė Jurskytė prie savo stendo „Mes skelbėme Lietuvą paštu“

Parodos autorei paštu atsiųsto laiško jubiliejinis vokas su lipdukais apie Romą Kalantą ir Simą Kudirką

Minint Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios 110 metų sukaktį, joje vyksta įvairūs renginiai, tarp jų – ir nemažai parodų. Vieną tokių Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios proga surengė Snieguolė ir Domas Akstinai. Tiksliau, tai net dvi parodos – „Mes skelbėme Lietuvą paštu“, kurioje eksponuojami pašto ženklai ir lipdukai (autorė S.Jurskytė-Akstinienė), ir „Koplytstulpiai“ fotografijose (autorius D. Akstinas).

Pirmoji paroda, pasak D.Akstino, yra priemonė parodyti mūsų šalies nepriklausomybės siekius ir jos atgavimą, o antroji – Gavėnios rimtį. Kai dėl pirmosios, tai po Antrojo pasaulinio karo, paaiškėjus, kad Lietuva lieka sovietų okupuota ir pabėgėliams nuo komunistinio teroro teks įsikurti kitur, jie ėmė skirstytis iš pabėgėlių stovyklų po įvairias pasaulio šalis nuolatiniam gyvenimui. Tačiau lietuvių tautos dvasioje įsitvirtinusi nuosta: lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Šiam priesakui skelbti vienas iš būdų buvo pašto vokų ir lipdukų leidyba bei platinimas. Juose buvo vaizduojamas Lietuvos okupacijos faktas, sovietų genocidas ir tautinė atributika. Tokie laiškai, siunčiami draugams ir pažįstamiems, kėlė pasiryžimą būti lietuviu ir dirbti Lietuvai. O siunčiami senatoriams, kongresmenams bei kitiems įtakingiems pasaulio žmonėms primindavo Lietuvai padarytą neteisybę ir kviesdavo nepripažinti okupacijos bei aneksijos fakto, sako D.Akstinas.

Šioje parodoje eksponuojami ženklai išspausdinti 1950-1989 metais. Trijuose stenduose pateikiama 60 lapų su tiek pavieniais vokais, siųstais paštu (tokių yra dauguma), tiek su įvairiais švariais, nesiųstais paštu, lipdukais arba jų ištisais lapais. Ant vokų yra karaliaus Mindaugo, mūsų kultūros veikėjo J.Basanavičiaus, rašytojų ir poetų Maironio, A.Baranausko, J.Tumo-Vaižganto, dailininkų, kompozitorių atvaizdai su pavergtosios Lietuvos simboliais – Laisvės statula, Vargo mokykla, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos herbais. Užrašai šešiomis kalbomis, o rusiški – lotyniškais rašmenimis. Tokie vokai su lipdukais turėjo ir kitų tikslų, pavyzdžiui, Jono Muloko Aušros Vartų Marija propagavo liaudiškus motyvus architektūroje. Šį pašto ženklą Antanas Beleška išleido Čikagoje. Šita kultūros sritis, D.Akstino įsitikinimu, dar moksliškai nenagrinėta ir dar tik laukia tyrinėjimų.

Šiuos ženklus leido leidyklos, Skautų organizacijos Filatelininkų sąjunga, draugijos (pvz. Lietuvių fondas) ir pavieniai asmenys. Įdomu, kad S.Jurskytė nebuvo netgi kolekcininkė, o tik laiškų siuntėja. „Šioje parodoje eksponavome tik dalį, – gal pusę, – ką turime sukaupę“, – teigia sako D.Akstinas.

Antroji – koplytstulpių (du stendai, 18 fotonuotraukų) – paroda mums primena Gavėnios rimtį. Koplytstulpius šalia sodybų fotografavo Adomas Varnas 1922-1926 metais. Visa tai, pasak parodos autorių, kalba apie ano meto valstiečių prisirišimą prie religijos ir jų meniį skonį, kuris, beje, atsispindi ir pirmosios parodos vokuose. „Pastarąja paroda dar norėta paskatinti minčiai: ar nevertėtų atsigręžti į tradicinę kryždirbystę“, – sako parodos autorius.

Antanas STAŠKEVIČIUS

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"