|
Mes Saliamonai!
Juozas GREVELDA
Kovo 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė savo apsisprendimą dėl dalyvavimo Gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje. Valdas Adamkus pareiškė, kad jis liks Lietuvoje su daug iškentėjusia savo tauta. Savo pareiškime Prezidentas paminėjo, kad nuo kelionės į Maskvą jį sulaiko Rusijos vyriausybės pozicija Molotovo-Ribentropo pakto atžvilgiu, taip pat likimai trijų šimtų tūkstančių suluošintų ir pražudytų lietuvių, kuriuos tauta prarado per sovietinę okupaciją po 1945 metų gegužės 9-osios.
Tačiau Prezidento sprendimas susilaukė kai kurių nusivylusiųjų ir pasipiktinusiųjų balsų. Tą pačią dieną Lietuvos Respublikos Seimo narys Vaclavas Stankievičius BTV laidoje Ketvirtoji valdžia pareiškė, jog jis nepakeitė savo nuomonės, kad Prezidentas privalėjo vykti į Maskvą pagerbti kritusių Sovietų Sąjungos karių, kovojusių prieš fašizmą, ir nekeis tos nuomonės ateityje. Nekeis, ir baigta, galvokit ką norit! O vienas milijonierius dar anksčiau visai tautai atvirai prisipažino, kad jis mirs iš bado, jeigu Prezidentas Maskvon nenuvažiuos! Neturi širdies mūsų Prezidentas
Tą pačią dieną Žinių radijo surengtoje Dienos klausimo laidoje tema Kuo mums gresia Prezidento atsisakymas vykti į Maskvą visą dieną gausiai reiškėsi ir vykimo, ir nevykimo šalininkai. Reikalavusieji, kad Prezidentas vyktų į neosovietines iškilmes Stalino pagerbti, negailėjo ir aštresnių posakių. Vieni išvedžiojo, kad dairytis atgal į istorijos metraščius neapsimoka, o todėl, girdi, reikia žiūrėti, kaip iš draugystės su Rusija galima būtų išgvelbti kuo daugiau naudos, kiti aptakiau aiškino, jog su Rusija reikia stiprinti geros kaimynystės santykius, o dėl to atseit reikia vengti visko, kas Maskvai galėtų nepatikti. Dar kiti ir stipresnių žodžių nevengė, girdi, nevykdamas Prezidentas spjautų į veidą tiems, kurie žuvo kovoje su fašizmu. Štai taip jeigu nevažiuoji, esi mūsų priešas.
Kitą dieną, kovo 8-ąją, Žinių radijo laidoje Raktas kalbėjęs kitas Lietuvos Respublikos Seimo narys Egidijus Klumbys atvirai ir išsamiai visiems paaiškino, kad Prezidentas per ilgai delsė ir per ilgai aiškinosi Lietuvos visuomenės nuomonę. Jo verdiktas griežtas: Prezidentas, apsisprendęs nevykti į Maskvą, pasielgė blogai, tačiau jeigu jis būtų nusprendęs vykti, taip pat būtų pasielgęs blogai. Prezidentas suskaldė ir supriešino tautą, be to, nusprendęs nevykti į Maskvą, pažeidė Konstituciją, nes tai nusprendė nepasitaręs su Premjeru. Ar dėl to V. Adamkui reikėtų surengti apkaltą, E. Klumbys kažkodėl nekalbėjo, gal pamiršo. Į laidos vedėjo klausimą, koks gi tas protingasis trečias variantas, prelegentas neatsakė.
Vienu žodžiu, kas galva, tai protas, kiek protų, tiek nuomonių. Negali atsistebėti ta proto ir išminties didybe, kuri trykšte trykšta iš kiekvieno lietuvio, pajutusio tą įkvėpimą, tą apreiškimą, tą jokia jėga nesutramdomą ir nepagydomą norą, jeigu ne pasirodyti už kitą viršesniam, tai bent sugebėti tą kitą pažeminti ar bent jau apspjaudyti. Dažnai tas nesutramdomas ir nepagydomas noras neatsižvelgia į nieką, kas galėtų būti suderinama su sveiku protu, su pagarba kitam, su istorine tiesa, su teisingumu.
V.Stankievičius apie lietuvių tautos kančias sovietinės okupacijos metu nekalbėjo, jų tarsi ir nebūta. Galbūt jį suintrigavo Lenkijos prezidento A.Kvašnievskio sprendimas važiuoti į Maskvą? Kodėl? Kažin ką jis sakytų, jeigu Lenkijos prezidentas apsigalvotų? Minėtos laidos metu V.Stankevičius apskritai neaiškino savo pozicijos. Į kito laidos dalyvio pastabą, jog Seimo pirmininkas A.Paulauskas iš pat pradžių pareiškė, kad Prezidentui į Maskvą vykti nereikia, o vėliau visą laiką tos nuomonės nuosekliai laikėsi, V.Stankievičius nesureagavo. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog Lietuvos pilietis V.Stankievičius kitiems Lietuvos piliečiams pateikė didelę staigmeną: būdamas Seimo narys, jis labai daug prisidėjo, kad Lietuva taptų NATO nare. Kaip paaiškinti tokį netikėtą V.Stankievičiaus nuolaidumą Kremliaus diplomatijos reikalavimams, kol kas, matyt, taip ir liks mįslė.
Dar ilgai neišnyks protuoliai ir gudruoliai, tvirtinantys, jog Vytautas Landsbergis suskaldė ir supriešino tautą, o dabar atseit prezidentas V.Adamkus tęsia ir spartina tą pražūtingą veiklą. Tačiau niekas net nemėgino pasidomėti, o kaip jiems tai pavyko? Ištisus penkiasdešimt metų okupantai skaldė ir priešino, kankino ir žudė, bet nieko jiems neišdegė, nieko nepešė nei jie suskaldė, nei supriešino. O vos tik pasirodė V.Landsbergis, štai ir rezultatas: tauta suskaldyta, supriešinta, ir niekas jau jos nebesuvienys, nebesutaikys, nebus daugiau nei taikos, nei santarvės, nei laimingo gyvenimo. Arba štai V.Adamkus palaikė šlepetes Šiauliuose, ir baigėsi tautai laimės dienos. Užkeiktos buvo tos šlepetės, ne kitaip! Šiaip pavertus, anaip pasukus, abiejų sugebėjimai nepaprasti. Būtų jiedu fizikai, tikrai gautų Nobelio premiją. O gal ir gerai, kad ne fizikai? Kas ten žino, ką jie tąsyk iškrėstų, tą premiją gavę? Jeigu jie, net fizikais nebūdami, tokius sugebėjimus išsiugdė, kas būtų tada? Tačiau cit, ir dabar nė vienas doras lietuvis negali išlikti saugus ir ramiai miegoti dėl neaiškių užmačių. O jeigu pasuks kaip nors ypatingai V.Adamkus šlepetę arba V.Landsbergis smuiko raktą, ir Lietuva pražus? Baisu ir pagalvoti! Visa laimė, kad dar yra Paksas, Klumbys, Pavilionis, Mazuronis ir daug panašių Lietuvos patriotų, kurie nei skaldo, nei priešina, nei ardo, nei kiršina. Ačiū jums, Dievo karvytės, jūs visa mūsų viltis, mielos boružėlės! Ilgų jums metų, tik jūs mus ginkit, tik neleiskit mūsų priešinti ir kiršinti!
Visa laimė, kad jų tiek daug, kad jie tokie patriotiški ir nesavanaudiški, taurūs ir taupūs, tokie protingi ir išmintingi, kad jų visas protas ir visa išmintis nukreipti į tai, kaip mums padėti. Tik, ak, kaip skauda širdį, kad ir daugiau yra tokių, kurie protingi ir išmintingi. Ne veltui, matyt, sakoma, kad kvailys kvailį greit atpažįsta, o protingas protingo nei atpažįsta, nei pripažįsta. Štai ir dabar vieni protingai sako, kad Prezidentas pasielgė gerai, atmetęs V.Putino kvietimą, o kiti nė kiek ne kvailiau tvirtina, kad negerai. Kas čia pasidarė, kad dėl tokių dalykų reikia už atlapų vienas kitą griebti? Atrodytų, kas kam darbo, na, nusprendė Prezidentas nevažiuoti, tai tegul ir nevažiuoja! Juk ne man ir ne tamstai laišką Putinas parašė ir atvažiuoti kvietė! Juk nei iš mano, nei iš tamstos kišenių niekas nekrapšto pinigų kelionės išlaidoms! Betgi ne! Reikia ginčytis, reikia draskytis, reikia, kad bene trys šimtai Maskvos žvalgybininkų visus protuolius ir gudruolius suskaičiuotų ir į savo archyvus surašytų, kad reikalui esant galėtų suformuoti kvailių armiją Rusijai ir rusakalbiams nuo litvomanų ginti! Reikia, kad, reikalui esant ir pasinaudojant nors ir pačiu kvailiausiu pretekstu, būtų galima pakurstyti nesantaikos židinius, kurie taip gražiai liepsnoja, kai tik ateina laikas Seimo ar Prezidento rinkimams.
Juk mes visi tokie gudrūs ir protingi! Nei mums rūpi savo daržas, nei mes žiūrime savo pupų, kai tik pasitaiko proga gerklę paleisti. Dievas vieniems nepašykštėjo proto, kitiems pinigų. Įdomu, kodėl Visagalis mums savo dovanas padalijo taip ne po lygiai? Nors verk, kaip negerai! Štai padarė mus visus saliamonais ir ubagais, o kas iš to pasidarė? Susiskaldėm, susipriešinom, o čia dar Landsbergis su Adamkum gyvenimą gadina! Kaip būtų buvę gerai, jeigu ponas Dievas, na, nors truputėlį būtų kvailesnius mus sukūręs! Ak, kaip būtų gerai, jeigu mūsų politologams nors truputėlį protelis sušlubuotų! Nueitų jie, sakykim, į Rusijos Federacijos ambasadą Vilniuje ir atvirai prisipažintų: nuskriaudė mus ponas Dievas, proto nedavė, pinigų pašykštėjo! Būkite tokie geručiai, rusiškieji ekscelencijos, pamokykite, kaip mums gyventi, ką patarti Prezidentui ir Vyriausybei, kas dabar iš Lietuvos turėtų Maskvon važiuoti? Mums ir po rublelį užtektų proteliui kompensuoti, o jeigu dar paseilintu smiliumi mums panosėje pabraukysite ir po pūslę su žirniais padovanosite, tai mūsų laimei nieko ir nebereikės!
© 2005 "XXI amžius"
|