|
Išblaškytas dėmesys
Staiga atsibudome, taip pat ir LPKTS visuomeninė organizacija susigriebė reikalauti, kad valstybinėje tarnyboje nebūtų KGB rezervininkų. Jie žada ta tema surengti mitingą Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. Reikia įsivaizduoti, kad akcija bus nukreipta prieš du, tris ar keturis asmenis. Vardijami A.Valionis, A.Pocius, gal dar A.Pekeliūnas ir T.Birmontienė. Prieš juos bus kalbama ir atrodys, kad šitie yra itin pavojingi ir svarbiausi. Juos pašalinus, tarsi jau būtų gerovė, o ir mes nepriklausomi nuo Maskvos.
Tarsi kas nors tikėtų, kad A.Brazauskas, K.Prunskienė, V.Uspaskichas arba A.Paulauskas nuo jos nepriklauso. Visa sistema, visos valdžios grandys tokių ir panašių žmonių yra užvaldytos. Kariuomenę valdo prorusiški asmenys ir neproporcingai daug joje rusiškų pavardžių. Policijoje taip pat mažai matyti lietuviškų pavardžių, o juk tai jėgos struktūros. Net pabodę yra kalbėti apie Rusijos užvaldytą Lietuvos energetiką. Ir šioje visoje sistemoje kažkam parūpo trys ar keturios muselės.
Neabejotinai svarbios muselės. Gal mažiausiai pavojingas yra užsienio reikalų ministras A.Valionis, nes jo veiksmai yra vieši, ir visiems matyti, jeigu kas yra blogai daroma. Saugumo vadovo A.Pociaus veiksmai yra labai slapti, ir jis gali, niekam nežinant, daug bloga Lietuvai padaryti; jo buvimas rizikingas, bet ir šis pavojus ne naujiena. Lengvai galime prisiminti, kad ir vadinamasis Lietuvos saugumas niekada Lietuvai nedirbo. Visiems vadovams buvus ten knibždėjo KGB darbuotojų, ir jie buvo vadinami labai gerais specialistais. Galima paspėlioti, ką saugumas dirbo per visus praėjusius metus: tikriausiai globojo nusikaltėlius, kad jie ramiai galėtų Lietuvoje dirbti, kad kokia nors struktūra jų netyčia neišaiškintų ir kad žmonės apie jų veiklą nesužinotų. Galima manyti, kad jie sąžiningai vykdė šią funkciją, todėl apie jokias grėsmes tėvynei nieko nežinojome. Vienintelis žinomas jų darbas buvo paksogeitas, bet ir apie jį manoma, kad buvo amerikiečių paraginimas tam darbui atlikti.
Apie grėsmes saugumas nepasako, bet užtat mums rodomos musės, kad jas gaudydami turėtume kuo užsiimti ir nenustotume protestuoti. Ant to kabliuko ir kimba prieš keturis ar penkis asmenis pakilę protestuotojai. Mūsų protestų organizatoriai džiaugiasi: kuo daugiau tokių veiksmų, tuo mažiau pozityvaus darbo arba net visai jo nėra, ir mes patys nesiugdome. Protestuojantys šūkautojai sistemai nepavojingi, ir tegul sau žaidžia su musėmis. Vieną pagausime, jei pasiseks, o jiems nė motais, nes užtikrintai veikia muselių perykla.
Rengiamas mitingas galėtų būti ir neblogas. Jeigu jis nebus nukreiptas vien prieš tas kelias išskirtines museles, o kaip nors išmintingiau bus kalbama apie Rusijos arba klanų įvykdytą Lietuvos užvaldymą. Tik tada jis bus prasmingesnis. Tikėkimės būtent tokio.
Gražina TRIMAKAITĖ
© 2005 "XXI amžius"
|