| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Prie doros, tiesos ir šviesos AA monsinjoras Leonardas Musteikis (1911-1938-2005)
Kovo 28 dieną pas Viešpatį sugrįžo ištikimas Jo tarnas monsinjoras Leonardas Musteikis. Jis gimė 1911 m. rugpjūčio 16 d. Laučiūniškių kaime, Salako parapijoje, ūkininkų Vincento ir Teofilės Musteikių šeimoje. Leonardas, jauniausias sūnus, turėjo dar penkis brolius: Vincentą, Antaną, Augustiną, Mečislovą, Liudviką. Musteikių šeima garsėjo pamaldumu. 1924 metais tėvai nusipirko 24 hektarų sklypą Luodžių dvarelyje. Naujame ūkyje reikėjo statyti trobesius, dirbti kitus darbus. Čia tėvams padėjo sūnūs. 1924-1931 metais mokydamasis Zarasų aukštesniojoje komercijos mokykloje, Leonardas aktyviai dalyvavo skautų ir ateitininkų veikloje. Šiose organizacijose dvasiškai subrendo ir 1932 metais pravėrė Kauno kunigų seminarijos duris. 1938 m. birželio 11 d. Kauno Arkikatedroje arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino kunigu. Pirmoji kunigo Leonardo darbovietė - Jūžintų parapija. Kunigas lankė mokyklas, platino krikščionišką spaudą, dirbo su jaunimu, taip pat pavadavo Duokiškio ir Kiburių klebonus. 1939 metų birželio pabaigoje paskiriamas vikaru į Dusetas. Čia taip pat organizavo pavasarininkų kuopą, būrė jaunimą. Tai nepatiko okupacinei valdžiai. 1941 m. birželio 24 d. jaunas kunigas atsidūrė Zarasų kalėjime. Suėmimo priežastis - lietuviška vėliava ir keletas antisovietinių knygelių vikaro name. Tuo laiku kaliniai buvo šaudomi daug jų buvo sušaudyta. Kunigą Leonardą lydėjo Dievo Apvaizda: netikėtai iš bažnyčios bokšto prasidėjus šaudymams, kalėjimo vadovybė pabėgo, o likimo brolis iš Dusetų atsargos leitenantas Klemensas Žukauskas atrakino kalėjimo vartus. Ištrūkęs iš nelaisvės, kunigas Leonardas pusę metų vikaravo Ramygaloje. Vėliau perkeltas į Šeduvą. Čia dirbdamas pas aukštos erudicijos prelatą M.Karosą įgijo patyrimo ir ištvermės. 1944 metais, artėjant frontui, kunigas Leonardas su broliais Antanu ir Mečislovu traukėsi į užsienį. Tačiau karas juos išskyrė. Kunigas atsidūrė Telšiuose. 1944 metų rugpjūtį būrį bėglių vokiečiai sulaikė ir išsiuntė į Estiją kasti apkasų. Kasimas truko pusė metų, kol jau besitraukią hitlerininkai atleido nuo tos prievolės. Vargais negalais per Klaipėdą kunigui pavyko patekti į Bavariją Vokietijoje. Apsistojęs Bambergo mieste, gavo vietinio vyskupo paskyrimą rūpintis lietuvių sielovada. Tautiečių pabėgėlių Bamberge buvo apie du šimtus. 1947 metais perkeltas į Švab Gmundą, apie metus buvo Labor Service kuopų kapelionu, vadovavo skautams. 1949 metų pradžioje kun. L.Musteikis įsikūrė Kempteno pabėgėlių stovykloje. Spalio 29 dieną pasiekė Niujorką ir kurį laiką dirbo lietuvių Šv. Antano parapijoje. Po metų arkivyskupas Džeraldas T. Berganas paskyrė lietuvį kunigą Gerojo Ganytojo vienuolyno kapelionu ir tikybos mokytoju vietinėje mokykloje. 1957 metais kun. L.Musteikis gavo aukštojo mokslo diplomą, vėliau papildomai studijavo psichologiją ir sociologiją. Gavo magistro laipsnį. Šalia kitų pomėgių, mėgo fotografuoti. Bendradarbiavo spaudoje. Prisidėjo rengiant įvairias knygas. 1963 metais šventė kunigystės 25-metį. 1969 metais pradėjo dirbti Šv. Juozapo ligoninės kapelionu Omahoje. Čia gydėsi apie 600 ligonių, kankinamų fizinių ir dvasinių negalių. Tad kapeliono darbas nebuvo lengvas. 1971 m. birželio 16 d. skiriamas klebonu į Šv. Petro bažnyčią kaime, netoli šiaurinės Dakotos sienos. Kartu aptarnauja ir Šv. Ignaco Lojolos misijų bažnyčią. Abiejose parapijose buvo 105 šeimos, o miestelyje gyveno 1500 įvairių tautybių žmonių. Kunigas Leonardas čia išdirbo keturiolika metų ir, sulaukęs 75 metų, išėjo į pensiją. Draugo K.Žukausko pakviestas, apsigyveno Floridoje, Sunny Filis vietovėje. 1991 m. rugpjūčio 28 d., kada Maskvoje vyko prokomunistinis pučas, kunigas Leonardas, minėdamas savo aštuoniasdešimtmetį, su viltimi aukojo pirmąsias šv. Mišias jau nepriklausomoje gimtinėje. 1998 metais Salake minėjo kunigystės 60-metį, o 2001 metais - amžiaus 90-metį. Tų pačių metų birželio 30 dieną popiežius Jonas Paulius II kun. L.Musteikį pakėlė į monsinjorus. Tai pirmasis per penkis šimtus metų gyvuojančios Salako parapijos sūnus, pelnęs tokį garbingą titulą. O darbų padaryta tikrai daug. Gimtinės bažnyčioje pastatytas altorius, suteikė paramą vargonų restauracijos, langų vitražavimo, kitiems bažnyčios remonto darbams. Dovanota liturginių indų ir drabužių. 2000 metais pastatytas kryžius kaip padėka Dievui už suteiktas malones. Monsinjoras yra sakęs: Dievo malonė lydėjo mane gimstant, pasirenkant kunigystės kelią, laukiant mirties Zarasų kalėjime, klaidžiojant po platų pasaulį, ypač emigracijoje, kai buvo sunku. Dievo malonė atsiųsdavo žmones, kurie man pagelbėdavo. Kad tai nepaprastas žmogus, liudija monsinjorui devyniasdešimtmečio proga atsiųsti JAV prezidento Dž.Bušo ir jo žmonos Loros, Omahos arkivyskupo Eldeno Francio Kurčios sveikinimo raštai. 2002 metų gegužę monsinjoras persikėlė į Lietuvą. Apsigyveno pas gimines Vilniuje (vasaromis - Kiemionių kaime, Salako parapijoje). Uoliai pagelbėdavo pastoracijoje tiek Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonui kun. Gintarui Petroniui, tiek gimtosios Salako parapijos klebonui. Laimingas jis, pasinėręs į Dievą. Viešpats priėmė jį pas save, kaip tą žvakę, liepsnojusią darbo kaitra ir meilės ugnimi (pagal Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio dienoraštį). Mons. L.Musteikis buvo palaidotas Salako bažnyčios šventoriuje kovo 30 dieną. Laidotuvių apeigoms vadovavo Panevėžio vyskupo generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis. Dalyvavo septyniolika kunigų. Nerijus PIPIRAS
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |