Atnaujintas 2005 balandžio 20 d.
Nr.30
(1331)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Poezijos saulabrolis

Poezijos saulabrolio 70-mečio
minėjime (iš kairės):
„Ąžuolyno“ rengėja Daina
Kazlauskienė, aktorė Rūta
Staliliūnaitė ir renginio herojus
poetas Robertas Keturakis

Nebėra gyvojo žodžio almanacho „Ąžuolynas“ apskrities viešojoje (norėčiau rašyti vienišojoje) bibliotekoje. Tiems vakarams, kuriuos rengdavo Daina Kazlauskienė, tebejaučiu nostalgiją. Tačiau čia ir toliau vyksta literatūriniai renginiai, knygų pristatymai, sutiktuvės, rašytojų jubiliejų šventės bei parodos.

Robertas Keturakis – kovo vaikas. Kovo 12-ąją atšventė pirmąjį vyrišką jubiliejų – 70-ąjį gimtadienį. Šią šventę pasitiko dviem naujomis savo knygomis: eilėraščių rinkiniu „Ir niekad vėlai“ ir pasakų bei esė knyga (vaikams ir suaugusiems) „Ahasferas“. Eilėraščių knyga „Ir niekad vėlai“ (įsiklausykime į prasmingą knygos vardą) – jau keturioliktas jo poezijos rinkinys. Dabar jau pripažintas poetas, debiutavęs 1961 metais kukliu eilėraščių rinkinuku „Saulėtekis kely“, skaitytojams pateikia gražią 220 puslapių poezijos knygą, kurią šiemet dailiai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos dailininkas – Romas Orantas.

Viešojoje bibliotekoje vykusiame šios knygos pristatyme, kartu ir R.Keturakio jubiliejaus šventėje vakaro vedėja Rima Tamoliūnienė klausė: koks būtų Kauno kultūrinis gyvenimas, jeigu neregėtume R.Keturakio kontūrų? Aišku – daug skurdesnis. Literatūrinis Kauno pasaulis tarsi sumažėtų, apsiniauktų – kaip rudeniop trumpėja ir niaukiasi dienos. R.Keturakis reikalingas visiems: jeigu renginyje dalyvauja jis – sėkmė užtikrinta. Tokiame renginyje su juo gera, jauku, nebaugu kokių nors nesklandumų. Nes jų nebus. Nepakeičiamas R.Keturakis ir literatūrinio laikraščio redaktoriui, ir solidžių mokslo darbų leidėjui – jis turi ką pasakyti, patarti, patikslinti. R.Keturakis labai reikalingas jaunam poetui – perskaitys pirmosios knygelės rankraštį, suredaguos, padrąsins, o užmokesčio už tą kantrybės ir laiko reikalaujantį darbą, už nemigos naktis ar ilgas vakarojimo valandas nepaims.

Tikriausiai todėl R.Keturakis ne tik pripažintas poetas, skaudaus, širdies krauju parašyto romano apie mūsų tautos rezistenciją „Kulka Dievo širdy“ autorius, eseistas, įžvalgus publicistas, įsimylėjęs gimtosios kalbos grožį, bet ir mylimas literatūros žmogus. Labai krikščioniškas. Tikras poezijos saulabrolis – ligi šiol prisimenu savo jaunystės knygą „Saulabroliai“, kurią 1969 metais išleido Robertas. Tebemoku mintinai jo eilėraštį: „Toks geras liūdesys, kai kvepia pakalnutės…“ Tą vakarą visai nesistebėjau, kad R.Keturakį sveikino daugybė žmonių, redakcijų kolektyvų – bibliotekos salėje susibūrė ilga sveikintojų eilė.

Aktorė Doloresa Kazragytė prisipažino: „Perskaičiau naują Keturakio knygą ir supratau, kad myliu Roberto sielą“. Nuotaikingai skaitė jo eilėraščius iš naujos knygos.

Aktorė Liucija Zorūbaitė Robertui įteikė savo pačios numegztą šaliką ir pasakė: „Kai mezgiau, visąlaik galvojau apie Tave“.

Savaitraščio „Nemunas“ kolektyvas padovanojo Robertui metinę laikraščio prenumeratą. „Norime, kad ne tik skaitytum mūsų laikraštį, bet ir rašytum jo puslapiuose“. Būsime kartu, pažadėjo jaunatviškas, linksmai nusiteikęs kūrybai ir kitiems darbams jubiliatas.

Buvę ąžuolyniečiai – aktorė Rūta Staliliūnaitė, D.Kazlauskienė, Saulius Bagaliūnas, Egidijus Stancikas – poetui įteikė didžiulį burinį laivą, pavadinę jį „Robertas Keturakis“. Tarsi iš garsios Aleksandro Grimo knygos „Raudonos burės“. Tai kūrybos ir nuolatos ją lydinčios grožio vizijos simbolis. „Plauksime kartu“, – pasakė jį sveikinusiems Robertas. Jubiliejiniame vakare dalyvavęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Valentinas Sventickas kalbėjo apie knygą „Ir niekad vėlai“. Pasak jo, eilėraštis dabar labai dažnai vaikšto žeme, o ne plaukia buriniu laivu. Kalba šnekamąja kalba. Kartais keikiasi. O R.Keturakio poetinis kalbėjimas pakilus, tikras, padeda mums būti – gyventi.

Kažkas pasakė: Keturakiui stinga tik legendos. Kiekvienas tikras poetas turi savo legendą, kurią apie jį kuria žmonės ir aplinka.

R.Keturakis prisipažino: bet legenda yra: būti.

Tad būkime ir mes šalia tylios ir gražios R.Keturakio legendos.

Alfas PAKĖNAS

Kaunas

Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija