Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Dieviškoji dovana – paprastumas

Kalba Alfas Pakėnas (antras iš kairės). Sėdi Edmundas Janušaitis, Liudas Gustainis, Vladas Vaitkevičius ir Vilma Urniežiūtė

Vasario 24 dieną Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros“ filiale vyko šios įstaigos ir Žaliakalnio bendruomenės centro surengtas literatūrinių ketvirtadienių poezijos ir muzikos vakaras „Tik tai, kas telpa širdyje“, kuriame dalyvavo poetas Vladas Vaitkevičius.

Poetą ir jo kūrybą pristatė vakaro vedėjas Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojas, taip pat poetas Alfas Pakėnas. Jis aptarė išleistas penkias Vlado Vaitkevičiaus knygas: „Medžiai prie namų“ (1982 m.), „Horizontas be širmos“ (1991 m.), „Aš toks esu“ (1995 m.), „Viltis visada vieniša“ (1996 m.) ir „Kasdien trumpėjantys eilėraščiai“ (2000 m.). Vakaro vedėjas pažymėjo, kad kitais metais išeis šeštoji V.Vaitkevičiaus knyga – kūrybos rinktinė. Patį šių poezijos rinkinių autorių apibūdino kaip atlapaširdį linksmą aukštaitį, gimusį Tartokų kaime, o vidurinę mokyklą baigusį jau Kaune. Plačiau apie gimtinę ir meilę tėviškei, Tėvynei, pakelės medžiui, skardžiui, tėvų žemei, gerumui, vakaro vedėjo A.Pakėno pakalbintas, mintimis pasidalijo ir pats poetas. Kalbėjo apie nuo mažumės ant šiltos krosnies vis prašiusį tėvą (taip pat Vladą) paskaityti knygą, o vėliau, pramokęs skaityti, tapęs uoliausiu bibliotekos kaimyniniam kaime skaitytoju. Vladas prisiminė, kaip jo mama Genoefa, negailėdama kaimiečiams brangaus laiko, vasarą, rudenį ir net žiemą atvažiuodavusi į Jaunimo teatro aktoriaus Leono Ciunio Vilniaus universitete rengiamus teatralizuotus poezijos vakarus, kuriuose, be Onės Baliukonytės, Marytės Kontrimaitės, Algirdo Verbos, Virgilijaus Kaziūno, Dainos Pranckietytės, Jurgio Kunčino, Almos Karosaitės, Ramūno Kasparavičiaus, Jono Kalinausko, Zitos Mažeikaitės, Nijolės Blaževičiūtės ir kitų, savo kūrybos paskaitydavo ir jos sūnus Vladas. V.Vaitkevičius atsiminė ir ypač vertino tėvo, 1917 metais buvusio Petrogrado Putilovo gamyklos šaltkalvio, mačiusio ten V.Leniną, L.Trockį ir J.Sverdlovą (jie atvažiuodavo rėžti darbininkams ugningų ir viską žadančių kalbų), bet nepasidavusio jų ideologijai, įtaką ugdant jo lietuvišką tautinį sąmoningumą, priešingą, nei mokė sovietinė mokykla. Vladas mokėsi Vilniaus universitete, dirbo „Minties“, „Mokslo“ leidyklose, Vilniaus valstybiniame jaunimo teatre, tapo poetu lyriku. Dabar dirba leidykloje „Naujasis amžius“ redaktoriumi ir padeda leisti šios leidyklos autorių knygas.

Atvirą laišką – poetinį kreipimąsi V.Vaitkevičiui su išsamia jo kūrybos analize perskaitė kolega poetas Liudas Gustainis, o poetas Edmundas Janušaitis kalbėjo apie V.Vaitkevičiaus dievišką dovaną – paprastumą.

Poeto eiles skaitė V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Dainavos“ filialo vedėja Vilma Urniežiūtė ir pats poetas – keletą eilėraščių, skirtų žmonai Birutei, kuri vėliau ir pati paskaitė jai ypač patikusį vyro eilėraštį, kuriame „atsidususi miršta mintis“. Ne kartą skaitovams žaismingai pritarė bardas Algirdas Svidinskas, sužavėjęs klausytojus savo „Vilties žiburėliais“.

Vėliau kalbėjo ir poetą sveikino jo brolis miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, 1985 metų LR valstybinės premijos laureatas, Mečislovas Vaičys (abu – tų pačių tėvų, nors pavardės ir skirtingos), anksti pastebėjęs ne tik Vlado poetinę gyslelę, bet ir pažymėjęs, kad jų mama yra kilusi iš kilmingos giminės. Paskui brolis perskaitė savo eilėraštį. Rašyti jis pradėjo 1941-1947 metais, mokydamasis Zarasų gimnazijoje. Deja, visa ankstyvoji brolio kūryba sudegė per tėvų namų gaisrą 1943-iaisiais. Vėliau Mečislovas ilgam nutilo. Poetinis žodis vėl prasiveržė Atgimimo metais. Jo eilėraščių spausdino žurnalas „Mūsų girios“.

Poetui kūrybinės sėkmės linkėjo laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Edvardas Šiugžda ir leidyklos „Naujasis amžius“ direktorė Livija Šiugždienė, ilgametė buvusio Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo, vėliau – aukštesniosios meno mokyklos (dabar – Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas) dėstytoja, Taikomosios ir dekoratyvinės dailės skyriaus vedėja Eugenija Lašienė, sunkmečiu visaip Vladui padėjusi, moterų klubo „Bičiulės“ pirmininkė Gražina Garuckienė, poeto talento gerbėjai. Visiems, susirinkusiems į šį vakarą, rengėjų vardu dėkojo šios bibliotekos vedėja Regina Markevičienė.

Antanas STAŠKEVIČIUS

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"