Atnaujintas 2005 balandžio 20 d.
Nr.30
(1331)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pagerbė paskutinįjį Aukštaitijos partizaną

Audronė DRISKIUVIENĖ

Susirinkusieji tylos minute
pagerbė žuvusiųjų atminimą

Monsinjoras Alfonsas
Svarinskas minėjime Utenoje
sakė, jog kiekvieno lietuvio
patrioto namuose
galėtų būti partizano
Antano Kraujelio portretas

Devintajame kelio Utena–Vilnius kilometre galima išvysti rodyklę su nuoroda: „Partizano Antano Kraujelio žūties vieta – 1, 5 km“. Pavažiavus nurodyta kryptimi, Utenos rajono Papiškių kaime, prie pat kelio, stovi sodyba ir paminklinis akmuo, kuriame užrašyta: „1965. III. 17 šioje sodyboje žuvo paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas“. Šiandien šioje tragiškus įvykius menančioje sodyboje niekas negyvena, tačiau ši vieta yra tarsi gyvas laisvės kovų istorijos liudijimas, laiko bėgsme nuolat primenantis mūsų tautos praeitį.

Uteniškiai deramai paminėjo paskutiniojo Aukštaitijos partizano A.Kraujelio–Siaubūno keturiasdešimtąsias žūties metines. Utenos kraštotyros muziejus surengė iškalbingą fotografijų parodą, pasakojančią apie A.Kraujelio kovą partizanų gretose, apie jo trumpą gyvenimą ir mirtį. O Utenos rajono savivaldybės, Tėvynės sąjungos Utenos skyriaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Utenos apskrities skyriaus bei Atkurtos Lietuvos Vytauto apygardos partizanų tarybos pastangomis Utenoje ir Papiškių kaime buvo surengtas renginys paskutiniojo partizano žūties metinėms paminėti.

Paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, sukvietusioje maldai už A.Kraujelį-Siaubūną bei jo svainį Antaną Pinkevičių-Dobilą, buvusius partizanus, karius savanorius, šaulius, buvusius tremtinius bei politinius kalinius – visus, neabejingus mūsų tautos istorijai ir ateičiai. Šv. Mišias aukojo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, giedojo Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vadovas V. Verseckas).

Vėliau jaudinantis minėjimas vyko Papiškių kaime. Čia susirinko šio kaimo gyventojai, daug garbių svečių. Prie paminklinio akmens buvo uždegtos žvakelės, padėta gėlių. Renginio dalyviams kalbėjo Seimo narys Antanas Stasiškis, generolas majoras Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas Algirdas Petrusevičius, Utenos rajono mero patarėjas Petras Panavas, Lietuvos Prezidento patarėjas, savanoris kūrėjas Edmundas Simanaitis, partizano Antano Kraujelio sesuo Janina Šyvokienė, mons. A.Svarinskas, atkurtos Vytauto apygardos partizanų vadas Bronius Zabulis. Kalbėjusieji atkreipė dėmesį į Lietuvos partizanų laisvės kovų prasmę, kalbėjo apie patriotizmą ir pilietiškumą, apie neįkainojamą auką. „Šiandien drąsiai galime teigti, kad šiandieninės laisvos Lietuvos istoriją pirmiausia savo krauju parašė tūkstančiai Lietuvos partizanų ir rezistentų. Jų kovos ir aukos kaina išlikome kaip tauta, išlaikėme savo identitetą ir, pradėjus byrėti blogio imperijai, susidarius tam tikroms sąlygoms, sugebėjome dar kartą atgimti ir atkurti savo nepriklausomybę. Būkime verti žuvusiųjų už laisvę švento atminimo“, – sakė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas A.Petrusevičius.

Jaudinančiai kalbėjo A.Kraujelio sesuo J.Šyvokienė. Ji paskaitė vieno saugumiečio, dalyvavusio operacijoje, kurioje žuvo paskutinis Aukštaitijos partizanas, prisiminimus. Jie nukėlė į tragiškąją 1965 m. kovo 17 d., kada dviejų Antanų – Kraujelio ir jo svainio Pinkevičiaus statytą sodybą su bunkeriu apsupo saugumiečiai. Visus įvykius tądien skaudžiai išgyveno partizano žmona Janina, svainis A.Pinkevičius-Dobilas, kuris buvo mirtinai sužeistas. A.Kraujeliui-Siaubūnui buvo siūloma pasiduoti, tačiau jis sakė, kad „maskoliams“ nepasiduos. Atsisveikino su žmona, paprašė pagloboti jau devynerių metų sulaukusį sūnų Alvyduką ir, užlipęs ant namo aukšto, nusišovė. Saugumiečiai saviesiems neleido palaidoti partizano. Dar ir šiandien jiems nėra žinomas jo kapas. Todėl J.Šyvokienė, dėkodama čia susirinkusiems minėjimo dalyviams už išreikštą pagarbą septyniolika metų už laisvę kovojusiam broliui, kreipėsi su prašymu, gal kas žino ar gali sužinoti, kur ilsisi Antano palaikai.

Minėjimo metu skambėjo žmonių atmintyje išlikusios partizanų dainos, kurias dainavo politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Ainiai“ (vadovas A. Driukas).

Po renginio Papiškių kaime minėjimo dalyviai susirinko Utenos muzikos mokyklos salėje. Čia pagrindinį pranešimą, skirtą A.Kraujelio-Siaubūno bei A.Pinkevičiaus-Dobilo keturiasdešimtosioms žūties metinėms paminėti, skaitė buvęs ilgametis Utenos kraštotyros muziejaus direktorius Balys Juodzevičius. Pranešėjas atkreipė dėmesį į paskutiniojo Aukštaitijos partizano neeilinę asmenybę, komentavo jo kovos metodus, gebėjimą slapstytis ir tuo pačiu išlikti okupantams bei jų pakalikams nerimą ir siaubą keliančiu kovotoju, savotišku laisvės šaukliu.

Apie prasmingą partizanų auką savo pamąstymais pasidalijo profesorius Vytautas Landsbergis, žuvusiųjų atminimui fortepijonu paskambinęs M.K.Čiurlionio „Preliudą“.

Minėjime taip pat kalbėjo Seimo narys Edmundas Pupinis, Laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, atsargos pulkininkas Juozas Širvinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkas Algimantas Liesis, mons. A.Svarinskas. Daugelis kalbėjusiųjų atkreipė dėmesį į šiandienos aktualijas ir pilietinę mūsų poziciją. D.Kuodytė, be kita ko, grupei žmonių, nusipelniusių įamžinant ir įprasminant Lietuvos laisvės kovų istoriją, įteikė padėkas. Minėjimą apvainikavo Lietuvos mokslų akademijos mišraus choro, vadovaujamo Vytauto Versecko, koncertas. Šiame chore, beje, dainuoja ir partizano A.Kraujelio sesuo J.Šyvokienė.

Utenos rajonas

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija