|
Debesys Sočyje neišsisklaidė
Rusijoje labai dažnai kalbama, jog prezidentas V.Putinas neatsisako savo slaptų planų perkelti Rusijos sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą. Tai gali būti padaryta tada, kai pagaliau bus sukurta Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė, o jos sostine taptų Sankt Peterburgas. Kad ir kaip būtų, bus ta sąjunga sulipdyta ar nebus, bet kol kas antrąja Maskva V.Putinas pavertė Sočio kurortą. O Kremlių keičia prezidento rezidencija Bočarov ručej (Bočarovo šaltinis). Jau tapo tradicija, jog kai tik Rusijos prezidentas V.Putinas atvyksta pailsėti, arba, kaip sako jo aplinka, ramiai padirbėti Sočyje, ten visada bemat atsiranda ir Baltarusijos tėtušis A.Lukašenka. Matyt, kaip ironizuoja rusų žurnalistai, V.Putinas mano, kad subtropinis Sočio klimatas gali teigiamai paveikti sunkiai sukalbamą, nors ir kone kasdien deklaruojantį savo meilę Maskvai Baltarusijos prezidentą. O pietų saulė gal pagaliau ištirpdys tą ledą, jau keleri metai sukausčiusį labai sunkiai lipdomą Rusijos ir Baltarusijos sąjungos namo pamatus. Jau daug kartų buvo skelbiamos datos, kada ta sąjunga bus oficialiai paskelbta, bet iki šiol vežimas nejuda nė iš vietos.
Kaip šmaikštavo Maskvos dienraštis Komsomolskaja pravda, A.Lukašenkos dar vienas benefisas Sočyje iškart pasižymėjo trimis reikšmingais ženklais. Pirmiausia, A.Lukašenkai vos atvykus, staiga pagerėjo oras, išsisklaidė iki šiol ilgai kurortą dengę debesys ir nušvito saulė. Antra, ankstesnių savo vizitų į Sočį metu A.Lukašenka paprastai apsistodavo ne Rusijos prezidento rezidencijoje Bočarov ručej, o šalia esančioje sanatorijoje Belarus. Šį kartą Minsko tėtušiui buvo suteikta garbė pirmą kartą apsistoti Kremliaus valdovo apartamentuose. Todėl, anot vieno rusų politikos apžvalgininko, jeigu ir šis V.Putino gestas nepadės perkalbėti besispyriojančio A.Lukašenkos, tai jau daugiau niekas nepadės.
Ir pagaliau abiejų prezidentų oficialioje susitikimo ceremonijoje, įvykusioje V.Putino rezidencijoje, atsitiko dar vienas svarbus įvykis: į šią ceremoniją buvo pakviestas dalyvauti mylimiausias V.Putino šuo kalė Koni, kuri dalyvauja visuose V.Putino oficialiuose susitikimuose su NVS ir kitų šalių vadovais prezidentais ir premjerais. Tačiau per paskutiniuosius V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimus kalaitė Koni nedalyvaudavo. Mat ji, vos išvydusi A.Lukašenką, pradėdavo smarkiai loti ir nervintis. Tuo tarpu visus kitus V.Putino svečius sutikdavo maloniai vizgindama uodegą. Netgi mėgdavo Turkmėnijos turkmėnbaši, iki gyvos galvos pasiskelbusį prezidentu, S.Nijazovą bei jo kolegas Kazachijos prezidentą N.Nazarbajevą, Uzbekijos I.Karimovą, Tadžikijos E.Rachmonovą ir jau nuverstą Kirgizijos prezidentą A.Akajevą. Todėl, kad šį kartą kalė Koni neaplojo A.Lukašenkos, daroma išvada, jog specialistai atliko su šunimi didelį aiškinamąjį darbą, kad nevalia loti ant ištikimiausio Kremliaus draugo.
Šį kartą Vidurinės Azijos buvusių sovietinių respublikų prezidentai neatvyko pasikonsultuoti su V.Putinu. Ne tas buvo galvoje. Be to, jie gerokai nusivylę, kad įvykių Kirgizijoje metu V.Putinas nesiėmė ryžtingų veiksmų apginti verčiamą iš sosto prezidentą A.Akajevą ir apsiribojo tiktai prieglobsčio pasiūlymu. Po įvykių Gruzijoje ir Ukrainoje, o ypač Kirgizijoje, Vidurinės Azijos prezidentai, beveik visi pasiskelbę tokiais vos ne iki gyvos galvos, labai sunerimo. Juk tas pats gali atsitikti ir Taškente, Astanoje bei kitose NVS sostinėse. Netgi ištikimoje Maskvai Armėnijoje, kurioje irgi pradėjo braškėti prezidento Roberto Kočarjano kėdė. Taigi rūpesčių per akis. O dėl Baltarusijos prezidento, tai ir tas nėra garantuotas, kad ir Minske negali pasikartoti Kijevo oranžinės revoliucijos variantas.
Na, o V.Putinas ir A.Lukašenka Sočyje apsvarstė, bent jau taip oficialiai skelbiama, bendros sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės nesibaigiančios statybos problemas, bendros valiutos rusiško rublio įvedimą, kurio terminai irgi nuolat atidėliojami, taip pat pavojingą situaciją, susidariusią NVS šalyse. Maskvos ir Minsko šeimininkai neslepia savo susirūpinimo, kad, Ukrainoje atėjus į valdžią prezidentui V.Juščenkai, jis aiškiai leido suprasti, jog V.Putino ir Kazachstano prezidento N.Nazarbajevo kuriama ir reklamuoja Bendroji ekonominė erdvė, į kurią įeitų Rusiją, Ukraina, Kazachstanas ir Baltarusija, gali likti tiktai popieriuje, jeigu Ukraina toje erdvėje nedalyvaus.
Nors oficialiai ir neskelbiama, bet visi, be išimties, politikos apžvalgininkai teigia, kad Sočyje už uždarų durų prezidentai svarstė, ar Minske gali pasikartoti oranžinė ar kitokios spalvos revoliucija, nuversianti irgi amžinuoju prezidentu siekiantį būti A.Lukašenką. Beje, kai, po derybų su V.Putinu, vienas labai artimas A.Lukašenkai veikėjas buvo paklaustas, ar V.Putinas domėjosi galima revoliucija Baltarusijoje ir ar A.Lukašenka prašė jo pagalbos tokiu atveju, tas piktai ir aiškiai susierzinęs atsakė, jog panašių dalykų abu prezidentai nesvarstė, o su opozicija pats tėtušis susitvarkys be niekieno pagalbos. Kitaip tariant, sukiš į kalėjimus, kaip tai daro Uzbekijos prezidentas Islamas Karimovas, kurio kalėjimuose dabar sėdi tūkstančiai politinių kalinių, o vietinis KGB siautėja netgi labiau nei sovietiniais metais.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|