Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Likimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Popiežiaus tarnystės pradžios iškilmė

Susirinkusieji Šv. Petro aikštėje sveikina naująjį popiežių Benediktą XVI

Popiežius Benediktas XVI sekmadienio, balandžio 24-osios, rytą Vatikane, Šv. Petro aikštėje, aukotomis šv. Mišiomis iškilmingai pradėjo savąją Petro Tarnystę. Šv. Mišiose Šv. Petro aikštėje ir aplinkinėse gatvėse dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Naujojo Popiežiaus pasveikinti atvyko pusantro šimto oficialių valstybių delegacijų, tarp jų ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, taip pat seseriškų Rytų Bažnyčių ir reformacijos laikais gimusių krikščioniškų bendruomenių lyderiai ir atstovai.

Prieš šv. Mišias Benediktas XVI nusileido į Vatikano bazilikos kriptą ir meldėsi prie apaštalo Petro kapo. Vėliau giedant Visų Šventųjų litaniją, kardinolų ir vyskupų lydimas, Šventasis Tėvas atėjo į bazilikos šventorių ir 10 valandą prasidėjo Petro Tarnystės pradžios šv. Mišios. Po Evangelijos, prieš homiliją, popiežiui Benediktui XVI buvo suteikti jo apaštalinės tarnystės Romos vyskupo soste simboliai – palijus ir žvejo žiedas.

Savo homilijoje Popiežius sveikino visos Bažnyčios atstovus, priklausančius visiems luomams, – kardinolus, vyskupus, kunigus, diakonus, sielovados darbininkus, katechetus. Sveikino pasauliečius, pasinėrusius į didįjį Dievo karalystės kūrimo darbą pasaulyje. „Su meile taip pat sveikinu visus,- sakė Benediktas XVI,- kurie Krikšto sakramentu atgimę dar nėra visiškoje vienybėje su mumis; sveikinu jus, žydų tautos broliai, su kuriais mus sieja didis bendras dvasinis palikimas, išaugęs iš neatšaukiamų Dievo pažadų. Mano mintys, kaip per pasaulį vilnijanti banga, keliauja pas visus mūsų laikų žmones, tikinčius ir netikinčius. Brangūs bičiuliai! Aš nenoriu šią akimirką skelbti valdymo programos. Mano programa – tai vykdyti ne savo valią, ne savas idėjas, bet su visa Bažnyčia klausyti Viešpaties žodžių ir valios, leistis Jo vadovaujamam, kad Jis pats vadovautų Bažnyčiai dabartiniu istorijos metu. Nenoriu skelbti programos, o noriu tik paprasčiausiai pakomentuoti du ženklus, du simbolius, lydinčius Petro tarnystės pradžią.

Pirmasis ženklas – tai palijus, numegztas iš skaisčios vilnos, šiandien uždedamas man ant pečių. Šis senasis ženklas, kurį Romos vyskupai nešioja nuo ketvirtojo amžiaus, yra simbolis Kristaus jungo, kurį Romos vyskupas, Dievo tarnų tarnas, ima ant savo pečių. Dievo jungas yra Dievo valia, kurią mes priimame. Vilna, iš kurios palijus numegztas, simbolizuoja pasiklydusią avį, sergančią ir silpną, kurią Gerasis Ganytojas paima ant pečių ir neša prie vandens šaltinio. Žmonija – mes visi – esame ta pasiklydusi avis, dykumoje nerandanti kelio. Dievo Sūnus negali į tai ramiai žiūrėti, Jis negali palikti žmonijos tokiame varge. Jis, palikęs dangaus šlovę, eina ieškoti pasiklydusio žmogaus, eina iki pat kryžiaus. Šventasis Kristaus nerimas turi gaivinti ganytoją. Jis negali ramiai žiūrėti, kad tiek daug žmonių klaidžioja po dykumą. Yra įvairių dykumos formų: skurdo dykuma, bado ir troškulio dykuma, vienatvės dykuma, sužeistos meilės dykuma. Yra Dievo neregėjimo dykuma, ištuštėjusių sielų dykuma, nesuprantančių žmogaus orumo ir pašaukimo. Iškerojus sielos dykumai, plečiasi ir regimos dykumos. Visų žmonių ganytojas, gyvasis Dievas, pats tapo avinėliu, stojo avinėlių pusėn. „Aš esu Gerasis Ganytojas, aš atiduodu savo gyvybę už avis“, – sako Kristus.

Antrasis ženklas, naudotas šios dienos Petro Tarnystės pradžios liturgijoje, – tai žvejo žiedo suteikimas. Šv. Mišių Žodžio liturgijoje girdėjome pasakojimą apie Petro pašaukimą, apie nepaprastą žūklę, apie sugautų žuvų gausybę, kad net tinklai trūkinėjo. „Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi“, – tarė Viešpats Petrui. Labai įdomiai šią Petro užduotį komentuoja Bažnyčios Tėvai. Jie sako: žuviai, sukurtai gyventi vandenyje, pražūtinga būti ištrauktai iš jūros. Žmonių žvejo misijoje yra priešingai. Mes, žmonės, jaučiamės svetimi sūriame kančios ir mirties vandenyje, tamsioje jūroje be šviesos. Evangelijos tinklas mus ištraukia iš mirties vandens į nuostabią Dievo šviesą, į tikrą gyvenimą. Žmonių žvejo misija – gelbėti žmones iš sūraus susvetimėjimo vandens, traukti juos iš tamsios gelmės į gyvenimo žemę“.

Homilijos pabaigoje popiežius Benediktas XVI kreipėsi į jaunimą sakydamas: „Nebijokite Kristaus! Jis nieko neatima, Jis viską duoda!“

Po šv. Mišių Šventasis Tėvas pirmą kartą baltu papamobiliu pravažiavo pro Šv. Petro aikštėje jo laukusią tikinčiųjų minią. Vėliau Šv. Petro bazilikoje priėmė oficialias valstybines delegacijas. Popiežių pasveikino ir Lietuvos Prezidentas, kuris naująjį pontifiką pakvietė apsilankyti Lietuvoje.

VR, XXI

EPA-ELTA nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"