Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Likimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Muziejuje – drobių pasaulis

Liaudies tapytoja Monika Bičiūnienė su savo vaikaite Monika Bičiūnaite savo kūrybos parodos atidaryme Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta vienos žymiausių liaudies tapytojų – Monikos Bičiūnienės kūrybos paroda, skirta autorės 95 metų jubiliejui. Ekspozicijoje – apie keturias dešimtis tapybos drobių – kaimo ir miesto buities vaizdų, portretų, natiurmortų, sukurtų per tris dešimtmečius ir rodomų bene pirmą kartą. Pristatomas ir pirmasis apie 1960-uosius M.Bičiūnienės nutapytas darbas „Meno gryčiutė“, vaizduojantis dūminę gryčią, kurioje dailininkė gimė ir augo.

Pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, M.Bičiūnienės kūryba – tai lietuvių liaudies meno klasika, tad neatsitiktinai jos paveikslų paroda surengta muziejuje, saugančiame lietuvių etninės kultūros lobius. Nacionalinio muziejaus fonduose saugoma ir keletas dailininkės darbų, nors daugiausia tapybos drobių turi Rokiškio krašto muziejus, M. Bičiūnienės šeima, taip pat Nacionalinis M. K. Čiurlionio ir Lietuvos dailės muziejai. Per 30 metų dailininkė sukūrė daugiau negu du tūkstančius paveikslų. Jos kūriniai buvo eksponuoti daugelyje pasaulio šalių ir pelnė tarptautinį pripažinimą. M.Bičiūnienės vardą garsina ir prieš 20 metų išleista „Pasaulio naiviojo meno enciklopedija“, publikavusi keletą jos paveikslų reprodukcijų ir kūrybinę biografiją.

Anot M.Bičiūnienės sūnaus, žinomo tapytojo Rimo Bičiūno, liaudies dailininkų kūryba – spontaniška, tačiau retai šalia jų būna profesionalus dailininkas, žinantis, kaip svarbu, kad paveikslas būtų nutapytas naudojant tinkamas medžiagas ir išliktų ilgam. „Lietuvoje galėtų būti naiviojo meno muziejus, pavyzdžiui, Kernavėje. Jis tikrai būtų gausiai lankomas“, – neabejoja R. Bičiūnas.

Garbaus amžiaus M.Bičiūnienė dar neatsisako kūrybos, tačiau, būdama silpnesnės sveikatos, dirba nebe su aliejiniais dažais, o su pastelėmis. „Man patinka piešti. Jei nepatiktų – nepieščiau. Miego nenorėdama, gulėdama, sugalvoju, o kitą dieną nupiešiu“, – sako liaudies dailininkė, portretus tapanti iš atminties. M.Bičiūnienės kūryba – kaip ir jos gyvenimas: viena pusė pasakoja apie archajiško Lietuvos kaimo žmones, jų darbą ir šventes, o antroji vaizduoja miesto būtį. Jos paveiksluose nuolat vaizduojami šokantys, dainuojantys ir dirbantys kaimo žmonės, puošnūs jų trobesiai ir gėlių darželiai, medžiai, žydinčios pievos, paukščiai, gyvulėliai. Pasak dailėtyrininkų, autorės sukurtas vaizdų pasaulis žavi naiviu jaunatviškumu, optimistine pasaulio samprata. Kompozicijos pasižymi žaismingo ritmo, dekoratyvaus ir skambaus kolorito harmonija. M.Bičiūnienės artimieji puoselėja idėją kartu su Nacionaliniu muziejumi išleisti Lietuvos naiviojo meno kūrėjų darbų albumą.

Jubiliejinė M.Bičiūnienės darbų paroda Nacionaliniame muziejuje veiks visą vasarą.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"